„Didžiausia problema – neracionalus valstybės finansuojamų vietų planavimas. Tai reiškia, kad šiemet prieš priėmimą buvo daugiau nei 2000 vietų į universitetus ir kolegijas, net ir žinant, kad abiturientų mažėja ir iki šiol studijų vietų skaičius buvo mažinamas.
Bet kadangi krepšelių skaičius buvo padidintas liko daugiau nei pusė neužimtų valstybės finansuojamų vietų. Nebuvo kam stoti“, – apie priežastis, kodėl nebuvo panaudota net 8 mln. eurų, pasakoja N.Putinaitė.
Anot jos, taip pat itin blogai tai, kad padidinus studijų vietų skaičių, jos buvo paskirstytos tose studijų kryptyse, kurių abiturientai nesirenka.
„Tai gana aklas vyriausybės programos punktų vykdymas. Buvo paskelbtas lozungas, kad sieksime, jog visi studijuotų nemokamai. Tačiau jis visiškai neracionaliai vykdomas, priemonės yra gana blogos. Mes niekada negalime uždrausti žmogui studijuoti ten, kur jis nori. Pagal tai, kiek žmonių siekia aukštojo mokslo, mes labai viršijame Europos Sąjungos vidurkį ir tai neatitinka mūsų rinkos struktūros. (...) Kiek pastebiu, viskas yra nukreipta į kiekybę“, – apie aukštojo mokslo situaciją pasakoja docentė.
