Trečiadienį Lietuvą apskriejo šokiruojanti žinia: nuo dėstytojo pastabų „raudonavusį“ magistro darbą nusipirkusi studentė darbą rašiusią įmonę padavė į teismą dėl sutarties nevykdymo. Teismas taikė restituciją ir grąžino studentei šios pagal niekinį sandorį sumokėtus 1500 Lt, o įmonei grąžino parengtą rašto darbą ir teises į šį darbą. Taip pat teismas atskirąja nutartimi informavo prokurorą apie įmonės veiklą, turinčią nusikaltimo požymių (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla).
15min.lt žiniomis, į teismą kreipėsi bendrovėje „Studium Generale“ rašto darbą pirkusi MRU studentė Gražina K.
„Universitetas šokiruotas dėl tokio precedento. Ji neturi teisinių santykių su universitetu, neturime teisės arba, kitaip sakant, nesąžininga ją vadinti mūsų studente. Ji buvo išbraukta iš sąrašų praėjusių metų lapkritį, jai nebuvo leista gintis baigiamojo darbo“, – 15min.lt sakė MRU atstovas Kęstutis Saldžiūnas.
Anot K.Saldžiūno, gintis darbo teisės studentei neleido jos vadovas Baudžiamosios teisės ir proceso instituto doc. Alfredas Kiškis.
„Universitetas netoleruoja akademinio nesąžiningumo ir su tuo kovoja. Veikia antiplagijavimo sistema, studentai pasirašo sąžiningumo deklaraciją, kurioje patvirtina sąžiningai atliekantys darbus“, – tvirtino K.Saldžiūnas. Jis pridūrė, kad čia didelė atsakomybė tenka darbo vadovams, kurie nuo pat kursinių ar baigiamųjų darbų rengimo pradžios stengiasi padėti studentui ir įsitikinti jo sąžiningumu.
„Aišku didelė darbo vadovo atsakomybė. Tai – kruopštus žmogus (doc.Alfredas Kiškis) ir jis studentei neleido gintis darbo“, – sakė K.Saldžiūnas.
„Manome, kad teismas tinkamai įvertino šios bylos aplinkybes ir studentės sudarytą sutartį dėl prieštaravimo gerai moralei pripažino negaliojančia, atitinkamai išspręsdamas ir teisinių pasekmių klausimą. Tokios firmelės turėtų būti uždraustos. Turėtų būti surastas teisinis reguliavimas. Tai – atviras kvietimas klastoti“, – komentuodamas teismo sprendimą sakė K.Saldžiūnas.
Su rašto darbą pardavusia „Studium Generale“ 15min.lt susisiekti nepavyko.
V.Mizaras: pinigai turėjo būti atiduoti valstybės biudžetui
Teisės profesorius Vytautas Mizaras 15min.lt tvirtino, kad teismo sprendimas yra didelis žingsnis į priekį, nes teismas pradėjo kovoti su studentų nesąžiningumu, iki šiol tai darė tik universitetai.
„Jie turėjo kaip sekliai dirbti, ir kiek pavykdavo nuveikti, tiek pavykdavo. Tačiau jokia institucija nereagavo į tai, kad yra subjektai, teikiantys tokias paslaugas. Buvo laikoma, kad tokios veiklos įstatymai nedraudžia“, – sakė pašnekovas.
Teisininkas sakė, jog akivaizdu, kad toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes sandoriu iškreipiama valstybėje galiojanti sąžininga studijų sistema.
Anot profesoriaus, Autorių teisių įstatymas draudžia atsisakyti autorystės, tad mokslo darbo pirkimas ir pardavimas akivaizdžiai pažeidžia šį įstatymą.
„Todėl stebėtina, kaip valstybės institucijos galėjo toleruoti tokius veiksmus ir, pasak jų, nerasti įstatymo, kurio pagrindu būtų taikytina atsakomybė už tokius veiksmus. Teismo iškeltas klausimas, kad reikėtų pareigūnams įvertinti, ar nėra nusikaltimo, yra sveikintinas dalykas“, – pabrėžė jis.
Tačiau V.Mizarą nustebino teismo sprendimas šioje istorijoje pritaikyti restituciją – įpareigoti įmonę grąžinti studentei pinigus už darbą, o mokslo darbą sugrąžinti bendrovei.
„Nesutinku su tuo. Jeigu abi šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris neteisėtas, restitucija netaikoma. Tokios pajamos turėjo būti atiduotos į valstybės biudžetą“, – pabrėžė jis.
