Realybė tokia, jog dauguma Kauno mokyklų yra nepritaikytos judėjimo negalią turintiems vaikams. Be to, miesto biudžete nerandama lėšų apmokėti lydinčiojo asmens paslaugų, todėl vaikai su judėjimo negalia, beje, visiškai psichiškai sveiki ir netgi itin protingi, mokomi arba namuose, arba specializuotoje mokykloje, kurioje karčią mokslo šaknį jie priversti krimsti kartu su psichiškai neįgaliais. O juk jie galėtų tapti puikiais, taip šiais laikais reikalingais, pavyzdžiui, IT specialistais.
Kai imi pasakoti apie vaiką ratukuose, jiems tiesiog galvose ima dygti problemų sąrašas, – pasakoti ėmė neįgalų paauglį auginanti Kristina.
Pirmąją gruodžio dieną Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete surengtoje konferencijoje „Neįgalūs vaikai taip pat nori mokytis – kartu negalią paverskim galia“, kurią pati ir organizavo, K.Antanavičienė atvirai papasakojo, kokį sunkų kelią jai teko nueiti, kad jos sūnus mokytųsi kurioje nors iš Kauno ugdymo įstaigų.
„Ieškoti būsimos mokyklos savo vaikui pradėjau dar gyvendama Mažeikiuose. Išgirdau apie labai vertinamą Jėzuitų gimnaziją. Paskambinau, papasakojau, jog sūnus – itin gabus šeštokas, tačiau yra neįgalus fiziškai. Paklausiau, ar būtų jam vietos. Iškart atsakė: „Ne, mums problemų nereikia“. Kai imi pasakoti apie vaiką ratukuose, jiems tiesiog galvose ima dygti problemų sąrašas“, – pasakoti ėmė Kristina.
Tie, kas atstūmė, vėliau spaudė ranką
Moteriai teko išgirsti ir daugiau „ne“ – reta kuri mokykla turėjo liftą. O keltuvai, kaip įsitikino pati, yra itin nepatikimi – kartą iš vieno jos sūnus iškrito ant laiptų.
„Gyvenau ne vienoje savivaldybėje, tačiau tokio atstūmimo, kaip Kaune, niekur nebuvo. Mano sūnus, matydamas, kaip plėšausi, netgi prašė nebebandyti. Teigė besimokysiantis namuose. Jis išdidus vaikas. Nepaaiškinsi paaugliui, kad jo ne mokykla nenori, o tiesiog techninių galimybių pastate nėra. Tačiau man „ne“ turi pasakyti keturis kartus.
Ko tik aš negirdėjau: „Turi fizinę negalią? Tai ir protiškai neįgalus“, „Apuolės g. yra specialus pastatas – vykit ten“, „Gauni išmokas už sūnų – pati jį ir nešiok“. Daug problemų kyla dėl informacijos trūkumo“, – įsitikinusi moteris.
Išgirdusi eilinį „ne“, ji susimąstė, ar teisingai pasielgė, dėl geresnių medicininių galimybių išplėšusi vaiką iš jam patogios aplinkos Mažeikiuose, kur jis buvo vertinamas, ir atvežusi į tokią nežinomybę. Tačiau galiausiai vienos mokyklos durys jiems atsivėrė. Šiuo metu K.Antanavičienės sūnus mokosi Kauno Veršvų vidurinėje mokykloje.
„Sūnus – ne vieno konkurso laureatas, puikiai dainuoja. Jam Rotušėje buvo įteiktas apdovanojimas. Ir dabar tie, kurie ji „nurašė“, skambina man ir prašo perkelti į jų ugdymo įstaigą. Juk jis – būsimas devintokas. Tie patys asmenys, atstūmę jį, spaudė jam ranką“, – veidmainystę atskleidė Kristina.
Surengė problemą atspindinčią fotosesiją
Ir tai tik viena istorija. Mokyklose jie susiduria su daugybe iššūkių: kaip nuvykti į pamoką kitame aukšte, kaip pasiekti bibliotekoje reikiamą knygą, jiems nepritaikyti ir suolai. Neįgalių vaikų mamos dažnai jaučiasi tarsi kaltos, kad augina tokią atžalą – juk nuolat reikia prašyti pagalbos.
„Negalime prieš šią problemą užmerkti akių, nes neįgalių vaikų daugėja. Neįgaliukams nereikia tų akcijų-renginių. Neįgaliųjų integracija – ne naujiena visuomenei. Jiems nereikia dėmesio, kuris dar labiau pabrėžia negalią. Reikia realios pagalbos, kad jie nebūtų fizinė ar ekonominė našta.
Švietimo, socialinės ir sveikatos sistemos dirba atskirai. O dabar ligos kompleksiškos – reikia visų jų, suvienijusių jėgas, pagalbos“, – kalbėjo Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų-raumenų ligomis asociacijos „Sraunija“ vadovė, su fotografe Alina Ovčiaroviene ir neįgaliais vaikais surengusi fotosesiją, kurioje atsispindi, su kokiomis problemos Kauno švietimo įstaigose jie susiduria.
Iš 667 mokinių – 63 su spec. poreikiais
Konferencijoje apsilankiusi Veršvų vidurinės mokyklos pavaduotoja ugdymui, laikinai atliekanti direktorės funkcijas, Gita Žukovskienė pasidžiaugė, jog atsisakius kitiems, dabar jų mokykla turi itin gabų mokinį. Vilijampolėje įsikūrusioje ugdymo įstaigoje mokosi 667 mokiniai, 63 iš jų – su specialiaisiais poreikiais. Judesio ir padėties sutrikimų negalią turi trys mokiniai.
Vilijampolėje įsikūrusioje ugdymo įstaigoje mokosi 667 mokiniai, 63 iš jų – su specialiaisiais poreikiais. Judesio ir padėties sutrikimų negalią turi trys mokiniai.
„Reikia žiūrėti ne į tai, ko jie negali, o į tai, ką gali. O jei neleisim jiems pabandyti, taip ir nesužinosim, kas tai yra“, – įsitikinusi G.Žukovskienė.
Veršvų vidurinės mokyklos atstovė papasakojo ir kitų, jų įstaigoje besimokančių, vaikų istorijas.
„Vieno berniuko nepriėmė kitos mokyklos. O jis socialus, pakankamai protingas. Šiek tiek lėtokas akademinėje srityje, bet visur nori dalyvauti. Kai jam leidžiama, pakankamai gerai viską atlieka. O ir bendraklasiams jis – vertybė, nes moko padėti. Kaip jam galėjo neatsirasti vietos kitur? Pamenu, gavome iš mamos laišką ir šūsnį dokumentų. Klausė, ar priimsime sūnų į pirmą klasę. Tuomet pasirodė keista, kodėl ji ne ateina, o siunčia laišką. Po to paaiškėjo, jog berniuką mažą ištiko insultas ir dabar jis sunkiai juda. O kadangi jau buvo gavusi ne vieną neigiamą atsakymą, mama mažai ko tikėjosi ir iš mūsų“, – gūdžią realybę nušvietė G.Žukovskienė.
Anot jos, kita mokinė serga autizmu, tačiau jos anglų žinios – itin geros. Ir tai stebina mokytojus.
Sistemai patogu būti tokiai, kokia yra
Konferencijoje dalyvavo ne tik neįgalių vaikų tėveliai, bet ir įvairių institucijų atstovai. Kauno miesto mero patarėja Irena Segalovičienė patikino, jog tokios problemos kamuoja ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą.
„Daug institucijų ir visos jos – karalystės. Žmonės nežino, kur kreiptis. Trūksta tarpinės grandies. Tas, kas teikia paslaugą, tas ir priima sprendimą – čia ir yra problema. Sprendimą turi priimti neutralūs asmenys, kurie nesuinteresuoti. Sistemai patogu būti tokiai, kokia yra – ji sunkiai keičiasi.
2017 m. Kauno miesto valdžios viena iš prioritetinių sričių bus paversti miestą prieinamu. Prieinamas miestas – tai kokybiškas gyvenimas miesto gyventojams. Tad bus atsižvelgta ir į neįgaliuosius“, – patikino mero patarėja.
Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena yra minima gruodžio 3-ąją.
