Gruodžio 10 d. į Lietuvą sugrįžtanti pasaulinė iniciatyva „Hour of Code“ 7-12 m. rytojaus technologijų kūrėjus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir dar daugiau nei 20 miestų ir miestelių bibliotekų pakvies į valandos pažintį su kūrybinėmis technologijomis. Vaikai kurs Minecraft pasaulius, mokysis „JavaScript“ programavimo kalbos su Star Wars herojais ar naujausia Disney animacinio filmo princese Vajana.
Šios iniciatyvos organizatorė Lietuvoje – kūrybinių technologijų akademijos vaikams „bit&Byte“ steigėja Monika Katkutė-Gelžinė sako, kad į renginį vaikai kviečiami ne tik mokytis, bet ir švęsti technologijų.
– Ar vaikams reikalingos technologijos?
– Žodžiai „vaikai“ ir „technologijos“ dažnai supriešinami. Tad pradžioje siūlau atskirti technologijų naudojimą ir technologinį raštingumą. Mes pamirštame, kad rytojaus kūrėjai jau gimė. Jie mokosi, klysta, atranda, kuria, išbando, laužo. Ir jie neturi sentimentų knygų šlamesiui, laidiniams telefonams ar flopikams. Net greit pasirodysiantis Nintendo hitas Super Mario jiems pristatomas kaip naujas produktas. Tad kalbėdami apie vaikus ir technologijas turim pamiršti AR ir galvoti KAIP jų technologinį smalsumą išnaudoti daugiau kurti ir mažiau vartoti.
O kūrybiškumas, kad ir kaip banaliai beskambėtų, bus rytojaus kūrėjų skiriamasis bruožas. Gebėjimas laviruoti, prisitaikyti, įsipūsti vidinės motyvacijos ir kurti toliau.
– Kas tie rytojaus kūrėjai?
– Auginame generalistų kartą, kuri varžysis ne profesijomis ir laipsniais, o įgūdžiais ir gebėjimu komunikuoti. Technologinis raštingumas yra tos augančios kartos higiena. O kūrybiškumas, kad ir kaip banaliai beskambėtų, bus rytojaus kūrėjų skiriamasis bruožas. Gebėjimas laviruoti, prisitaikyti, įsipūsti vidinės motyvacijos ir kurti toliau. Aš juos vadinu kūrybiniais technologais. Visi kiti socialiniai ar praktiniai įgūdžiai tik papildo komplektą.
– Kaip tai turėtų atsispindėti švietimo sistemoje?
– Jau antrus metus šeštadieniais dirbame su būsimaisiais kūrybiniais technologais Vilniuje ir Kaune, o kartu sukam galvas ir kaip pasiekti daugiau Lietuvos vaikų. „Hour Of Code“ organizavimas visoje Lietuvoje yra pirmasis bandymas. Įkvepia tai, kad technologijoms nerūpi tavo amžius, lytis, socialinė padėtis – imi ir bandai. Kopijuoji kitus, nusirašinėji, bendradarbiauji, mokaisi ir pats esi atsakingas už rezultatą. Mokytojas tampa mentoriumi, kuris nukreipia, paskatina, užduoda toną. Turbūt tai sutampa ir su mano švietimo paskirties samprata.
Aš pati buvau tas nepatogus vaikas tradicinėje sistemoje, kur klysti ir dalintis reikėjo tyliai. O nuomonė, ypač mergaitės, dažniausiai buvo priimama kaip arogancija. Todėl garsiai svajoju, kad visi trys mano vaikai galėtų nuolat klysti, mokytis iš savo klaidų ir auginti vidinę motyvaciją. O technologijas ir kūrybiškumą naudoti kaip instrumentus rytojui kurti.
– Kaip atsidūrėte technologijų rinkoje?
– Baigiau politikos mokslus Lietuvoje, po jų išvykau į Londoną kur dirbau didelėse skaitmeninės reklamos agentūrose. Tuo pat metu pradėjau keletą startuolių, kurie sėkmingai bankrutavo, o kartu natūraliai įsiliejau į technologijų rinką. Gyvendama Londone spirgėjau iš noro keisti, gerinti, garsinti Lietuvą. Grįžau čia ir prisijungiau prie profesionalios mobilių produktų kūrėjų komandos „Lemon Labs“, kurią vėliau sėkmingai įsigijo sparčiai auganti britų grožio paslaugų užsisakymo platforma „Treatwell“. O aš sąmoningai pasirinkau vieną klampiausių ir labiausiai pokyčio reikalaujančių sričių – švietimą, ir tai, ką išmanau geriausiai – technologijas. Šiuo metu švietime vykstantis bruzdesys ir ryškus šviesuliai – Austėja Landsbergienė, Nerijus Buivydas, Unė Kaunaitė – įkvepia. Tad ir toliau spirgu noru gerinti mūsų šalį, tik jau su aiškia kryptimi.
Dalyvauti „Hour of Code“ renginyje gruodžio 10 d. kviečiami visi 6-14 metų vaikai, o renginys yra nemokamas.
Mentorių ir dalyvių registracija:
