„Tinkamai nepasiruošus tokiam pokyčiui jis gali daryti neigiamą įtaką mokytojų darbo sąlygoms. Ne tik mokytojų ir tėvų, tačiau ir mokytojų santykiams su mokiniais, kuriuos mokytojai šiuo metu vertina labai teigiamai. Pavyzdžiui, mokytojai gali pradėti jausti spaudimą iš mokinių ar jų tėvų rašyti geresnius pažymius, kadangi jie didele dalimi lems, ar mokinys galės siekti aukštojo mokslo, ar ne“, – svetainėje cituojamas MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Į prestižines specialybes bus dar sunkiau įstoti berniukams
MOSTA skaičiavimais, metinių pažymių vidurkių svarbos padidinimas dar labiau sumažins jaunuolių galimybes įstoti į kai kurias didžiausius konkursus turinčias studijų programas, tokias kaip medicina, teisė, ekonomika, politikos mokslai.
„Nagrinėjant dešimties brandos egzaminų rezultatus matyti, kad penkis iš jų mergaitės išlaikė kur kas geriau nei berniukai, du egzaminai išlaikyti apylygiai, o tris egzaminus berniukai išlaikė geriau nei mergaitės.
Tuo metu, metinių pažymių analizė atskleidžia, kad pagal šiuos vertinimus berniukai nusileido mergaitėms visuose 10 dalykų.
Ryškiausi skirtumai matomi nagrinėjant informacinių technologijų, biologijos, rusų kalbos, fizikos bei lietuvių kalbos ir literatūros metinius pažymių vidurkius – mergaičių metiniai pažymiai aukštesni už berniukų daugiau nei 10 proc.“, – rašo Mosta.lt.
„Tokius skirtumus galima aiškinti tuo, kad mokykliniai pažymiai atspindi ne tik mokinių žinias, tačiau ir tokius būdo bruožus kaip disciplinuotumas ar drausmingumas. Vidinė disciplina mokytis ar siekti kitų tikslų svarbi ir universitete, todėl, iš vienos pusės, gerai, kad į tai atsižvelgiama.
Kita vertus, drausmingumas gali reikšti ir taisyklių laikymąsi jų nekvestionuojant, aklai paklūstant nurodymams, o aukštajame moksle turėtų mokytis žmonės, gebantys kritiškai žvelgti į juos supančią aplinką“, – nurodo G.Jakštas.
Gali nukentėti studijų kokybė
ŠMM planuoja, kad kaupiamasis balas dabartinę stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką pakeis per artimiausius dvejus metus. Tai reiškia, kad trečdalį dabartinių dešimtokų balo stojant į aukštąsias mokyklas sudarytų paskutinių klasių pažymių vidurkis.
G.Jakšto teigimu, tokį pokytį įgyvendinus per greitai, nespėjus įdiegti mechanizmų, kurie leistų užtikrinti mokyklose rašomų pažymių objektyvumą, gali nukentėti studijų kokybė, kadangi į aukštąsias mokyklas įstos nebūtinai geriausiai studijoms pasirengę abiturientai.
Vienoje prestižinėje gimnazijoje daugumai egzamino nelaikiusių moksleivių išvesti aukščiausi metiniai pažymiai.
„Šiuo metu nėra mechanizmų, kurie užtikrintų, kad mokyklose pažymiai rašomi objektyviai. Pavyzdžiui, matome, kad moksleiviai, kurie mokėsi istoriją ar geografiją A lygiu ir nelaikė egzamino, dažniau gavo aukščiausią įvertinimą nei egzaminą laikę bendramoksliai. Kalbėdami apie tokius atvejus omenyje nebūtinai turime regionų ar provincijos mokyklas. Štai vienoje prestižinėje gimnazijoje daugumai egzamino nelaikiusių moksleivių išvesti aukščiausi metiniai pažymiai, o tarp tų, kurie egzaminą laikė, aukščiausius įvertinimus gavo tris kartus mažiau mokinių“, – dėsto G.Jakštas.
Jo teigimu, yra ir tokių mokyklų, kuriose visiems nelaikantiems, pavyzdžiui, istorijos egzamino, išvedami 10-ukai: „Taigi mokinių pasiekimai ne visuomet vertinami objektyviai, ypač, kai jų vertinimas nebus palyginamas su egzamino rezultatais ir mokinys nestudijuos šios disciplinos universitete.“
Geresnės galimybės mokiniams iš nepasiturinčių šeimų
MOSTA teigia sutinkanti su ŠMM siekiu mažinti valstybinių brandos egzaminų svarbą.
Anot centro, viena priežasčių, kodėl tai vertėtų daryti, yra ta, kad viso svorio sukoncentravimas į egzaminus esą ypač apsunkina moksleivių iš socialiai pažeidžiamų šeimų galimybes siekti aukštojo mokslo.
„Nepasiturinčių šeimų moksleivių metiniai pažymiai nuo bendraamžių iš labiau pasiturinčių šeimų atsilieka mažiau, nei jų egzaminų rezultatai. Todėl konkursinio balo sudaryme suteikus didesnį svorį metiniams pažymiams, tai galėtų turėti teigiamos įtakos aukštojo mokslo prieinamumui moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų“, – teigia G.Jakštas.
Vis dėlto, jo teigimu, nėra aišku, ar mokykliniai vidurkiai pakankamai gerai atspindi moksleivio galimybes studijuoti aukštajame moksle ir ar jų svarbos padidinimas nepakenks studijų kokybei.
„Šiuo metu vos trečdalis dėstytojų sutinka su teiginiu, kad vidurinis išsilavinimas suteikia gebėjimų ir kompetencijų, reikalingų studijuoti aukštojoje mokykloje. Nėra aišku, ar metinių pažymių vidurkių įtraukimas į konkursinio balo sandarą nesudarys prielaidų studijų kokybės mažėjimui“, – dėsto G.Jakštas ir priduria, kad sistema per du metus tokiam radikaliam pokyčiui pasirengti ir kontrolės mechanizmų įdiegti nespės.
Prie naujovių siūloma pereiti palaipsniui
Jo nuomone, prie naujovių vertėtų pereiti palaipsniui. Pavyzdžiui, numatant, kad 2021 metais paskutinių klasių pažymių vidurkiai sudarys ne 30 proc., o 10 proc. kaupiamojo balo.
„Vėliau galėtų būti atliekami tyrimai, ar pokytis atnešė pozityvius rezultatus, nedarė neigiamos įtakos studijų kokybei ir aukštos konkurencijos programų prieinamumui berniukams, ir tik tuomet, matant teigiamus poslinkius, vidurkių svarba galėtų būti didinama“, – tikina G.Jakštas.
Jo įsitikinimu, reikėtų atkreipti dėmesį ir į stojančiųjų motyvacijos vertinimo svarbą. G.Jakšto teigimu, tiek studentai, tiek dėstytojai motyvaciją išskiria, kaip svarbiausią aspektą norint pasirengti aukštojo mokslo studijoms.
Publikacijoje remiamasi MOSTA suinteresuotų šalių apklausų, kuriose dalyvavo 1068 moksleiviai, 1051 mokytojas, 4567 studentai ir 1154 dėstytojai, rezultatais bei skaičiavimais, atliktais naudojant 2017 metų abiturientų laidos duomenis.
