Pagerėjo prieinamumas
Neformaliojo švietimo prieinamumas ir pasiūla kaimuose bei miesteliuose buvo itin opi problema. Kai kuriose savivaldybėse neformaliame ugdyme dalyvavo vos po 6 proc. vaikų, kai kuriuose miestuose – po 120 proc.
Visų pirma, miestuose užklasinių veiklų mokiniams spektras – itin didelis, tėvai atžalai būrelį gali rinkti tiek pagal norimą sritį, tiek pagal kainą. Miesteliuose ir kaimuose situacija buvo kiek kitokia. Užklasinę veiklą tėvai ne tik sunkiai įpirkdavo, bet jei ir labai norėdavo, kai kuriose vietovėse tiesiog beveik nebūdavo iš ko rinktis.
Kai kuriose savivaldybėse neformaliame ugdyme dalyvavo vos po 6 proc. vaikų, kai kuriuose miestuose – po 120 proc.
Siekiant spręsti šias problemas nuo 2015 metų spalio 1 d. buvo įvestas mokinio neformalusis krepšelis. Tai reiškia, kad kiekvienam vaikui, pasirenkančiam akredituotą neformaliają ugdymo programą, valstybė kompensuoja 15 Eur būrelio kainos. Šias lėšas neformalųjį ugdymo teikiančios įstaigos gali naudoti ir būrelių kainai mažinti, ir mokytojų atlyginimams didinti bei naujoms veikloms plėsti.
Skaičiai rodo, kad praėjusiais metasi savivaldybėse neformaliojo ugdymo programos buvo itin registruojamos aktyviai – daugiau kaip tūkstantus teikėjų užsiregistravo per 2 tūkst. veiklų moksleiviams ir jos sulaukė susidomėjimo. Mat neformaliojo ugdymo krepšeliu pernai pasinaudojo net 82 tūkst. vaikų.
Įvairios organizacijos ar laisvieji teikėjai vaikams ir paaugliams pasiūlė ne tik tradicinius laisvalaikio užsiėmimus, bet ir fechtavimą, robotiką, sportinį šaudymą, aikido, loginį mąstymą, hiphopą, klasikinį baletą, ledo ritulį, viešojo kalbėjimo meną, patriotinio ugdymo programą ir daugybę kitų programų.
Būrelių pasiūla išaugo tiek miestuose, tiek kaimiškose vietovėse. Mažus miestelius pasiekė anksčiau tik didmiesčių gyventojams prieinami būreliai.
Teigiamai vertina mokytojai
Neformalaus ugdymo iššūkių kaimiškose vietovėse ir mažuose miesteliuose – tikrai ne vienas. Informacinių technologijų užsiėmimus vaikams vedanti mokytoja Asta Tarailienė pastebi, kad kaimuose surinkti vaikų grupę naujam būreliui nelengva dėl mažo mokinių skaičiaus. Tačiau įvedus krepšelį ir atsiradus būrelių įvairovei, padaugėjo ir lankančiųjų.
Su vaikais jau daugiau nei 20 metų dirbanti A.Tarailienė atkreipė dėmesį, kad neformalus ugdymas ne veltui yra visos ugdomosios veiklos mokykloje dalis. Jis leidžia vaikui koncentruotis į vieną ar keletą mėgstamų sričių. Neformalus ugdymas padeda vaikui atrasti ir pažinti save. „Būreliuose lavinami ir ugdomi vaikų gebėjimai, talentai.
Vaikas, lankantis neformalaus ugdymo užsiėmimus, gali kryptingai ruoštis būsimoms studijoms, profesijos pasirinkimui“, – apie neformalaus ugdymo svarbą kalbėjo mokytoja. Pašnekovė pridūrė ir vieną iš labai svarbių neformalaus ugdymo aspektų – būreliai padeda nuo patyčių kenčiantiems vaikams, mat taip jie suranda saugesnį, mažesnį bendraminčių būrį.
Būreliai padeda nuo patyčių kenčiantiems vaikams, mat taip jie suranda saugesnį, mažesnį bendraminčių būrį.
Galiausiai, mokytojos teigimu, būreliai gali tapti ir papildoma priemone ruošiantis vieniems ar kitiems egzaminams. „Būreliai galėtų pastiprinti jau vaikų turimas žinias ir įgūdžius. Susipažinti mokinius su daug platesniu, pavyzdžiui, programavimo kalbų, grafikos apdorojimo redaktorių, leidybos ar tinklalapių kūrimo priemonių spektru. Juos išbandyti. Pastaruoju metu vykdomos įvairios iniciatyvos, kaip „kam to reikia“, per kurias galima gauti e.pamokų, ar nuvykti į įmones ir susipažinti su realiomis įvairių, su IT susijusių, darbuotojų darbo sąlygomis“, – kalbėjo mokytoja.
Būrelių sąrašai – internete
Rugsėjo mėnesį savivaldybėse intensyviai vertinamos naujos neformaliojo švietimo programos, kurioms skiriamas neformaliojo švietimo krepšelis. Savivaldybių interneto svetainėse skelbiami valstybės remiamų būrelių sąrašai bei informacija apie juos. Būrelių sąrašą galima rasti ir www.aikos.smm.lt.
Rekomenduojama krepšelio suma lieka ta pati – 15 eurų.
Vaikai ir tėvai, pasirinkę tik vieną iš paskelbtų programų, turi atvykti į nurodytą vietą ir pasirašyti sutartį su programos vykdytoju, kad būtų apmokėtas jų dalyvavimas pasirinktame būrelyje.
Rekomenduojama krepšelio suma lieka ta pati – 15 eurų. Skirtingose savivaldybėse ji gali svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis gali kisti, atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje ar savivaldybės nustatytus prioritetus.
Krepšelis finansuojamas iš dalies valstybės lėšomis, iš dalies iš ES struktūrinių fondų. Tam skirta 9,72 mln. Eurų.
