2021-aisiais beveik 7000 mokytojų bus pensinio amžiaus, o jaunoji karta pedagogo karjeros rinktis neskuba. 2012 metais pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2400, šiemet – 900 absolventų.
Vos 1 proc. „šimtukininkų“ stoja į ugdymo mokslus
„Visi norime, kad mūsų vaikus ruoštų gabiausi pedagogai. Vis dėlto, priėmimo duomenų analizė rodo, kad vos 1 proc. „šimtukininkų“ stoja į ugdymo mokslus. Mažiau šimtukus gavusių abiturientų pritraukia tik sporto ir žemės ūkio mokslai. Tuo metu, informatikos mokslus renkasi kas trečias aukščiausią įvertinimą gavęs abiturientas“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas MOSTA Studijų politikos skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Analitiko teigimu, priėmimo duomenys signalizuoja, kad pedagogo profesija jaunimui nėra patraukli.
„Pagrindinė Lietuvai gręsiančios pedagogų stygiaus problemos priežastis – prastos mokytojų darbo sąlygos. Pedagogų darbas yra atsakingas ir sudėtingas, o atlyginimai – maži“, – teigia G.Jakštas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvos mokytojų atlyginimai beveik dvigubai mažesni už EBPO vidurkį.
Atbaido ne maža alga
Vis dėlto, anot G.Jakšto, mažas atlygis už darbą yra tik viena iš priežasčių, dėl kurios jauni specialistai neskuba rinktis mokytojo karjeros.
„Dalis pedagogikos studijų absolventų po studijų baigimo renkasi net ir mažiau apmokamą darbą, o ne mokytojo profesiją“, – teigia G.Jakštas.
Dalis pedagogikos studijų absolventų po studijų baigimo renkasi net ir mažiau apmokamą darbą, o ne mokytojo profesiją.
MOSTA skaičiavimais, praėjus pusei metų nuo studijų baigimo pedagogikos studijų absolventai, dirbantys mokyklose, uždirba 581 Eur (čia ir toliau nurodomas atlyginimas prieš mokesčius). Tuo metu, ne švietimo sektoriuje įsidarbinusių absolventų vidutinis atlyginimas mažesnis – 502 Eur. Praėjus pusantrų metų nuo studijų baigimo pedagogai uždirba 718 Eur, o kitokią karjeros kryptį pasirinkę pedagogikos absolventai – 642 Eur.
Analitiko teigimu, tai rodo, kad paplitusi nuomonė, jog jaunimas nesirenka pedagogo karjeros dėl mažo atlyginimo, teisinga tik iš dalies.
„Maži atlyginimai neabejotinai yra problema, tačiau taip pat svarbu ir sudaryti specialistams geras darbo sąlygas, galimybes kilti karjeros laiptais, įgyti naujas žinias ir įgūdžius. Mažas šios profesijos patrauklumas lemia tai, kad pedagogikos studijas renkasi prastai pasirengę abiturientai, kurie net ir įgiję pedagogo kvalifikaciją nebūtinai gali ar nori dirbti mokytojais“, – komentuoja G.Jakštas.
Kas antras mokytojas nesijaučia gerbiamas
MOSTA vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 1051 mokytojas, duomenimis, 8 proc. pedagogų nurodo, kad jų profesiją visuomenė gerbia. Kas antras apklaustas mokytojas nurodė, kad pagarbos mokytojo profesijai iš visuomenės nejaučia.
Analitiko teigimu, galima išskirti kelias priežastis, lemiančias mažus mokytojų atlyginimus.
„Pirmiausia tai – prastas bendrojo ugdymo finansavimas. Lietuva bendrajam ugdymui skiria 2,4 proc. BVP – mažiausiai tarp visų EBPO šalių“, – aiškina G.Jakštas.
EBPO duomenimis, finansavimas bendrajam ugdymui Lietuvoje nuosekliai mažėjo nuo pat 2010 m. Skaičiuojama, kad iki 2015 m. skiriamų lėšų dalis nuo BVP sumažėjo beveik trečdaliu (28 proc.).
Kitu veiksniu darančiu įtaką pedagogų atlyginimų dydžiui analitikas įvardina neefektyvų mokyklų tinklą: „Lietuvoje vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius yra vienas mažiausių tarp EBPO šalių, kaip ir mokytojui tenkantis kontaktinių valandų skaičius. Mūsų klasių dydžiai taip pat bene patys mažiausi EBPO. Teoriškai tai galėtų teigiamai veikti mokinių rezultatus, tačiau Lietuvoje matome priešingą efektą – kuo mažesnės klasės, tuo prastesni moksleivių rezultatai.“
Įstojusieji nemotyvuoti
Pasak G.Jakšto, prastos karjeros perspektyvos lemia tai, kad pedagogikos studijas renkasi mažai abiturientų, todėl dėl valstybės finansuojamų studijų vietų praktiškai nekonkuruojama, o tai esą sudaro sąlygas įstoti prastai pasirengusiems studentams. Įstojusieji turi mažą motyvaciją studijuoti ir dirbti mokytojais – kas septintas studijas pradėjęs studentas jas baigia ir pradeda dirbi mokytoju.
Reikėtų peržiūrėti ir mokyklų tinklą.
„Siekiant spęsti šią problemą reikėtų skirti daugiau resursų mokytojų darbo sąlygų gerinimui. Pirmiausia, būtina didinti finansavimą, skiriamą bendrajam ugdymui. Vis dėlto, finansavimo didinimas, esant neefektyviam tinklui, duos tik minimalų efektą, todėl lygiagrečiai reikėtų peržiūrėti ir mokyklų tinklą“, – mano G.Jakštas.
G.Jakšto teigimu, investicijos į pedagogų rengimą, studijų kokybės ir studentų socialinės padėties gerinimą yra sveikintina kryptis: „Tačiau, tai yra antraeilis žingsnis. Pagerinę sąlygas studentams, gal ir pritrauksime daugiau norinčių studijuoti pedagogiką, bet tikėtina, kad mokyklose įsidarbinusių absolventų dalis nepadidės. Todėl pirmiausia turime pagerinti sąlygas mokyklose. Būtent tai yra kertinė naujų pedagogų pritraukimo sąlyga.“
Pedagogikos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose šįmet pradėjo 301 pirmakursis.
