Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai.
Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.
Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą. Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.
Be to, turėtų veikti dvi specializuotos aukštosios mokyklos: atskiras turėtų likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija turėtų būti sujungtos.
Jungimas sukuria papildomą sinergiją
Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, filosofė Nerija Putinaitė teigė, kad pristatytas universitetų optimizavimo planas atrodo optimistiškai, tačiau didžiausią problemą kelia tai, kad jam jau rengiamas pasipriešinimas Seime.
N.Putinaitės teigimu, universitetų jungimas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo derinantis nesuderinamus interesus, gali būti labai naudingas.
„Iškeltas tikslas kurti visa apimančius universitetus, tad šita logika tinka“, – sakė buvusi prezidento Valdo Adamkaus patarėja švietimo klausimais. Jos manymu, problemų gali kilti tik jungimo metu, jei, tarkime, Mykolo Romerio universitetas bus jungiamas prie Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir nebus išsaugotos dvi skirtingos teisės mokyklos.
„Jeigu imsime pavyzdžiu Daniją, tai ten būtent ir stengiamasi iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamus dalykus jungti. Tai duoda papildomą sinergiją. Tarkime, sporto universiteto jungimas su KTU. Ten yra daug bendrų sporto mechanikos, techninių klausimų, tai gali duoti papildomo impulso veikti. Tie tarpdisciplininiai mokslai ir atranda daugiausiai naujovių“, – iš pažiūros nesuderinamų universitetų jungimąsi komentavo ekspertė.
„Sujungus tokius smulkius, specializuotus universitetus galima ieškoti būdų, kaip pakelti bendrųjų dalykų kokybę. Smulkūs universitetai savaime juda į techninių kolegijų lygį ir neturi potencialo, galimybių tapti tikrais universitetais. Aš šiame jungime matau didelį potencialą“, – sakė N.Putinaitė.
Ekspertės teigimu, universitetų optimizavimo plane neužsimenama apie institutus. „Vien Vilniuje yra penki maži lituanistiniai institutai. Sukyla visos jėgos tariamai ginti lietuvių kalbą, prasideda politiniai dalykai, manipuliacijos viešąja nuomone, tai gal darbo grupė net ir nenorėjo į tai veltis“, – ironizavo N.Putinaitė.
„Aš nematau jokio kito kelio kaip tuos lituanistinius institutus jungti prie Vilniaus universiteto. Patys lituanistai kalba, kad VU lituanistikos sektorius ir dėl finansavimo, ir dėl kitų aplinkybių yra nuskurdęs. Tas subendrinimas padėtų sutelkti išteklius. Juolab kad daug mokslininkų ir šiaip dėsto Vilniaus universitete“, – sakė buvusi švietimo ir mokslo viceministrė.
Seime jau suburta pasipriešinimo grupė
Pasak N.Putinaitės, didžiausia problema šiai reformai taps pasipriešinimas Seime.
„Tas prasidėjo iškart, kai tik premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad universitetai turi teikti pasiūlymus dėl vizijos, čia dar buvo metų pradžioje. Tose pateiktose vizijose buvo kalbama, kad tie mažiukai universitetai turi išlaikyti vadinamąją savo autonomiją. Buvo suburta palaikymo kompanija, tam tikros asociacijos, kai kurie veikėjai, kurie teigė, kad va čia taip ir reikia palikti“, – pasakojo ji.
Aš jau girdėjau iš netiesioginių šaltinių, kad tie mažieji universitetai, kuriems gresia jungimas deda labai daug pastangų, ieško kelių prie politikų, bando juos įtikinti, užsiima aktyvia lobistine veikla, – sakė N.Putinaitė.
„Aš jau girdėjau iš netiesioginių šaltinių, kad tie mažieji universitetai, kuriems gresia jungimas, deda labai daug pastangų, ieško kelių prie politikų, bando juos įtikinti, užsiima aktyvia lobistine veikla“, – sakė N.Putinaitė. Jos teigimu, apie savanorišką universitetų jungimąsi kalba ir pats Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Man tai patvirtina nuogąstavimus, nes tam, kad įvyktų jungimas, reikalinga aiški lyderystė, aiškus pasakymas, ko valstybei reikia. Jokioje valstybėje be tokios lyderystės jungimas neįvyko. Reiks derėtis, reiks įtikinėti, pateikti įvairiausius argumentus, tam turės būti stiprus politinis palaikymas iš valdančiųjų. O dabar matyti, kad jau viskas sunkiai vyksta. Atrodo, kad planas gali likti tik popierinis“, – svarstė N.Putinaitė.
Universitetų bankrotas – neįmanomas
Buvusios prezidento patarėjos švietimo klausimais manymu, R.Karbauskis blefuoja, kalbėdamas apie galimą universitetų bankrotą ir taip skatindamas juos jungtis.
„Valstiečių žaliųjų pirmininkas sakė, kad šis planas bus orientacinis, o jeigu patys universitetai nesijungs, tai jie bankrutuos. Tokios kalbos iš valstybės pusės yra neatsakingos, nes labai aiškiai žinome, kad valstybiniai universitetai nebankrutuoja. Jie gali neturėti studentų, bet administracija ten veikia“, – pažymėjo N.Putinaitė.
„Valstybiniai universitetai negali būti palikti bankrutuoti. Tai būtų visiškas neatsakingumas. Aš matau, kad jei nenorima iš tikrųjų įgyvendinti optimizavimo, tai bus dedamos pastangos, kad pinigai būtų perskirstomi taip, kad tie maži universitetai vegetuotų, gyvuotų“, – teigė ji.
„Arba vykdome universitetų optimizaciją, arba bus daromas spaudimas ir pinigai bus per tam tikras sutartis su universitetais perskirstomi. Universitetai neva vykdys tam tikrus įsipareigojimus ir gyvuos. Kai kalbame apie politinius sprendimus, tai jokie bankrotai negresia nė iš tolo“, – konstatavo N.Putinaitė.
