„Sodros“ duomenimis, studijų metu dirba 53 proc. kolegijų, 58 proc. universitetinių bakalauro studijų ir 75 proc. magistro studijų studentų. MOSTA atlikta apklausa atskleidė, kad tai turi neigiamos įtakos studijų rezultatams, nes kaip tik nedirbantys mokosi puikiais balais, o dirbantieji tokių rezultatų pasiekia rečiau“, – penktadienį MOSTA išplatintame pranešime cituojamas T.Juknevičius.
Anot jo, Lietuvą lyginant su užsienio šalimis išsiskiria vyraujantis jaunas studentų amžius.
„Analizuojant duomenis pirmiausia į akis krenta Lietuvos studentų amžius – jis vienas jauniausių, o studentų iki 29 metų dalis – pati didžiausia. Tuo tarpu vyresni nei 30 metų studentai 2013 metais sudarė tik apie 12 proc. Lietuvoje, 18 proc. Latvijoje ir 24 proc. Estijoje“, – MOSTA tyrimo duomenis komentavo T.Juknevičius.
2014 metų apklausų duomenimis, pagrindiniai faktoriai, lemiantys jaunuolių norą siekti aukštojo mokslo, tai įsitikinimas, kad „studijos skatina asmenybės tobulėjimą“ (46 proc.) bei nuostata, kad „be diplomo negausiu gero darbo“ (36 proc.).
Lietuva ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir Europoje, pirmauja pagal tarp 30-34 m. amžiaus gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių. Tarp šio amžiaus žmonių net 57,6 proc. turi aukštojo mokslo diplomą. Tuo tarpu Latvijoje – 41,3 proc., Estijoje – 45,3 proc.
Pasak MOSTA eksperto, duomenys rodo, kad moksleiviai skuba į universitetus vežantį studijų traukinį, tačiau vėliau į mokymosi įstaigas dažniausiai nebegrįžtama.
„Gal todėl, kad gajus suvokimas, jog mokslas – jaunimo užsiėmimas, Lietuva pagal mokymosi visą gyvenimą lygį smarkiai atsilieka tiek nuo Estijos, tiek nuo ES vidurkio. „Eurostat“ 2015 metų duomenimis, Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą lygis siekė tik 5,8 proc., Latvijoje – 5,7 proc., o ES vidurkis – 10,7 proc. Estija šiuo atveju lenkia ne tik Baltijos kaimynes, bet ir ES. Čia vyresnių studentų skaičius – 12,4 procento“.
