Premjeras netgi viešai suabejojo, ar jo bendražygių vadovaujamas Seimas leis imtis reformų, dėl kurių buvo susitarta rengiant Vyriausybės programą. Universitetų tinklo optimizavimas ir jo paskatintos interesų kovos dar tik prasideda, o galutinį žodį dėl pertvarkos turės tarti Seimas.
Kai kurie kompleksinio sprendimo reikalaujantys klausimai vis dar derinami darbo grupėje, tačiau Vyriausybė jau įvardija kelis konkrečius darbus, kurie pakeis švietimo sistemą.
Kaupiamojo balo sistema
Vienas iš rimčiausių pokyčių bus susijęs su kaupiamojo balo įvedimu. Nuo moksleivių bus bandoma nuimti dalį egzaminų naštos.
„Labai daug dalykų svarstoma jau dabar: nuo aukštųjų mokyklų pertvarkos iki mokytojų etatinio apmokėjimo. Išskirčiau kaupiamojo balo pasiūlymą, kaip niekam nekeliantį daug klausimų. Kai pristatome šią idėją ir visuomenei, ir mokykloms, ir bendruomenėms, visi labai pozityviai sutinka idėją, kad egzaminai nelemtų šimto procentų moksleivio ateities“, – 15min sakė premjero patarėja švietimui ir mokslui Unė Kaunaitė.
Moksleivio egzamino rezultatas sudarytų penkiasdešimt procentų jo galutinio įvertinimo, o likusi dalis susidėtų iš pažymių, brandos darbo įvertinimo, neformalių veiklų – būrelių, savanorysčių.
„Idėja yra, kad kiek įmanoma daugiau žiūrėtume į bendrą asmenybės augimą, o ne į pažymį, formalius įvertinimus, kad vertintume, kaip auga vaiko asmenybė, ko pažymys, deja, dažnai nepamatuoja“, – teigė U.Kaunaitė.
Jau rugsėjo mėnesį planuojama paleisti bandomąjį projektą, o kitais metais kaupiamojo balo principas bus įgyvendintas visose mokyklose.
Mokyklų vadovų kadencijos
Tiek Vyriausybė, tiek parlamentas sutaria dėl mokyklų vadovų kadencijų. Šiam siūlymui pritaria net ir patys vadovai. Tačiau aršiausiai diskutuojama dėl kadencijų ribojimo.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktose pataisose siūloma, kad mokyklos vadovai galėtų dirbti dvi kadencijas po penkerius metus.
Pasibaigus šioms kadencijoms vadovas galėtų ieškoti darbo kitoje mokykloje arba likti dirbti toje pačioje, tačiau jau ne kaip direktorius.
Etatinis apmokėjimas mokytojams
Naujoji Vyriausybė sieks mokėti mokytojams ne tik už kontaktines valandas, bet ir už už papildomas veiklas, kurias mokytojai šiandien ir taip daro. Šis sprendimas turėtų būti priimtas Seimo rudens sesijoje.
„Svarstoma, kad į etatinį apmokėjimą būtų įtraukti tėvų susirinkimai, pačių mokytojų mokymasis, darbų taisymas, pasiruošimas olimpiadoms ir kitos veiklos“, – kalbėjo premjero patarėja.
Ji pabrėžė, kad etatinis apmokėjimas pareikalaus daug papildomų biudžeto lėšų, tačiau tokiu būdu siekiama, kad kiekvienas mokytojas turėtų visą etatą.
Ji pabrėžė, kad etatinis apmokėjimas pareikalaus daug papildomų biudžeto lėšų, tačiau tokiu būdu siekiama, kad kiekvienas mokytojas turėtų visą etatą.
„Mokytojas, dirbantis visu etatu, uždirba visai neblogai. Problema ta, kad mes turime daug mokytojų, kurie dirba po nedaug ir jų atlyginimai lieka maži. Įvedę etatinį mokėjimą leistume mokytojui ir už kitas veiklas mokykloje gauti atlygį“, – sakė U.Kaunaitė. Jos teigimu, puse etato dirbantys mokytojai tikrai nepraras savo darbo vietų.
„Direktorius mokytoją galės įdarbinti, kad ir ketvirčiu etato, jei tai yra svarbus dalykas ir mokytojas tikrai reikalingas, tačiau noras yra kiek įmanoma labiau mokytoją įdarbinti visu etatu“, – pabrėžė patarėja.
Šis sprendimas remiamas ir Estijos modeliu, kur didesnė laisvė suteikta mokyklų vadovams. Vadovai gali asmeniškai tartis su mokytoju, kaip turėtų atrodyti jo etatas, kiek valandų jis dirbs, kokių papildomų veiklų imsis ir kiek jam bus mokama. Mokytojai galės derėtis dėl savo etato.
Atostogų trukmė
Atostogų trumpinimo klausimas vis dar yra diskusijų lygmenyje, tačiau dėl jo valdžios atstovai preliminariai sutaria. Planuojama, kad bus kalbamasi ir su moksleivių atstovais.
Svarstoma atostogas keisti priklausomai nuo amžiaus grupių. Pavyzdžiui, labiausiai jos trumpėtų mažesnio amžiaus vaikams, o papildomas laikas būtų išnaudojamas projektinėms veikloms ir neformaliam ugdymui.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurga Petrauskienė praėjusią savaitę teigė, kad atostogos gali būti trumpinamos 10 ar 15 dienų.
Ugdymo turinio peržiūra
Kol kas konkrečių priemonių dar nėra, tačiau vyriausybė kelia tikslą ir peržiūrėti ugdymo turinį. Didesnis dėmesys bus skiriamas finansiniam raštingumui, verslumui, kūrybiškumo ugdymui.
„Realybė tokia, kad jei nematuoji, tai to dalyko ir nėra mokoma“, – pastebėjo U.Kaunaitė. Jos teigimu, būtent todėl prasminga kaupiamojo balo idėja, leidžianti įtraukti naujus dalykus ir veiklas.
Savarankiškų mokyklų idėja
Vyriausybės programoje sakoma, kad iki 2020 metų norima turėti apie 50 savarankiškų mokyklų. Planuojama kalbėtis su mokyklų vadovais ir klausti jų, kokių laisvių jiems trūksta.
Mokyklos, kurios įrodys, kad turi stiprų vadovą, stiprią bendruomenę, demonstruos gerus rezultatus, turės galimybę veikti savarankiškai.
Mokyklos, kurios įrodys, kad turi stiprų vadovą, stiprią bendruomenę, demonstruos gerus rezultatus, turės galimybę veikti savarankiškai.
„Kalbame ne apie gerus pažymius, o apie tai, kaip pats moksleivis jaučiasi“, – sakė U.Kaunaitė, ji pridūrė, kad labai svarbu, jog stiprios mokyklos atrinkimo kriterijai būtų kuo įvairesni.
Savarankiška mokykla turės finansinę laisvę, ugdymo sprendimų laisvę, ji kurs savo bendruomenę.
„Moksleivio krepšelis apibrėžia, kam kiek finansų turi skirti. Kartais geras vadovas gali ateiti ir sakyti, kad mūsų mokykloje kažko tikrai labai trūksta, bet aš negaliu tų finansų išskaidyti“, – apie sprendimų laisvės problemą kalbėjo premjero patarėja švietimo klausimais.
Sprendimus dėl aukštojo mokslo pokyčių dar pateiks darbo grupė
Aukštojo mokslo srityje konkrečių sprendimų kol kas nėra. Švietimo ir mokslo ministerija sulaukė virš keturiasdešimties pasiūlymų iš aukštųjų mokyklų, savivaldybių ir net atskirų asmenų.
Darbo grupė savo darbą pabaigs balandžio 28 dieną ir tada bus pateiktas pasiūlymas, kaip galėtų atrodyti sprendimai.
Vyriausybė aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą siekia pabaigti iki 2020 metų.
„Užsienio praktika rodo, kad tai labai sudėtingas procesas. Kai kurių universitetų sujungimas trunka ir septynerius metus“, – pabrėžė U.Kaunaitė.
Bus bandoma keisti universitetų finansavimą, vertinant ne studentų skaičių, o jų įsidarbinimą ar kitus rodiklius, taip pat finansavimas perskirstomas taip, kad dėstytojams, mokslininkams ateitų didesnė dalis.
