Nuo šešerių metų smuiku griežiantis Ričardas tuometinėje Muzikos konservatorijoje baigė smuiko mokslus. Tačiau dar studijuodamas pradėjo mokytojauti – taip išvengė privalomos tarnybos sovietinėje kariuomenėje. „Sovietų laikais kai kurių aukštųjų mokyklų studijų programose nebuvo karinio parengimo disciplinos, todėl studentai vaikinai privalėjo baigę mokslus atlikti dvejų metų karinę prievolę, – prisimena. – Jei buvai sveikas ir tinkamas tarnybai, šios „pilietinės pareigos“ galėjai išvengti tik arba eidamas mokytojauti į kaimo vietovėje esančią mokyklą, arba augindamas mažiausiai du vaikus. Pasinaudodamas pirmąja galimybe, penktame kurse išvykau dirbti mokytoju į Trakų rajone esantį Onuškį. O greitai tapau ir dviejų vaikų tėvu.“
Dabar smuiku jis groja labai retai, išskirtinėmis progomis. „Iš griežiko tapau kalbėtoju“, – šypteli Ričardas, šią vasarą sutikęs būti vienu iš „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ lektorių.
Pasaulis kur kas sudėtingesnis, nei galvojame
Vilniaus licėjuje Ričardas moko muzikos pagrindų ir etikos. Kadangi dabartinėse programose skatinama dalykų integracija, kalbant apie muzikos raidą, jam neišvengiamai tenka paliesti konkrečių laikotarpių istorijos, architektūros, meno, estetikos, filosofijos kontekstus. Tai suteikia galimybę pilniau, aiškiau, suprantamiau atskleisti skirtingų epochų, stilių ypatumus.
Kolegų ir mokinių vertinamas pedagogas mėgsta sakyti: „Mokytis ir nemąstyti – bergždžias reikalas, mąstyti ir nesimokyti – pavojinga“.
„Žmogus – mąstanti būtybė. Mąstymas – sudėtingas prisitaikymo, gebėjimo išgyventi, o tuo pačiu ir pasaulio pažinimo instrumentas, – šią sentenciją aiškina Ričardas. – Pirminis pasaulio suvokimo, supratimo, vertinimo atskaitos taškas esame mes patys, tokie, kokie konkrečiu gyvenimo tarpsniu, konkrečioje vietoje, konkrečiomis aplinkybėmis esame. Deja, pasaulis yra kur kas sudėtingesnis nei galime įsivaizduoti ar numanyti. Vadovautis tik asmenine patirtimi, išmanymu – rizikinga ir netoliaregiška. Net kliaujantis kolektyvine išmintimi, tarkim, religija, mokslu, toli gražu ne visada pavyksta užčiuopti esmę. Tačiau jaunystė linkusi savo galias pervertinti. Tai – ir jos privalumas, ir trūkumas. Tačiau man didesnė problema atrodo tai, kad mažokai dėmesio švietimui skiria suaugusieji. Net žurnalistai, imituodami demokratiją, per dažnai bėga į gatves ieškoti žmonių nuomonių, vietoj to, kad užsuktų į universitetą, akademiją ar kitą kur kas daugiau kompetencijų konkrečioje srityje sukaupusią įstaigą. Populizmas remiasi viešu „mąstymu“ nepasimokius.“
Gilesnis pažinimas pradideda nuo nuostabos
Labiausiai šis pedagogas garsėja kaip įtaigus dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos žinovas. Jo mokiniai juokauja, kad mokytojas šį genialų menininką net sapnuoja.
„Jei juokaudami, o gal ir norėdami įgelti, vaikai taip sako, tai tik todėl, kad patys apie Čiurlionį kol kas išmano ne per daugiausiai, – šypsteli Ričardas. – Galbūt per pamokas, mėgindamas atskleisti šio kūrėjo idėjas, asmenybės žavesį, kartais per daug įsijaučiu... Tačiau įtariu, kad mintis, jog Jankauskas sapnuoja Čiurlionį, Vilniaus licėjaus dešimtokus aplanko pusmečio pabaigoje, kai reikia atsiskaityti Čiurlionio sonatas.“
Jis jau nebepamena, kokiomis aplinkybėmis įvyko pirmoji asmeninė pažintis su šio genijaus kūryba. Tačiau yra tikras, kad gilesnis pažinimas prasideda nuo nuostabos: „Nustembi, susidomi, pasigilini, dar labiau nustembi... O toliau viskas vyksta natūraliai – nori savo atradimo džiaugsmu pasidalinti su aplinkiniais. Aš tuo jau daug metų dalijuosi su mokiniais, o šią vasarą – ir su „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ dienos stovyklos dalyviais.“
Kompozitorius, dailininkas, mąstytojas, vizionierius
Čiurlionis šiam meno specialistui pirmiausiai yra dailininkas ar kompozitorius? „Jis tuo ir unikalus, kad yra viskas viename. Ir ne tik kompozitorius, dailininkas, bet ir mąstytojas, vizionierius, – sako Ričardas. – Kalbant apie lietuvių tautines meno mokyklas, jų atsiradimą, formavimąsi, raidą, Čiurlionis gal didesnę įtaką turėjo kaip muzikas. Dabar gyvename vizualinių menų dominavimo laiku, todėl vaikams didesnį įspūdį, poveikį, matyt, daro jo kaip tapytojo kūryba. Tačiau ją suprasti, neperpratus Čiurlionio stambių muzikinių formų, praktiškai neįmanoma. Taigi, kaip jau sakiau, mąstyti ir nesimokyti – pavojinga...
Su „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ nariais noriu pasidalinti tuo, kas man pačiam atrodo įdomu, žavi, daro įspūdį, net užburia, nes jei turi minimalių ambicijų prisiliesti prie lietuvių kultūros, būtų neapdairu aplenkti šią unikalią asmenybę, nepasidomėti, kodėl būtent ji užima tokią išskirtinę vietą.
Noriu vaikus, kurie pasirinks savaitę truksiančią sesiją „Įdomieji menai ir politikos mokslai“ supažindinti su Čiurlioniu ir juo sudominti. Pamėginsime išsiaiškinti ir suprasti, kodėl jis toks svarbus, didingas ir sudėtingas. Susipažinsime su genijaus kūryba, aptarsime simbolistinių kūrinių išskirtinumą, unikalumą ir svarbą Lietuvos kultūrai.
Žinau, kad jei vaikai susidomi, toliau procesas pajuda savaime. Kokios viltys? Būtų gerai, kad Čiurlionio autoritetas jaunosios kartos sąmonėje būtų grindžiamas ne tik paminklais, muziejų, gatvių, mokyklų ar konkursų pavadinimais, bet ir jų asmeniniais išgyvenimais, tiesioginiu santykiu su šio išskirtinio menininko kūryba, mintimis, idėjomis. Taip yra nuoširdžiau, tikriau, giliau.“
Menas, kaip ir mūsų jausmai, yra įvairialypis
Mokytojas tiki, kad menas, kaip ir mūsų jausmai, mąstymas yra įvairialypis, daugiabriaunis, atlieka labai įvairias funkcijas. Jis gali būti pramoginis, pažintinis, tiesiogiai sietis su komercija, verslu, ideologija, propaganda, o savo įžvalgų gelme ir poveikio galia prilygti religijai ar mokslui.
„Antropologai teigia, kad po „kultūrinio šuolio“, kuris žmonijos evoliucijoje įvyko apie 50 000 metų prieš Kristų, žmonės be meno gyventi jau nebegali, – pasakoja kultūros žmogus. – Įdomu, kad bet kurios epochos kūrėjai, nesvarbu ar yra tik linksmintojai, ar konceptualistai, savo kūryba neišvengiamai, dažnai to net nenumanydami, įamžina savo laikmečio dvasią. Atkoduoti praeitų epochų meną – tolygu perprasti to laiko žmonių kultūrą, jauseną, mąstymą, mentalitetą. Šimtu procentų to padaryti neįmanoma, bet nedidelis praeities pažinimas padeda geriau orientuotis „Iš kur mes atėjome, kas mes, kur mes einame“ – taip vadinasi ir vienas garsiausių prancūzų dailininko Paulo Gauguino paveikslų.“
Humanitarams, svajojantiems keisti pasaulį
Savaitę truksiančios „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ sesijos „Įdomieji menai ir politikos mokslai“ turėtų nepražiopsoti paaugliai, kurie jaučiasi esą humanitarai, svajoja pakeisti pasaulį tapydami ar valdyti valstybę kurdami jos įstatymus. Norėdamas suprasti pasaulį negali nepažinoti svarbiausių jo kūrėjų ir protų, todėl Vilniaus licėjaus mokytojas Ričardas Jankauskas padės atskleisti genialiojo M. K. Čiurlionio kūrybos paslaptis, Rytis Zemkauskas – atrasti raktą į poeziją ir literatūrą, Raminta Naujanytė-Bjelle parodys, kaip kuriama muzika, Dovilė Filmanavičiūtė pagelbės treniruojant kūrybos raumenį.
Paprastai apie sudėtingą pasaulio tvarką ten pasakos politologas Linas Kojala, diplomato darbo ir politiko užkulisius atskleis buvęs Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tiriamosios žurnalistikos žvaigždė Dovydas Pancerovas dėstys, kaip atsirado žurnalistai ir kokia jų reikšmė šiandien, o istorijos mokslų daktaras Mindaugas Nefas pristatys paslaptimis apipintą Manhatano projektą. Na, o gerą nuotaiką palaikys fantastiškieji Vidas Bareikis ir Jonas Nainys.
Pirmąsyk vyksiančios „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ rengėjai garantuoja, kad tai bus penkios ypatingų linksmybių dienos, kurios suteiks įkvėpimo penkeriems metams.
Akademija, kurioje norisi mokytis
„Tūkstantmečio vaikų akademija“ – tai savaitinė dienos stovykla su fantastiškais lektoriais: mokslininkais, dėstytojais, meno ar verslo profesionalais. Rekomenduojamas akademijos studentų amžius yra 13–19 metų.
Išsirink sau įdomiausią savaitinės sesijos temą: „Įdomioji fizika ir gyvybės mokslai“ arba „Įdomieji menai ir politikos mokslai“. Tavęs lauks bent dešimt fantastiškai įdomių ir naudingų paskaitų iš pasaulinio lygio lektorių.
Mokytis turi būti smagu, todėl akademijos studentai mėgausis ir naujomis pažintimis su smalsiais bendraminčiais, kvizais, žaidimais, vakarėliais ir muzika kasdien, tad tavęs lauks muzikinis apšilimas ir įvairios staigmenos. „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ atrask savo supergalią: mokslą, žinias ir protą!
Susitiksime Vingio parko estradoje Vilniuje ir Nemuno saloje prie „Žalgirio arenos“ Kaune. Visur tavęs lauks atviros lauko erdvės su galimybe pasislėpti nuo lietaus ar kaitrios saulės. Laikysimės nustatytų saugumo reikalavimų.
Penkių dienų DIENOS STOVYKLA – tik 58 Eur, daugiau informacijos www.tukstantmeciovaikuakademija.lt
