Didžiausia klaida buvo įstoti į profsąjungą?
Daugiau nei prieš dvejus metus buvusi rusakalbių vidurinė mokykla parodė vienybę piketu prie savivaldybės, kuriuo išsakė nepritarimą savivaldybės sprendimui paversti ją dešimtmete mokykla. Šiuo metu mokykla draskoma rimtų vidinių nesutarimų.
Kaip pasakojo pats etikos mokytojas Arūnas Jankauskas, vasarą šioje mokykloje buvo paskelbtas konkursas į etikos mokytojo darbo vietą. Kvietimo po pusantros valandos atvykti į pokalbį jis sulaukė paskutinę konkurso dieną. Tą pačią dieną jis sužinojo, kad yra priimtas, tačiau su viena sąlyga: bus bandomasis trijų mėnesių laikotarpis, todėl bus sudaroma terminuota sutartis 3 mėnesiams, iki gruodžio 1 d.
Kadangi buvau priimtas bandomajam laikotarpiui, norėdamas turėti teisinę pagalbą, įstojau į profesinę sąjungą. Pasirodo, tai buvo klaida.
„Nieko bloga nepagalvojau – juk svarbiausia dirbti ir pagal darbą bus nuspręsta, ar tinku. Kadangi buvau priimtas bandomajam laikotarpiui, norėdamas turėti teisinę pagalbą, įstojau į profesinę sąjungą. Pasirodo, tai buvo klaida. Mokykloje veikia dvi profesinės sąjungos – viena sutinka su viskuo, ką daro administracija, kita kovoja su neteisėtais jos sprendimais. Vos tik įstojau į pastarąją, prasidėjo keisti dalykai.
Penktoką, kuris pusantro mėnesio nedarė namų darbų, du kartus įspėjau, kad jei neatliks užduoties, turėsiu įrašyti „neužskaityta“. Kai pažadą įvykdžiau, mama per elektroninį dienyną paklausė, už ką toks įvertinimas ir kaip vaikas gali pasitaisyti. Atrašiau, kad iki pusmečio pabaigos dar spės tai padaryti. Po to keletą dienų praleidau kaime. Mat dirbu tik tris dienas per savaitę. Man grįžus direktorė papriekaištavo, kad tėvai skundžiasi arogantišku mano elgesiu. Iš kolegų sužinojau, kad tai ta pati mama, nesulaukusi mano atsakymo. Iškart jai pasiaiškinau, kodėl neatrašiau, ir paminėjau, kad linkiu mums bendradarbiauti auklėjant jos sūnų“, – pasakojo mokytojas.
Kitas kelių penktokų tėvų priekaištas buvo, kad jis esą užduoda per daug namų darbų, nors pastarieji paprastai būna tokie: „namuose apie tai pagalvokite“ arba pratybose parašyti kelis sakinius.
Mokykloje jautėsi kaip sovietiniame rezervate
„Buvo tikrintos 6 mano pamokos. Keturias iš jų tikrino direktorės pavaduotoja, ji pateikė tik smulkių pastabų. Dvi tikrino pati direktorė. Apie savo atėjimą ji perspėdavo tokiu laiku, kad apie tai sužinodavau prieš pat pamoką. Pirmą kartą gavau pastabą, kad neaiškiai suformulavau tikslą ir užduotis. Antrą kartą buvo konstatuota, kad atkreipiau dėmesį į pastabas, tačiau po šio patikrinimo kitą dieną mane pasikvietė sekretorė, kad susipažinčiau su įsakymu, pagal kurį nuo gruodžio 1-osios esu atleidžiamas.
Parašiau pareiškimą, kad nesiruošiu pritarti neteisėtiems veiksmams, nes už tai jai ir man gresia teisinė atsakomybė. Tai ir buvo mano „mirties nuosprendis“.
Svarbiausia priežastis, dėl kurios buvau atleistas, mano nuomone, yra profesinės sąjungos veikla. Spalio pradžioje V.Mikalajūnienė sudarė darbo ir etikos komisiją svarstyti mūsų profesinės sąjungos pirmininkės elgesį. Buvau spaudžiamas pritarti jai skirtoms nuobaudoms, tačiau aš direktorei parašiau pareiškimą, kad nesiruošiu pritarti neteisėtiems veiksmams, nes už tai jai ir man gresia teisinė atsakomybė. Tai ir buvo mano „mirties nuosprendis“, – įsitikinęs pašnekovas.
A.Jankausko pedagoginis stažas – 27 metai. Jis yra vyr. mokytojas, baigęs Vilniaus universiteto filosofijos doktorantūrą. Taip pat turi vokiečių kalbos vyr. mokytojo kvalifikaciją.
„Žinoma, buvo ir mano klaidų. Bet jos grynai pedagoginės. Iš jų ir mokausi. Visi mokomės, jei sugebame pripažinti, kad kartais būname neteisūs. Tačiau šį kartą jaučiuosi atleistas (tiesą sakant, pirmą kartą apskritai) ne dėl profesinių dalykų, o dėl vadovo asmeninių ambicijų. Man buvo sunku įsivaizduoti, kad po šitiek nepriklausomybės metų galėjo likti tokie sovietiniai rezervatai“, – sakė pašnekovas.
Eiti į barikadas, kad būtų išgirsti, nėra geriausia išeitis
Vilniaus švietimo profesinės sąjungos mokykloje pirmininkė Galina Šamova įsitikinusi, kad mokytojas buvo tiesiog apgautas jau sutarties pasirašymo dieną. Savivaldybės skelbime dėl konkurso nebuvo parašyta, kad sutartis bus terminuota. Ji buvo pasiūlyta, pavadinus ją išbandymo laikotarpiu, esą greičiausiai dėl to, kad pokalbio metu mokyklos vadovė sužinojo, kad A.Jankauskas jau seniai priklauso šakinei profesinei sąjungai, kuri šioje mokykloje labai aktyviai oponuoja administracijai.
Kai mes susikūrėme, direktorės pavaduotoja sukūrė alternatyvią profsąjungą. Tokia praktika paplitusi daugelyje mokyklų.
„Tiesiog sunkiai įsivaizduojama, kad neterminuotam darbui mokykloje, kurioje mokslo metai trunka devynis mėnesius, mokytojas būtų priimamas tik trims mėnesiams. Beje, tuo pat metu buvo priimta kūno kultūros mokytoja, bet neterminuotai sutarčiai ir be bandomojo laikotarpio.
Viskas dėl to, kad mokytojas palaikė mūsų profsąjungą, o ne direktorės sukurtą, ir principingai reiškė savo poziciją. Kai mes susikūrėme, V.Mikalajūnienė, tuomet ankstesnės direktorės pavaduotoja, sukūrė alternatyvią profsąjungą, kaip atsvarą mūsiškei. Tokia praktika paplitusi daugelyje mokyklų. Ne veltui mes, profsąjungiečiai, vadinami mirtininkais“, – teigė pašnekovė.
Pasak G.Šamovos, vaikams mokytojas patiko, mokytojai irgi buvo patenkinti, kad į mokyklą atėjo vyras, tėvai – taip pat, bet bendruomenės balso niekas esą neklauso. Vaikai po prašymu grąžinti mokytoją surinko 46 parašus, tačiau viskas baigėsi tuo, kad parašus rinkusios mergaitės kartu su tėvais buvo iškviestos pas direktorę.
„Susitikimo metu, kaip vėliau pasakojo vaikai, juos klausinėjo, kodėl rinko parašus, išreiškė pretenziją, kad jie neva aptarinėjo direktorę su sekretore. Vaikai sakė, kad jų vos nepašalino iš mokyklos. Jie įbauginti. Gal 2-os kategorijos vadybininkė pamiršo, kad gyvename demokratinėje valstybėje, kad vaikams yra dėstomi pilietiškumo pagrindai ir kad visi žmonės turi teisę reikšti nuomonę?
V.Mikalajūnienei patinka rašyti dokumentuose gražius žodžius apie humanizmą ir pilietiškumą. Bet realybėje ji pravedė „gerą pilietiškumo pamoką“ vaikams, kurios jie nepamirš visą gyvenimą“, – rašoma profsąjungos rašte savivaldybei.
Profsąjunga kreipėsi į Vilniaus savivaldybę prašydama atlikti tarnybinį patikrinimą, tačiau gavo atsakymą kreiptis į ginčų komisiją arba teismą. Pasak G.Šamovos, negi vaikai, kaip ir Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje, turi eiti į barikadas, kad būtų išgirsti?
„Tai nėra išeitis. Juolab kad jie po to bus kviečiami ir baudžiami už tai, kad parodė pilietiškumą. Mes norime problemas spręsti ramiai ir teisiniu keliu“, – teigė profsąjungos atstovė.
Direktorė kaltina profsąjungą pasinaudojus vaikais
V.Mikalajūnienė tikino, kad mokytojo atleidimas neturi nieko bendra su profsąjunga, ir savo ruožtu apkaltino jos atstovus, kad šie neina į kompromisus, nenori dialogo ir plūsta ją „visokiais žodžiais“. Įstaigos vadovė teigė turinti savo ir savo mokyklos poziciją įvairiais klausimais ir nesiruošia atsižvelgti į profsąjungos siūlymus. Nuo sausio 9 d. mokykloje dirbs naujas etikos mokytojas.
„Turėjau patirties praėjusiais metais, kai mokytoją priėmiau ilgesniam laikui, bet jis pro langą išmetė vaiko telefoną. Po to turėjau labai daug nemalonumų su tėvais. Šis mokytojas atitiko tik minimalius reikalavimus. Pagrindinis jo pranašumas, kad jis vienintelis mokėjo rusų kalbą. Todėl mes jį priėmėme, nors mokykloje jis buvo nedirbęs dvejus metus ir nelabai ką išmanė apie ugdymo naujoves“, – teigė pašnekovė.
Paklausta, ar per šiuos dvejus metus kas nors kardinaliai pasikeitė, ji pripažino, kad ne, tačiau kandidatas negalėjo išvardinti šiuolaikinės pamokos kriterijų. Todėl komisija apsidrausdama nusprendė priimti jį trims mėnesiams, o vėliau, jei viskas gerai, sutartį pratęsti.
Dar rugsėjo mėnesį ji paprašiusi mokytojo nevaikščioti sportiniu kostiumu ir su kuprine ant pečių bei nesiskutusiam, nes pagal darbo tvarkos taisykles mokytojas, ir dar etikos mokytojas, „turėtų apsirengti kitaip“, tačiau šis į pastabas neatsižvelgė. Pats mokytojas mano, kad žmogus turi rengtis taip, kad jam būtų patogu, o vaikai nejaustų atstumo ir būtų galima atvirai su jais kalbėtis.
„Etika yra toks dalykas, kuris reikalauja išskirtinių gebėjimų. Tu pats turi būti truputėlį kitoks. Tačiau po truputį pradėjo ryškėti nekompetencijos. Aš pati stebėjau dvi jo pamokas. Pamoka pradedama teksto skaitymu, visi vaikai bent 40 minučių skaito tekstą, tada jų paklausiama, ar suprato. Tuo teksto nagrinėjimas pasibaigia. Nei pamokos tikslų, nei uždavinių, nei struktūros. Jam buvo pasakytos pastabos, su kuriomis jis nelabai norėjo sutikti.
Dabar jam turiu dar daugiau pastabų. Kai įspėjau, kad jį atleidžiu, nes baigiasi terminas, jis visiems pasakojo, kokia direktorė bloga, vaikus sukurstė prieš mane parašus rinkti. Vaikų aš nebauginau. Tiesiog vyko pokalbis. Ir su jais buvo kalbama ne dėl parašų rinkimo, o dėl to, kaip jie elgėsi. Atėję į kabinetą, lygiai taip pat, kaip profsąjunga, pradėjo kalbėti, kokia bloga direktorė, kad ją reikia nuimti, kad ji nelaimės konkurso. Mat yra paskelbtas konkursas nuolatinėms direktoriaus pareigoms užimti. Aš manau, kad su vaikais būtina kalbėti, kai suaugę juos vedžioja už rankos“, – teigė V.Mikalajūnienė.
Mokytojas tikina neagitavęs, bet ir nestabdęs iniciatyvos
A.Jankauskas tikino, kad parašų rinkti neagitavo, bet ir neatkalbinėjo.
„Kai atsigavau po šoko, sužinojęs, kad esu atleidžiamas, nusprendžiau atsisveikinti su mokiniais, kad jiems nebūtų šoko. Buvo kaip tik devintokai. Išgirdę, kad esu atleidžiamas, jie labai pasipiktino ir pareiškė, kad rinks parašus. Puikiai supratau, kad tai nieko nepakeis, bet bent jau tegu žino vadovė, kad yra ir kita nuomonė. Beje, ir penktokai per tėvus norėjo kažką daryti, bet juos jau sustabdžiau.
Išgirdę, kad esu atleidžiamas, jie labai pasipiktino ir pareiškė, kad rinks parašus. Puikiai supratau, kad tai nieko nepakeis, bet bent jau tegu žino vadovė, kad yra ir kita nuomonė.
Su kolegomis mokykloje beveik nebendraudavau. Bendruomenė čia susiskaldžiusi, dvi profsąjungos. Pagaliau turiu dar vieną darbą ir tiesiog bendravimui neturėjau laiko. O kai paskutinėmis dienomis pradėjo klausinėti, už ką atleidžiamas, nes kolegoms taip pat buvo šokas, išsakiau savo nuomonę. Tik tiek“, – sakė mokytojas.
Su kai kuriomis direktorės pastabomis dėl pamokos vedimo jis iš tiesų nesutinka. Pastaroji abu kartus buvo penktokų pamokoje. Penkta klasė – pereinamasis laikotarpis ir visi mokytojai stengiasi, kad pirmiausia vaikai perskaitytų tekstą, kadangi iš patirties žino, kad tuomet jie geriau supranta, apie ką kalbama. Skaitoma gabaliukais, kurie iškart aptariami, iškeliami klausimai, apie ką pagalvoti, užduotys, ką padaryti. Vyresnėse klasėse pamoka vyksta jau kitaip.
Savivaldybė pažeidimų nerado
Vilniaus mero patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas teigė, kad savivaldybė išnagrinėjo mokyklos profsąjungos skundą, kuriame direktorė kaltinama neteisėtu mokytojo atleidimu ir grasinimais mokiniams dėl parašų rinkimo. Esą skunde išdėstyti kaltinimai nepasitvirtino.
„Švietimo skyriaus darbuotojai apsilankė mokykloje, kalbėjosi su mokiniais, tačiau įtarimai nepasitvirtino. Pokalbių metu buvo nustatyta, kad mokiniai galimai buvo net agituojami, kitaip tariant, skatinami imtis tam tikrų veiksmų.
Panašu, kad mokyklos bendruomenėje yra susiskaldymas, ir tai vienas iš epizodų visuose tuose santykiuose. Savivaldybės atstovai dalyvauja šioje situacijoje ir bando padėti rasti sprendimus. Kaip mane informavo, profesinė sąjunga turi vienokią poziciją, gina pedagogų interesus, o vadovė stengiasi, kad būtų kokybiškas ugdymas.
Kitose mokyklose, kuriose būta sudėtingų atvejų, vadovai neigė problemas, esančias mokykloje, užėmė labai gynybinę poziciją. Šiuo atveju taip lyg ir nėra, vadovė išdėsto savo veiksmų argumentus ir jie susiję pastangomis siekti ugdymo kokybės“, – teigė Vilniaus savivaldybės atstovas.
Tiesa, pašnekovas sutiko, kad terminuotą sutartį neterminuotam darbui galima pasirašyti tik turint labai svarių argumentų. Visais kitais atvejais pasirašoma neterminuota sutartis su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu.
