„Praėjusiais metais studentams išduoti LSP nesuderinti su ASU bibliotekos sistema, kadangi naujuose LSP yra pasikeitęs brūkšninis kodas – anksčiau būdavo pagal asmens kodą. Knygas studentai gali pasiimti su senos kartos LSP, asmens tapatybės kortele, ASU bibliotekos išduotu skaitytojo pažymėjimu, o blogiausiu atveju – įvedant asmens kodą rankiniu būdu“, – 15min.lt „Studentų zonai“ situaciją komentavo ASU Studentų atstovybės (SA) prezidentas Antanas Girčys.
Su analogiška problema susidūrė ir KTU. Universiteto SA vadovas Justinas Staugaitis sakė, kad problema šiuo metu yra sprendžiama.
„Iš tikrųjų iš šios situacijos išpūstas burbulas. Knygas studentai gali gauti, galima įvesti asmens kodą ranka. Tiesiog apsunkinamas bibliotekininkų darbas“, – teigė J.Staugaitis.
D. Dikšaitis: bibliotekos turėtų imtis veiksmų
Anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS), platinančios LSP, prezidento Dainiaus Dikšaičio, kadangi bibliotekos nėra įsipareigojusios derintis prie nacionalinį studento statusą pažyminčio dokumento, LSS tegali geranoriškai kviesti bibliotekas bendradarbiauti ir imtis veiksmų, kad Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patvirtintas LSP būtų pačių bibliotekų pripažįstamas ir naudojamas.
„Tačiau praėjo jau beveik metai, o didžiojoje dalyje aukštųjų mokyklų bibliotekos neprisitaikė prie ŠMM patvirtinto naujos kartos LSP. Todėl nemanau, kad šių metų LSP gausiančių studentų ir apskritai naujos kartos LSP naudojančių studentų situaciją bibliotekose pavyktų pagerinti be ŠMM pagalbos“, – nuomonę dėstė LSS vadovas.
Pasak jo, aukštosios mokyklos nelinkusios investuoti į bibliotekų pritaikymą naujos kartos LSP, nes tai kainuoja.
„Galbūt bandoma sulaukti, kol ŠMM baigs valstybės studentų registro pritaikymo LSP administravimo funkcijai darbus. Kai jie bus baigti, patobulintu registru galės naudotis pačios aukštosios (mokyklos – 15min.lt), jų bibliotekos ir ne tik“, – aiškino D. Dikšaitis.
LSS vadovas pažymėjo, kad bėda ta, jog registras sprendžia tik duomenų perdavimo iš LSP duomenų bazės į aukštąsias mokyklas klausimą.
„Jis niekaip neišspręs naujos įrangos, pvz. skaitytuvų, įsigijimo problemos bibliotekose. Tai priklauso nuo pačių aukštųjų (mokyklų – 15min.lt) valios ir sprendimų. Mes taip pat, natūralu, nesame pajėgūs už aukštąsias mokyklas spręsti jų bibliotekų technologinio atsinaujinimo klausimų“, – sako D. Dikšaitis.
LSS vadovo teigimu, bibliotekoms dėl LSP problemų kilo į jį integravus e-bilietą.
„Iki tol ant LSP spausdintame barkode buvo nurodomas studento asmens kodas, kurį bibliotekos skaitytuvais nuskanuodavo ir labai paprastai aptarnaudavo studentus. Atsiradus e-bilietui, asmens kodą barkode pakeitė e-bilieto numeris, kuris praėjusiais metais buvo skirtingas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o tai sukeldavo nemenkų nesklandumų, pavyzdžiui, universitetuose, kurių fakultetų yra keliuose miestuose“, – aiškino D. Dikšaitis.
Šįmet šis kodas suvienodintas visoje Lietuvoje, o jo formatas atitinka tarptautinius ISO standartus. Šį kodą LSS suteikė Lietuvos standartizacijos departamentas.
„Asmens kodas liko atspausdintas ant LSP. Bibliotekos, kurios neturi lėšų naujiems skaitytuvams ar programinei įrangai (ji leistų apsikeisti duomenimis tarp LSP duomenų bazės ir pačių bibliotekų) įsigyti, į vidines savo sistemas studento asmens kodą galėtų suvesti ranka. Vis dėlto tai tikrai nėra patogus sprendimas“, – sakė LSS prezidentas.
Jis taip pat prisiminė, kad Lietuvos bibliotekų informacinės struktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumas dar prieš 2011-2012 studijų metus užmezgė ryšį su LSS.
„Buvo apsikeista raštais, pasiūlymais, kaip spręsti technines duomenų apsikeitimo problemas, tačiau nė vieno iš LSS pasiūlytų technologinių sprendimų bibliotekų konsorciumas nepriėmė ir iki šiol nėra įdiegęs jokio centralizuoto būdo LSP integruoti į bibliotekų sistemą“, – teigė D. Dikšaitis.
Bibliotekos: darome viską, kad studentams problemų neiškiltų
15min.lt pabandžius susisiekti su Lietuvos bibliotekų informacinės struktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumo valdybos pirmininke, Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene paaiškėjo, kad ji šiuo metu išvykusi. Tačiau situaciją, jos prašymu, trumpai pakomentavo VU bibliotekos administratorė Gražina Balandytė.
„Po penktadienį įvykusio LSS ir VU atstovų specialistų susitikimo, šių metų LSP naudojimo situacija dar nėra aiški, procedūros vis dar derinamos, ieškoma sprendimų. Šiuo metu darome viską, kad studentai su problemomis nesusidurtų. Daugiau informacijos galėsime pateikti, kai studentai gaus LSP ir pradės jais naudotis bibliotekose“, – kalbėjo VU bibliotekos administratorė G. Balandytė.
G. Steponavičius: tai turėtų rūpėti studentų organizacijoms ir aukštosioms mokykloms
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigė, kad LSP yra dokumentas, nurodantis studento statusą.
„Galimos papildomos LSP funkcijos – „raktas“ į bendrabutį, identifikavimas bibliotekoje, e-bilietas visuomeniniame transporte“, – vardijo G. Steponavičius.
ŠMM, derindama studento pažymėjimo etaloną, numatė, kad jame būtų visos technologinės priemonės, kurios leistų išplėsti LSP papildomas funkcijas.
„Kaip jas pritaikyti studentų patogumui, turėtų rūpėti nacionalinėms studentų organizacijoms ir aukštosioms mokykloms. Bendradarbiaudamos tarpusavyje jos turėtų susiderinti ir nutarti, kokios papildomos funkcijos bus įdiegtos konkretaus universiteto ar kolegijos studentų pažymėjimuose“, – teigė ministras.
G. Steponavičiaus žiniomis, Vytauto Didžiojo universiteto studentams LSP „atrakina“ bendrabučius, Vilniaus universitete – atveria bibliotekos duris ir knygų fondus.
„Manau, kad nacionalinės studentų organizacijos tokių sėkmingo pritaikymo pavyzdžių žino daugiau ir jais galės pasinaudoti kitos aukštosios mokyklos. Tikimės aktyvaus studentų atstovybių vaidmens diegiant su LSP susijusias naujoves“, – vylėsi ministras.
