Jaunoms moterims Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Ispanijoje ir Jungtinėse Valstijose tikimybė siekti pirmo mokslinio laipsnio yra vidutiniškai 35 proc., o jauniems vyrams – 77 proc., nustatė tyrimas.
„Lygybė dar toli gražu nepasiekta“, – sakoma „The Boston Consulting Group“ ataskaitoje, kurioje tokia nelygybė aiškinama įsigalėjusiais „stereotipais“ dėl mokslo sektoriaus.
Moterų, dalyvaujančių moksliniuose tyrimuose, skaičius nuo 10-ojo dešimtmečio padidėjo 3 proc. iki 29 proc. darbuotojų, rodo duomenys.
Nelygybė tęsiasi iki pat hierarchijos viršūnės – moterys užima tik 11 proc. aukščiausių akademinių postų Europoje ir laimėjo tik penkias iš 132 mokslo sričių Nobelio premijų, įteiktų nuo 1998 iki 2013 metų
Tačiau moterims tikimybė baigti doktorantūrą ir įgyti daktaro laipsnį yra vidutiniškai triskart mažesnė nei vyrams.
Nelygybė tęsiasi iki pat hierarchijos viršūnės – moterys užima tik 11 proc. aukščiausių akademinių postų Europoje ir laimėjo tik penkias iš 132 mokslo sričių Nobelio premijų, įteiktų nuo 1998 iki 2013 metų.
„Nepakankamas atstovavimas moterims prasideda universitete“ ir yra didesnis kalbant apie tokias profesijas, kur moterims skiriama mažesnė atsakomybė ir kur jos gauna mažesnius atlyginimus, sakoma ataskaitoje.
Kad šie skirtumai išnyktų, visą dešimtmetį po maždaug 300 tūkst. moterų per metus turėtų baigti doktorantūros studijas, rodo tyrimas, atliktas „L'Oreal Foundation“ vardu.
Duomenų apie šalis, kur lyčių nelygybė didesnė, nėra.
