Pagal Vyriausybės užmojus, bendrojo ugdymo mokyklų „finansinių ir žmogiškųjų išteklių optimizavimo“ planas turėtų būti parengtas iki 2017 metų pabaigos, o įgyvendintas iki 2020-ųjų trečio ketvirčio.
„Status quo reikš, kad toliau sistema vegetuos. Dabar mes matome, kokių permainų jie ketina imtis: nuo naujų metų norima pailginti mokslo metus, galbūt dar pakeis mokytojų rengimo sistemą vykdydami universitetų pertvarką, taigi bus daroma tai, kas ir iki šiol – kažkokie abejotinos vertės pokyčiai arba tiesiog imitaciniai pokyčiai, neduosiantys esminio situacijos pagerėjimo.
Labai nuogąstaujame, kad švietime nesitęstų tas pats, kas buvo prie buvusios valdžios, kada daug buvo šnekama apie pertvarkas, apie būtinumą kažką daryti, gerinti, tobulinti, bet būdavo susitelkimas į kažkokias smulkmenas, pinigų švaistymą, ypač europinių pinigų, ir situacija negerėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė A.Jurgelevičius.
Jis taip pat teigė, kad anksčiau švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petraukienė rodė daugiau ryžto pertvarkyti mokyklų tinklą, tačiau jos požiūris – nepopuliarus politiškai.
„Ji kalbėjo, kas yra nepopuliaru, Lietuvos politikoje yra populiaru kalbėti apie provincijos išsaugojimą, mokyklų čia saugojimą, žmonių sugrąžinimą į provinciją. Aš sakyčiau, kad sprendimai nukelti, nes jų įgyvendinimui šita valdžia arba neturi valios, arba nepasiruošusi skirti tiek pinigų. Tai čia tas pats iš esmės“, – svarstė profsąjungų atstovas.
Jis baiminosi, kad reforma bus vadinami nedideli pakeitimai.
„Aš įtariu, kad tiesiog tie žmonės, strateguojantys švietimą, nelabai įsivaizduoja, kur link turėtų eiti tas populiarus reiškinys optimizavimas, todėl jie ir atideda 2020 metams. Manau, kad per tą laiką atsiras kitų darbų ir tas sumanymas bus užmirštas (...). Galiu dėti galvą, kad esminio pokyčio ir nebus. Gal bus kažkoks teisinio statuso pakeitimas, ir jie kalbės, kad sutvarkė, galbūt bus mokyklų administracijos reorganizuotos, dalyje mokyklų neliks direktoriaus pareigybės, bet liks pavaduotojo pareigybė“, – taip pat sakė A.Jurgelevičius.
Pasak jo, Vyriausybės atstovų aiškiau pristatyta mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos kryptis vargu ar tiktų mokyklų tinklui.
Pasak jo, Vyriausybės atstovų aiškiau pristatyta mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos kryptis vargu ar tiktų mokyklų tinklui.
„Analogijos tarp aukštojo mokslo sistemos ir bendrojo ugdymo sistemos negalima daryti, nes universitetas ir mokykla atlieka visiškai skirtingas funkcijas.
Kur link mokyklos bus pertvarkomos, šito mes visiškai negalime suprasti, nes mokyklų tinklo pertvarka jau vyksta dešimt metų. Jeigu kalbame apie tai, kad bus dar einama stambinimo keliu, aš neįsivaizduoju, kas turėtų būti padaryta, kad savivaldybėj liktų viena mokykla. O jeigu turime mintyje, kad vėl mokyklas restruktūrizuos, išskaidytas vidurines mokyklas vėl kažkokiu būdu jungs į vieną, tada kyla klausimas, koks yra tikslas: išdraskyti ir po to vėl jungti“, – sakė A.Jurgelevičius.
Sausį premjeras Saulius Skvernelis, su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius. Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.
