„Mano dukra mokosi toje mokykloje ir tikrai esu dėkingas administracijai ir savivaldybei, kad turime tokią mokslo įstaigą mieste. Suprantu, kad pradžia visada sunki. Tačiau viena didžiausių problemų yra ta, kad vaikai, kurie tikrai yra motyvuoti, yra verti čia mokytis, palieka mokyklą, nes neišlaiko kitų vaikų patyčių, priespaudos. Gal per smarkiai pasakiau, bet taip yra.
Turbūt skaitėte, buvo vieno iš tėvų raštas Prezidentui, Vyriausybės kanceliarijai. Gražus raštas. Šitas vaikinas jau nebesimoko, išėjo. Tai viena problema. Noriu priminti, kad vaikai gauna nemokamą maitinimą, už tai dėkoju visų tėvų vardu, bet taip pat noriu priminti, kad visas kitas išlaikymas, uniformos yra iš tėvų kišenės. Yra tėvų, kurie gali sau leisti, yra, kurie negali. Situacija: vaikas gal ir motyvuotas, gabus, bet jo tėvai neturi finansų. Manyčiau, kad apie tai turėtų būti kalbama. Aš norėčiau, kad mokyklos prestižo kartelė būtų iškelta aukščiau. Gyvename uostamiestyje, didžiuojamės tuo, vis dėlto turėtų būti didžiausios investicijos ne į betoną, o į vaikus, jos didesnę grąžą duos“, – kalbėjo į Jūrinių reikalų komiteto posėdį atėjęs vienos auklėtinės tėvas.
Mokyklos bendruomenė kol kas negausi. Čia mokosi 86 kadetai, tarp jų 15 mergaičių. Vizija paišoma šviesi – bus siekiama, kad ši mokykla taptų respublikinė, kad čia mokytųsi ir iš kitų miestų atvykstantys vaikai. Neabejojama, jog mokyklos laukia šviesi ateitis, tiesiog reikia laiko, o ir neklaužadų yra visose mokyklose.
Tokios pat bėdos
Mokyklos iniciatyvinės grupės kūrėjas, profesorius Valdas Rakutis turi patirties su kadetų mokyklomis. Jis prisidėjo kuriant Kauno generolo P.Plechavičiaus kadetų licėjų. Ten problemų būta tokių pačių.
„Pradžioje Kaune nedarė atrankos, tad turėjo didžiulių problemų, buvo atsidūrę ant žlugimo slenksčio. Lietuvių galvose kadetų mokykla yra kažkoks perauklėjimo institutas. Jei niekas nesusitvarko – į kadetus atiduoda. Kol gyvavo toks požiūris, mokykla laikėsi labai sunkiai. Reikia skirti aktyvius vaikus nuo sunkiai auklėjamų, nes su jais reikalingi visai kitokie darbo metodai ir kitokie pedagogai. Dabar nelabai skundžiamasi ta problema, norinčių stoti nemažai, todėl turi galimybių atsirinkti, – kalbėjo V.Rakutis. – Pradžioje tiesiog reikia vaikų, reikia skaičiaus, o paskui atsisijoja. Varšuvos mokykla XVIII amžiuje įsivažiavo per penkerius metus. Greičiau neįvyksta. Kai mokykla išsikovoja vardą, gali pradėti rinktis. Viskas bus gerai.“
Lietuvių galvose kadetų mokykla yra kažkoks perauklėjimo institutas. Jei niekas nesusitvarko – į kadetus atiduoda, – sakė V.Rakutis.
Dėl uniformų jis pasakoja kalbėjęsis su kariuomenės vadu. Bus ieškoma išeičių, o kol kas to neleidžia daryti esama teisinė bazė.
Specialios mokyklinės kadetų uniformos vaikams atsieina apie šimtą eurų, tačiau dar bent vienos jiems reikia vykstant į žygius miškuose, taip pat reikalingos ir vadinamosios paradinės uniformos oficialiems renginiams.
Atranka ateityje bus
Direktorės pavaduotoja Laima Sereikienė teigė, jog tvarkoje yra numatyta vaikų atranka. Būsimi kadetai turėtų būti atrenkami motyvacinio pokalbio metu dalyvaujant tėvams, mokyklos atstovui, socialiniam pedagogui, psichologui.
„To pokalbio metu turėtume su tėveliais ir būsimais kadetais išsiaiškinti, ar tikrai tai ta mokykla, į kurią norima eiti. Galbūt vienas atrankos normatyvų galėtų būti fizinio pasirengimo rodikliai, nes jiems reikia ištvermės. Mūsų vaikai turi po 10 pamokų per dieną, reikia būti gana ilgai mokykloje. Tikrai atrankos bus. Ir dabar buvo numatyta atranka, tačiau todėl, kad turime laisvų vietų, nelabai buvo tikslinga daryti atranką. Reikia pasakyti, kad stovyklos metu liepos mėnesį Dragūnų batalione išryškėjo kai kurių vaikų netinkamumas šiai mokyklai, jei galima taip sakyti. Sakėme kai kuriems tėveliams, vaikams, kad čia jiems ne vieta, rinkitės kitą įstaigą, bet buvo tėvelių ir vaikų noras išreikštas čia mokytis ir turėjome priimti“, – pasakojo pavaduotoja.
Posėdžio metu ji neslėpė – kai kuriems vaikams tikrai vertėtų pasirinkti kitas ugdymo įstaigas, nes ši neatitinka jų lūkesčių.
„Tai kitokia mokykla, manome, kad tie, kurie nori mokytis, turi paklusti drausmei, tvarkai ir taisyklėms. Kadetais jie turi būti 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Girdime, kad miesto bendruomenė džiaugiasi mūsų uniformomis, girdime gražių atsiliepimų, tačiau pasitaiko ir ne visai deramų mūsų kadetų poelgių. Mes tik pradėjome dirbti. Buvo ir vis dar yra labai dideli lūkesčiai.
Mes ir sakome: naujai vyriausybei duoda šimtą dienų, o iš mūsų, atrodo, čia ir dabar reikalaujama. Manome, kad sukurti mokyklą reikia laiko, reikia bendruomenės pastangų ir didelio darbo, miesto jūrinės bendruomenės palaikymo, kad čia būtų ne tie, kurie niekam nereikalingi, bet tie, kurie norės būti mūsų mokykloje“, – kalbėjo pavaduotoja.
Iššūkiai dėl personalo
Šiuo metu mokykloje mokomi 5–8 klasių mokiniai. Mokykloje suformuotos penkios klasės – dvi penktokų ir po vieną šeštokų, septintokų bei aštuntokų. Jie visi įgis išgyvenimo sausumoje ir jūroje pagrindus, mokysis karinių statutų ir rikiuotės, jūreivystės ir laivybos pagrindų.
Jūrų kadetų mokyklos iniciatyvinės grupės narys, Karinių jūrų pajėgų mokymo centro specialistas Arvydas Piepalius savivaldybėje kalbėjo, jog visi supranta, kad sukurti mokyklą nėra lengva užduotis ir tam prireiks ne vienerių metų, tačiau problemos ryškėja jau dabar. Popamokinės veiklos metu su kadetais užsiima penki savo srities žinovai. Specialistams sukurta vos po pusę etato krūvio.
„Reikėjo surasti žmones, kurie vestų užklasinę veiklą. Vienas žmonių, užsiimančių laivininkyste, yra 72 metų, kitas jaunesnis, jam 62 metai, bet, esant tokiai situacijai, suprantame, kad rytoj jų jau galim neturėti. Ir kitos mokyklos turi šią problemą. Materialiai žmonės labai nesuinteresuoti. Gerai, jei gauna pensiją, savivaldybė skiria po pusę etato vienai disciplinai. 340 eurų žmogus gauna, turi kasdien ruoštis, 2 val. užsiėmimas trunka. Žmonės tiesiog gali pabėgti“, – kalbėjo A.Piepalius.
Vienas žmonių, užsiimančių laivininkyste, yra 72 metų, kitas jaunesnis, jam 62 metai, bet, esant tokiai situacijai, suprantame, kad rytoj jų jau galim neturėti.
Jo teigimu, buvo žadėta, kad mokyklai bus padengiamos transporto išlaidos, kad kadetai galėtų būti mokomi tam tikrų disciplinų už mokyklos ribų.
„Dabar aiškėja, kad esame paralyžiuoti, išvežti kadetų niekur negalime. Savivaldybė daug padėjo, davė mokyklą, bet problemų yra daug“, – sakė A.Piepalius. Jis neslėpė, kad tarp vaikų esama itin nemotyvuotų ir jiems kadetų mokykloje ne vieta. Tokie vaikai itin apsunkina darbą, kai kuriems jų reikalingos psichologo paslaugos, kurių mokykla neteikia.
Mato šviesią ateitį
Neabejojama, jog dalis Jūrų kadetų mokyklos auklėtinių ateityje taps Karinių jūrų pajėgų karininkais, papildys laivybos sektorių, rinksis jūrines profesijas, taps jūrų tyrinėtojais ar inžinieriais.
Anot profesoriaus V.Rakučio, bent keletas P.Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtinių kasmet tampa kariūnais. Tokie vaikai turi kryptingą ugdymą, į šią sritį atkeliauja turėdami didelį žinių bagažą ir suprasdami, kur patenka.
Jo teigimu, Klaipėdoje jūrinę kryptį vystyti padėtų mokykloje įrengtos laboratorijos. O kol kas profesorius kvietė pradėti tiesiog nuo jūrinės atmosferos kūrimo, tad prašo visų, turinčių varpų, virvių ar kitų jūrinių atributų, juos padovanoti mokyklai.
Prisidėti kadetus paplukdant laivais ir supažindinant su jūra pažadėjo Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija.
