„Mes suprantame, kad toks statusas yra privalumas. Mums nereikėjo jo siekti, mes tuo statusu gyvename, teisiškai jis įteisintas ir visi Lietuvos universitetai tuo gyvena. Tik verslumo prasme mes ėmėmės papildomų žingsnių“, – tvirtino MRU plėtros prorektorius dr. S.Vaitkevičius.
Ketverių metų senumo naujiena
Anot MRU atstovo, privačių universitetų keliu Lietuvos universitetai pasuko prieš ketverius metus – dar 2009-aisiais.
Mes suprantame, kad toks statusas yra privalumas. Mums nereikėjo jo siekti, mes tuo statusu gyvename, – tvirtino MRU plėtros prorektorius S.Vaitkevičius.
„Tas žengimas prasidėjo, jei kalbamae apie teisinį aspektą, tada, kai buvo priimti įstatymai dėl universitetų teisinio statuso, kai jie iš biudžetinių tapo viešosiomis įstaigomis. Galima drąsiai sakyti, kad būtent tada Lietuvos universitetai ir pasuko privačių universitetų keliu“, – kalbėjo S.Vaitkevičius ir pridūrė: „Būtent tada. Ne dabar, ne vakar, ne šiandien, o tada“.
Iš privačių šaltinių – daugiau kaip 70 proc. pajamų
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad privačiu universitetu iš finansinės pusės yra tas, kuris iš privačių šaltinių generuoja daugiau kaip 50 proc. pajamų.
„Mūsų universitetas per pastaruosius metus visą laiką daugiau kaip 70 proc. pajamų generavo iš privačių šaltinių subjektų, dabar – apie 76 proc. Net keli tie procentai uždirbami konkursiniu principu. Dalyvaujame įvairiuose projektuose, iš jų socialinių mokslų srityje per metus uždirbame 10 mln. litų pajamų, ir netoli 2 mln. litų tikimės uždirbti šiemet iš įvairių sutarčių – mokslų tyrimų darbų, kvalifikacijos kursų kėlimo, mokymosi visą gyvenimą ir t.t. Konkursuose dalyvaujame lygiagrečiai ne tik su universitetais, bet ir su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis – jei laimime, tai laimime, atliekame funkcijas, numatytas pasirašytose sutartyse“, – komentavo S.Vaitkevičius.
Anot MRU atstovo, kitų universitetų padėtis yra analogiška – vieni daugiau, kiti mažiau pajamų generuoja iš privačių šaltinių subjektų.
MRU prorektoriaus žvilgsnis krypsta į pasaulio pavyzdžius.
„Štai Harvardo universiteto biudžetas – 3,7 mlrd. dolerių, 32 mlrd. jie investavę į įvairius investicinius fondus. Apie milijardą – į savo įsteigtą ligoninę. Geriausius specialistus pasilieka savo verslo įsteigtoms struktūroms: audito įmonėms, bankams, advokatų kontoroms. Pats universitetas turi savo įsteigtų įmonių tinklą. Lietuvoje šioje srityje tik pirmieji daigai. Nei vienas tik iš biudžeto finansuojamas universitetas to negali“, – kalbėjo S.Vaitkevičius.
Verslumas taps lemiamu faktoriumi
Jo teigimu, Europos Komisija (EK), pristatydama naują reitingavimo sistemą, įtraukia naują kriterijų – verslumą. Šis kriterijus ilgainiui taps lemiamu faktoriumi, nusakančiu universiteto kontinentinį ir pasaulinį reitingą.
„Svarbu ne vien studijos, ne vien mokslas, o būtent universiteto verslumas – kiek universitetas sugeba parengti, suteikti žinių žmogui, kad jis pats galėtų tapti sau darbdaviu ar kitiems sukurti darbo vietas, įsilieti į universiteto verslo struktūras. Kalba eina ne tik apie absolventų žinių formavimą, bet apie tai, kad universitetas, kaip sistema, savo pavyzdžiu būtų pats verslus“, – sakė S.Vaitkevičius.
MRU atstovas pasitelkė dar vieną užsienio pavyzdį – JAV universitetus.
„Imkime JAV universiteto rinkodaros padalinį. Jis ne tik aptarnauja universitetą, bet veikia kaip reklamos agentūra, teikia paslaugas išorei ir turi net didesnius įkainius nei paprastos reklamos agentūros, nes yra universitete, kuris turi rimtas tyrimų galimybes. Tad verslumo ugdymas tik laiko klausimas“, – sakė S.Vaitkevičius.
Socialinių mokslų ir technologijų sintezės keliu
MRU atstovo teigimu, universitetas laikosi pozicijos, kad mokslo srityje reikėtų žengti ne techninių ir socialinių mokslų priešpriešos, o jų sintezės keliu.
„Net ir technikai, technologai jau šiandien nebedirba tik techninėje ar technologinėje srityje. Jiems reikalingos ir teisinės, ir ekonominės, ir vadybinės bei kitos žinios. Ir atvirkščiai – nėra tik teisininko ar vadybininko. Jam reikalinga sintezė žinių ir gebėjimų“, – tvirtino S.Vaitkevičius.
Pasak jo, MRU artimiausi planai studijų srityje yra diegti jungtines programas, vystyti nuotolines studijas, atverti mokyklos, kuri steigiama drauge su Pietų Korėja, duris bei paleisti naujas programas, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo.
„Mes einam šituo keliu, ne konfrontacijos keliu. Kažkada buvo griežta specializacija. Rinkai dabar socialinių mokslų ir technologijų reikia labai labai nedaug. Tai parodo socialinių tinklų populiarumas. Socialiniai tinklai – puikus pavyzdys, kaip jungiasi sociumas su technologijomis“, – universiteto ateities vizijas mokslo srityje apibendrino S.Vaitkevičius.
