Anot LSAS pranešimo, pasitaikė net ir tokių atvejų, kai į egzaminus atvyko ir neblaivūs asmenys, tačiau jiems buvo leista testą laikyti kitu laiku.
Stebėtojai išreiškė kritiką dėl to, kad egzamino klausimai visomis testų laikymų dienomis buvo identiški, todėl buvo sudarytos sąlygos daliai abiturientų geriau pasirengti testui.
17 studentų atstovų, stebėtojų teisėmis dalyvavusių motyvaciniuose testuose, taip pat atkreipė dėmesį, kad nustatyta tvarka bei informacija apie stojamuosius egzaminus turi būti pateikiama abiturientams iš anksto, į šį procesą aktyviau įtraukiant mokyklas. Stebėtojai pastebėjo, kad dėl aiškios informacijos trūkumo, jog stojamuosius testus turi laikyti visi norintys patekti į pedagogikos studijų sritį, kai kurie stojantieji apie tai sužinojo tik kelios dienos prieš prasidedant testams. Abiturientai nebuvo informuoti ir apie tai, kad turi atvykti laikyti testo nustatytu laiku, kurį pasirinko pildydami prašymą internete.
Todėl susidarė situacija, kai stojantieji atvykdavo ne savo laiku, todėl auditorijos būdavo arba perpildytos, arba pustuštės.
LSAS vertinimu, reikėtų užtikrinti ir tai, kad motyvacinį testą laikantiems pretendentams nereikėtų ilgai laukti pokalbio – šiemet esą po egzamino raštu reikėdavo laukti 3–5 valandas. Be to, esą reikėtų sudaryti sąlygas testą laikyti daugiau nei keturiuose miestuose.
„Motyvacijos testų būsimiems pedagogams įvedimas ilgainiui duos teigiamų rezultatų, siekiant didinti mokytojo profesijos prestižą bei skatinti gabiausius ir labiausiai motyvuotus jaunuolius rinktis pedagogo profesiją. Vis dėlto iki kitų metų motyvacinių testų laikymų reikia pašalinti minėtus trūkumus, užtikrinti, jog organizavimo procedūros sudarytų vienodas galimybes visiems norintiems laikyti testą bei užtikrinti didesnę motyvacinio testo įtaką bendram priėmimui.“ – sako LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Taip pat siūloma kitais metais užtikrinti galimybes dalyvauti stebėtojams ir motyvacijos testų vertinimų metu, nesikišant į vertinimo procedūras, tačiau prižiūrint bendrą tvarką.
„Analizuojant vertintojų darbą, vertėtų atkreipti dėmesį, jog šiemet vertintojai buvo dėstytojai ir psichologai, tačiau jie vertino visiškai identiškus aspektus, nebuvo užtikrinamos sąlygos į stojančiuosius žvelgti iš būsimos specialybės pusės. Sudarant komisiją iš dviejų narių neatsižvelgta ir į tai, jog išsiskyrus jų nuomonei, susidarytų dviprasmiška ir ginčytina situacija, galinti nulemti laikančiojo stojamuosius egzaminų rezultatus.“ – teigia A.Mark.
15min.lt primena, kad Vilniaus pedagoginio universiteto docentė Henrika Šečkuvienė, kuri yra motyvacinio testo vykdymo stebėtojų grupės narė, savo ruožtu anksčiau naujienų agentūrai BNS sakė, kad šiemet pirmąkart surengtą motyvacinį testą stojantieji į pedagogines specialybes laikė sklandžiai.
„Šiaip vaizdas tikrai neblogas. Vaikai labai nuoširdūs, gražiai bendrauja, nuoširdžiai pasakojasi, toks ir įspūdis“, – teigė motyvacinio testo vykdymo stebėtojų grupės narė.
Ji praėjusią savaitę BNS taip pat sakė, kad dar anksti kalbėti, kas testo laikymo tvarkoje galėtų būti keičiama.
Stojantieji į pedagogines specialybes motyvacinį testą laikė birželio 18–23 dienomis.
Laikyti pedagoginės motyvacijos testą pareiškė norą daugiau 2600 kandidatų.
Motyvacinis testas vertintas 0, 1 arba 2 balais. Net ir gavus neigiamą įvertinimą, tai yra surinkus 0 balų, lieka galimybė pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą. Tuo metu neatvykusieji laikyti motyvaciją tikrinančio testo ir vis dėlto nusprendusieji rinktis šią studijų kryptį, galės studijuoti tik savo lėšomis.
Atsižvelgiant į valstybės poreikį šiemet beveik dvigubai mažinamas pedagoginių studijų krepšelių skaičius, tačiau didinamas finansavimas vienai studijų vietai. Pedagoginėms studijoms planuojama skirti 1200 studijų krepšelių: 800 – universitetuose, 400 – kolegijose.
Geriausiai studijuojantieji būsimieji pedagogai bus skatinami papildoma tiksline 400 litų stipendija.
