„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Platus tyrimas atvėrė aukštojo mokslo žaizdas: blogai, labai blogai

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertai kasmet atlieka keliolika tyrimų, siekdami įvertinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybę, nustatyti aukštojo mokslo ir studijų būklę. Šių metų tyrimai parodė, kad problemos ne tik kartojasi, bet atsiranda naujų, o senosios – gilėja.
Ceremonijos akimirka
Ceremonijos akimirka / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Fragmentacija, dubliavimas, menkas tarptautiškumas, strateginio valdymo trūkumas, darbdavių lūkesčių neatitikimas – tai bene opiausi aukštojo mokslo skauduliai. Regis, nieko naujo. Bet ar tikrai?

Studentų mažėja, programų daugėja

Studentų skaičius kasmet tolydžio mažėja, tačiau universitetų ir kolegijų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius – netgi auga.

Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europoje šis rodiklis siekia vos 4,6.

Kiekvienas gali savęs paklausti, ką galiu padaryti, kad šiuos visuomenės skaudulius išgydytume.

Įstojusiųjų per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) skaičius 2010 metais – 30 243, o 2015 metais – tik 26 001. Tačiau studijų programų skaičiaus pasiūla stojant per LAMA BPO ūgtelėjo nuo 723 programų 2010 metais iki 840 šiemet.

2015-aisiais 26 proc. studijų programų bendrojo priėmimo metu pritraukė mažiau nei 10 studentų. Tai, pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, neleistina praktika.

„Negatyvo viešoje erdvėje labai daug, todėl MOSTA tyrimai gali parodyti, kaip yra iš tikrųjų. Kai turime faktų analizę ir tendencijas, sprendimus priimti daug lengviau. Tada kiekvienas gali savęs paklausti, ką galiu padaryti, kad šiuos visuomenės skaudulius išgydytume? Svarbiausia ne numesti nuo savęs atsakomybę, o kiekvienam pradėti nuo savęs“, – kalbėjo A.Pitrėnienė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Audronė Pitrėnienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Audronė Pitrėnienė

Pasak jos, ministerijoje sudarytos kelios darbo grupės, dirbančios dviem kryptimis. Vienas iš tikslų – pasiūlyti sprendimus pedagogų rengimo srityje. „Tačiau daugelį problemų turi spręsti pačios autonomijos saugomos aukštosios mokyklos“, – įsitikinusi ministrė.

Daugelį problemų turi spręsti pačios autonomijos saugomos aukštosios mokyklos.

Vienas tokių dalykų – minimalaus stojimo balo nustatymas.

2015 metais mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88 (maksimalus balas – 10), valstybės nefinansuojamose vietose – 0,34. Palyginimui, 2015 metais valstybinius egzaminus, reikalingus stojimui, išlaikius mažiausiais balais, konkursinis balas – 1,6.

Beveik pusė darbdavių nepatenkinti

MOSTOS tyrimai atskleidė, kad, nors dauguma absolventų įsidarbina, didelė dalis jų dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Tarp 2013 metų absolventų po metų nuo studijų baigimo buvo įsidarbinę 83 procentai. Tačiau MOSTA atlikta apklausa parodė, kad 44 proc. darbdavių, vertindami absolventų studijų metu įgytas žinias, mano, kad jie nėra pasirengę darbui.

123rf.com nuotr./Darbo paieškos
123rf.com nuotr./Darbo paieškos

Problema, kad absolventų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių, dažnai įvardinama tarptautinėse rekomendacijose Lietuvai. Pasaulinio konkurencingumo ataskaitoje apie Lietuvą teigiama, kad viena pagrindinių problemų, stabdančių ekonominį augimą – netinkamai išsilavinusi darbo jėga.

Remiantis pirminiais Kvalifikacijų žemėlapio duomenimis, 46 proc. kolegijų absolventų, 42 proc. universitetų bakalauro studijų absolventų ir 25 proc. magistro studijų absolventų dirbo darbą, „teoriškai“ neatitinkantį jų kvalifikacijos lygmens.

Patys absolventai kur kas geriau vertina savo darbo pozicijas: remiantis apklausų duomenimis, 22 proc. absolventų (praėjus pusei metų po studijų baigimo) pasisakė, kad dirba aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą.

Lietuva užsieniečiams neįdomi

MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė pažymėjo, kad didžioji dalis abiturientų vis dar renkasi Lietuvos aukštąsias mokyklas.

Tačiau pastebima tendencija, kad studijas užsienyje kasmet renkasi vis daugiau lietuvių, tačiau pritraukti užsieniečių į Lietuvos aukštąsias mokyklas nesiseka. Lietuva nepatraukli ir užsienio dėstytojams.

„Eurostat“ 2012 metų duomenimis, iš Lietuvos į ES aukštąsias mokyklas studijuoti visą studijų programą išvyksta 8,3 proc. studentų. Tai ryškiai viršija ES vidurkį, kuris siekia 3,5 proc.

Tačiau į Lietuvą atvykusių studijuoti studentų skaičius sudaro tik 0,2 proc., kai ES 27 vidurkis – 3,6 proc.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Jurgita Petrauskienė
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Jurgita Petrauskienė

Pagal „Erasmus“ programą 1,4 karto daugiau studentų išvyksta nei atvyksta. 2013–2014 studijų išvyko 3 420 „Erasmus“ studentai, atvyko – 2 359.

Lietuvoje užsienio doktorantai sudaro vos 2,3 proc. Be to, pastebima, kad doktorantūros studijoms ryžtasi ir vis mažiau lietuvių.

Nors Lietuvą yra pasiekusios milžiniškos investicijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą, vis dar stinga aktualių tyrimų, įdomių tarptautiniame kontekste.

Priežastis – Lietuvoje doktorantūros stipendijos ir tyrėjų atlyginimai vieni mažiausių ES.

Lyginant minimalius tyrėjų atlyginimus, Lietuvoje jie mažesni 2–2,5 karto nei naujųjų ES narių ir net 4–5 kartus nei ES senbuvių.

„Spęsdami šią problemą pakėlėme doktorantų stipendijas 25 proc.“ – pažymėjo A.Pitrėnienė.

Verdame savo sultyse

„Sąlygos vykdyti mokslinius tyrimus Lietuvoje nėra patrauklios ne tik dėl tyrėjų atlyginimų. Nors Lietuvą yra pasiekusios milžiniškos investicijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą, vis dar stinga aktualių tyrimų, įdomių tarptautiniame kontekste“, – kalbėjo J.Petrauskienė.  

Vos 13 proc. visų Lietuvos mokslinių straipsnių parengiama drauge su kolegomis iš užsienio. Tik penktadalis dėstytojų priklauso savo srities mokslininkų bendruomenėms tarptautiniu mastu – draugijoms, forumams, asociacijoms ir pan.

Pastebima Lietuvos aukštųjų mokyklų orientacija į vietos rinką. 2009–2013 metais net 87 proc. visų rašytų disertacijų buvo rengiamos lietuviškai. Tai apsunkina mokslo darbų sklaidą tarptautinėje erdvėje.

Be to, tyrėjai dažniau teikia paraiškas nacionaliniam, o ne tarptautiniam konkursiniam finansavimui gauti.

Kiekvienas slėnis turi dirbti taip, kad save išlaikytų, nes finansavimas baigsis 2020 metais.

„Prieš penkerius metus Lietuva pradėjo vykdyti mokslinių tyrimų finansavimą. Tačiau jis yra menkas, o aukštųjų mokyklų tinklas didelis, todėl lėšų užtenka visiems po truputį. Reikia politinės valios sutelkti dėmesį į prioritetus, turimo potencialo išsaugojimą ir stiprinimą“, – svarstė J.Petrauskienė.   

Švietimo ir mokslo ministrė sutiko su šiais pastebėjimais: „ES pinigai dar nepakankamai įveiklinti, kai kurie moksliniai centrai dar tik atsidaro, pavyzdžiui, Klaipėdoje laboratorijų statyba tik prasidės, nors įranga jau supirkta. Tai neleidžia tyrėjams pasinaudoti ta baze, kuri sukaupta.“

A.Pitrėnienė tikisi, kad mokslinių projektų finansavimas įgalins darbą mokslo slėniuose, suaktyvins mokslininkų bendruomenę: „Kiekvienas slėnis turi dirbti taip, kad save išlaikytų, nes finansavimas baigsis 2020 metais.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs