„Iš tikrųjų paradoksas, kad iki šiol neturėjome jokio dvikalbio lietuvių ir ukrainiečių kalbų žodyno. Abi tautos bendrauja jau ne vieną šimtmetį, lietuvių ir ukrainiečių ryšiai turi gilias istorines šaknis, tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad ilgą laiką abi tautos bendravo per tarpininkę rusų kalbą, kuri posovietiniuose kraštuose (ilgą laiką) buvo laikoma tarpvalstybinio bendradarbiavimo kalba. Šiandien to jau nė viena pusė nebenori dėl akivaizdžių politinių ir istorinių priežasčių, todėl ir kilo mintis parengti žodynus, kurie būtų skirti lietuvių ir ukrainiečių tiesioginiam bendravimui“, – atskleidžia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja A. Gritėnienė.
Prie šiemet pasirodžiusio žodyno sudarymo prisidėjęs Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Filologijos instituto Polonistikos katedros profesorius, Baltistikos centro vadovas ir lietuvių kalbos dėstytojas, habilituotas daktaras I. Koroliovas atkreipia dėmesį į žodynų atsiradimo kontekstą.
Abi tautos bendrauja jau ne vieną šimtmetį, lietuvių ir ukrainiečių ryšiai turi gilias istorines šaknis.
Nors žodynai pasirodė tik nuo 2022 m., per pastaruosius 30 metų Ukrainoje ir Lietuvoje buvo išleista keletas mokomojo pobūdžio leidinių: tai dvikalbės pokalbių knygelės „Iš Ukrainos į Lietuvą: ukrainiečių–lietuvių pokalbių knygelė“ (sudarė А. Nepokupnas ir А. Taranenko, Luckas, 2004), „Lietuvių–ukrainiečių pokalbių knygelė“ (sudarė A. Taranenko ir O. Taranenko, Luckas, 2006), S. Temčino ir O. Nikos parengta knygelė „Lietuvių kalba dialoguose“ (Vilnius, 2022), jau minėtas 2022 m. išleistas „Mažasis ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas“, O. Nikos, S. Hrycenko, I. Koroliovo ir kt. sudarytas „Ukrainiečių–anglų–lietuvių–graikų–lotynų kalbų lingvistikos terminų žodynas“ (Kyjivas, 2022), I. Koroliovo, H. Chmel-Dunai, E. Buhajovos sudaryta „Ukrainietiškų–lietuviškų–lenkiškų pasikalbėjimų knygelė“ (Sumai, 2024)).
„Visi šie leidiniai tapo populiarūs ir naudingi lietuvių kalbos besimokantiems ukrainiečiams“, – sako I. Koroliovas. Vis dėlto būtent pastaruoju metu pasirodę dvikalbiai žodynai – išskirtinis reiškinys lingvistų padangėje. Kodėl? Ir kuo ypatinga yra paskiausio žodyno atsiradimo istorija?
Planus koregavo prasidėjęs karas
Mokslininkė A. Gritėnienė pasakoja, kad idėja parengti pirmąjį dvikalbį ukrainiečių–lietuvių kalbų žodyną kilo dar 2016 m. Ukrainos universiteto Lucko visuomenės vystymosi instituto profesorei Zinaidai Pacholk, ji subūrė autorių kolektyvą. Be jos pačios, žodyną rengė mokslininkai iš Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto S. Hrycenko, I. Koroliovas ir Oksana Nika, o už lietuvišką žodyno dalį buvo atsakinga A. Gritėnienė.
„Profesorė Z. Pacholok išgrynino žodyno sudarymo koncepciją, ėmėsi organizacinių rengimo darbų, ieškojo rėmėjų (knygos leidimą rėmė Lietuvos Respublikos garbės konsulas Lucke Serhijus Martyniakas). Buvo planuota, kad žodynas bus išleistas Ukrainoje, tačiau kilus karui tai pasidarė sunku įgyvendinti, todėl 2022 m. žodyno leidybos darbais pradėjo rūpintis Lietuvių kalbos institutas.
Šiandien mažasis žodynas tapo viena iš pagalbinių priemonių mokant ukrainiečius lietuvių kalbos. Taigi, savo paskirtį jis puikiai atlieka – žodynas skirtas mokymo ir mokymosi reikmėms, tačiau susidūrus su sudėtingesniais tekstais jo jau neužtenka, todėl nusprendėme parengti kitokio pobūdžio, daug didesnės apimties, išsamesnį lietuvių–ukrainiečių kalbų žodyną. Jis bus naudingas ne tik mokant ar mokantis abiejų kalbų, bet ir verčiant į ukrainiečių kalbą įvairiausio pobūdžio tekstus“, – sako viena žodyno sudarytojų.
Žodyne daugiau iliustracinių pavyzdžių
Anot A. Gritėnienės, abu žodynai panašūs tuo, kad jais gali naudotis visi, kam prisireikia išversti vienos kalbos žodžius į kitą kalbą. Tačiau anksčiau parengtas „Mažasis ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas“ daugiau skirtas mokymo(si) reikmėms ir nesudėtingiems tekstams versti, o naujasis „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodynas“ skirtas daug platesniam skaitytojų ratui: jame pateikiama daug daugiau antraštinių žodžių, visi jie iliustruojami vartosenos pavyzdžiais.
„Be įprastų, kasdien bendrinėje kalboje vartojamų lietuvių kalbos žodžių, šiame žodyne skaitytojai ras ir šnekamosios kalbos leksikos, įvairių frazeologizmų, etnografizmų, retesnių istorizmų ar net pasenusių žodžių, kurių pasitaiko įvairiuose rašytiniuose tekstuose. Tokių žodžių neretai prireikia vertėjams, todėl tikimės, kad jie žodynu aktyviai naudosis. Žodynas bus naudingas ir įvairiems moksliniams tyrimams“, – teigia pašnekovė.
O štai Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto mokslininkė prof. dr. S. Hrycenko pabrėžia, kad „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodynas“ yra vertingas informacijos šaltinis tiek ukrainiečiams, tiek lietuviams, ypač filologams, istorikams, kraštotyrininkams, kultūros žinovams, psichologams, sociologams, teisininkams ir kt.
Būtent konkrečios kalbos leksika aiškiai atspindi įvairiausius pokyčius visuomenėje.
„Šiuolaikinis tautų bendravimas neįmanomas be galingos informacinės paramos, kuri būna sutelkta leksikografiniuose šaltiniuose. Būtent konkrečios kalbos leksika aiškiai atspindi įvairiausius pokyčius visuomenėje: žodynas tampa savotiška sutvarkyta realybe, jame rasime vertingos informacijos ne tik apie archajiškus kalbos elementus, bet ir apie kultūros istoriją plačiąja šio žodžio prasme, pavyzdžiui, apie naujų realijų atsiradimą ir jų nominavimo procesą. Ukrainiečių ir lietuvių tautų kultūriniai ir politiniai ryšiai yra svarbus istorinės atminties segmentas, kurio suvokimas ir tyrimas neįmanomas be tinkamo leksikografinio pagrindo. Dabar tokį pagrindą jau turime“, – džiaugiasi prie žodyno sudarymo prisidėjusi mokslininkė.
Jai pritaria ir I. Koroliovas: „Pridursiu, kad poreikį parengti „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodyną“ lemia šiuo metu aktyvus tarptautinių Lietuvos ir Ukrainos ryšių plėtojimas. Šiandien labai reikia naujų ir kokybiškų leksikografinių šaltinių, turinčių edukacinį, didaktinį, tarpkultūrinį pobūdį. Tokie leksikografiniai darbai yra aktyviai įtraukiami į ugdymo procesą. Žodyne pateikiamas leksinis turinys yra labai svarbus ir unikaliai bakalauro programai „Lenkų kalba ir literatūra, anglų ir lietuvių kalba“, kuri nuo 2020 m. sėkmingai įgyvendinama Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Filologijos institute. Mūsų universitete 2019 metais atidarytas Baltistikos centras, šiuo metu jame lietuvių kalbos mokosi apie 60 studentų. Jiems šis žodynas bus labai reikalingas.“
Karo sirenos ir nerimas dėl kolegų gyvybių
Vis dėlto žodyno kelias, kaip pripažįsta mokslininkai, buvo duobėtas, sudėtingas ir pareikalavęs plačios kalbininkų bendruomenės įsitraukimo. Kaip teigia S. Hrycenko, „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodyno“ sudarymas dėl savo apimties ir svarbos gerokai peržengia grynai kalbinių mokslo pasiekimų ribas – šis žodynas įgauna bendrą mokslinį ekstralingvistinį pobūdį.
„Tai buvo kelių etapų darbas: nuo koncepcijos, instrukcijų ir taisyklių aptarimo ir patvirtinimo, antraštinių žodžių rodyklės sudarymo iki žodyno straipsnių kūrimo, mokslinio redagavimo ir paruošimo publikavimui elektroniniu formatu E. KALBOS sistemoje“, – sako mokslininkė.
Dirbti, kai šalyje vyksta karas, kai kaukia sirenos, sproginėja bombos – didžiulis iššūkis.
A. Gritėnienė priduria, kad kolegos iš skirtingų šalių nemažai dirbo nuotoliu – rengdami žodyną bendravo ir telefonu, ir elektroniniais laiškais, susijungdavo pokalbiams ir diskusijoms per įvairias interneto pokalbių programas.
„Ypač nelengva buvo kolegoms iš Kyjivo. Dirbti, kai šalyje vyksta karas, kai kaukia sirenos, sproginėja bombos, kai ribojamas elektros, interneto tiekimas, kai turi nerimauti dėl savo paties ir artimųjų gyvybės, – didžiulis iššūkis. Esu jiems be galo dėkinga, kad nepasidavė, rado savyje jėgų, dirbo labai atsakingai ir kruopščiai. Jie tikri didvyriai“, – išties sudėtingas žodyno sudarymo sąlygas nupasakoja specialistė.
Žodyno autoriai dėkoja Lietuvių kalbos instituto bendruomenei už pagalbą ir visokeriopą palaikymą rengiant ir leidžiant žodyną. Taip pat Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, rėmusiai šio žodyno rengimą ir leidybą.
Kalbiniai ir kultūriniai išbandymai
Sunkumų su žodynu dirbantiems mokslininkams sukėlė ne tik karinė situacija Ukrainoje, bet ir kultūriniai, kalbiniai tautų skirtumai. S. Hrycenko teigia, kad rengdami žodyną kolegos stengėsi, kiek įmanoma, perteikti ir kalbinę, ir etnokultūrinę informaciją, lietuviškiems žodžiams parinkdami semantiškai identiškus ukrainietiškus atitikmenis, be to, žiūrėjo, kad jie būtų visuotinai vartojami visuose Ukrainos regionuose.
„Pvz.: „máivytis (máivosi, máivėsi) vksm., sngr. мані́ритися, мані́житися, лама́тися, пиша́тися, хизува́тися“; „maistas dkt. (4) ї́жа, харч, пожи́ва, корм, стра́ва, потра́ва, ва́рево“. Verčiant įvairių sričių terminus kartais kildavo sunkumų parenkant tikslius ukrainiečių kalbos atitikmenis, pavyzdžiui, „maitvanagis dkt. (1) zool. я́струб-стерв’я́тник, шулі́ка-стерв’я́тник, шуля́к-стерв’я́тник“; mẽdšarkė dkt. (1) zool. сорокопу́д, сорока́ч, сорокоу́з, сороку́ш“. Kai kuriais atvejais greta atitinkamo termino pateikėme ir papildomų paaiškinimų, pavyzdžiui, „miglà dkt. (4) geogr. тума́н (юга́ – тума́н під час спе́ки; мря́ка, мря́чка, миги́чка – густи́й тума́н із дрібни́м доще́м).“
Nebuvo lengva į ukrainiečių kalbą versti ir kai kuriuos lietuvių kalbos feminityvus. Formaliai žiūrint, moteriškosios giminės formas galima pasidaryti naudojant esamus žodžių darybos modelius, tačiau iš tikrųjų ukrainiečių kalboje jie gali būti labai reti ar netgi visiškai nevartojami, tikina ekspertė:
„Stengėmės žodyne pateikti tik realiai kalboje vartojamus žodžius. Kilo kai kurių sunkumų verčiant frazeologizmus, nes šiuo atveju labai svarbu semantika. Bandėme rasti ukrainietiškus atitikmenis, kurie būtų optimalūs reikšme ir forma (kartais žodyne pateikiame daugiau nei vieną frazeologizmo atitikmenį).“
Nors mokslo šaknys buvo karčios, šiandien saldžiais vaisiais džiaugiasi tiek lietuviai, tiek ukrainiečiai. S. Hrycenko nuomone, šie leksikografiniai darbai padės dviejų skirtingų kultūrų atstovams rasti tarpusavio supratimą, sumažins kalbos barjerą tarp lietuvių ir ukrainiečių bei taps papildoma priemone mokantis svetimos kalbos: „Gaila, kad tokie darbai Ukrainoje iki šiol nebuvo išleisti, tačiau didžiuojamės, kad turėjome galimybę dalyvauti šiame sudėtingame ir įdomiame projekte.“
Stengėmės žodyne pateikti tik realiai kalboje vartojamus žodžius.
Jai antrina ir I. Koroliovas: „Apskritai visai Ukrainos akademinei bendruomenei ir konkrečiai kiekvienam mokslininkui labai svarbi dalyvavimo tokiuose projektuose patirtis. Toks darbas ne tik duoda konkrečius praktinius rezultatus, bet ir padeda mūsų šalies mokslininkams integruotis į Europos mokslo erdvę.
Nuo šių metų liepos abu žodynai yra visiems laisvai prieinami internete, Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje E. KALBA (šiuos žodynus skaitytojai ras dvikalbių žodynų skiltyje greta kitų jau anksčiau suskaitmenintų dvikalbių žodynų). „Mažąjį ukrainiečių–lietuvių kalbų žodyną“ galima rasti adresu https://ekalba.lt/mazasis-ukrainieciu-lietuviu-kalbu-zodynas/, o „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodynas“ pasiekiamas adresu https://ekalba.lt/lietuviu-ukrainieciu-kalbu-zodynas/. Šių metų pabaigoje minėtoje E. KALBOS svetainėje bus paskelbta antroji žodyno dalis (R–Ž raidžių tekstai).
Straipsnis parengtas iš VLKK vykdomos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų.
