– Vis pasigirsta kalbų, kad kalbininkai sukūrė kažkokį terminą, kuris visuomenei nepatinka. Gal reikėtų dar kartelį pasakyti, kad terminus kuria specialistai, o kalbininkai terminus tik patikrina? Kaip vyksta tas procesas?
– Pirmiausia, kai terminą reikia išversti iš kitos kalbos arba sugalvoti naują, specialistai galvoja, kaip pavadinti tą daiktą. Bet paskui terminą vertina informatikos terminų komisija, kurią sudaro VU ir KTU specialistai. O kalbininkus mes kviečiamės į talką, kad jie įvertintų, ar terminas taisyklingas, ar nenukrypta nuo kalbos normų.
– Terminas turi būti aiškus, tikslus ir natūraliai įsilieti į kalbą. Kokių dar yra reikalavimų?
– Svarbiausia, kad jis būtų tikslus ir motyvuotas. Sakysim, neseniai atsirado terminas – brukalas. Pradžioje jis buvo pavadintas šlamštu, bet šlamštas nelabai gerai, nes jo reikšmė – prastas daiktas. O brukalas gali būti kai kam ir geras. Sakysim, kokia nors reklama nėra blogas dalykas, bet man nereikalingas. Be to, priesaga -alas gera ir turi neigiamą atspalvį (pavyzdžiui, ėdalas, niekalas).
Sakysim, neseniai atsirado terminas – brukalas. Pradžioje jis buvo pavadintas šlamštu, bet šlamštas nelabai gerai, nes jo reikšmė – prastas daiktas. O brukalas gali būti kai kam ir geras.
Kitas pavyzdys – vaizduoklis (angl. display). Vis dėlto mes vartojame žodį monitorius, nes visuomenei vaizduoklis nepatiko (tai kažkas panašaus į vaiduoklį). Tačiau monitorius yra platesnė sąvoka, susijusi su žodžiu monitoringas. Be to, į monitoriaus sudėtį gali įeiti ir kitas monitorius, taigi terminas nėra labai jau pagrįstas.
– Ar terminų pritaikymo procesas nėra per lėtas?
– Taip, iš tikrųjų procesas per lėtas. Sakysim, vokiečiai žodyną atnaujina kasmet. Pradžioje ir popierinius leisdavo, dabar – tik elektroninius. O pas mus praeina kokie penkeri metai nuo vieno leidimo iki kito.
– Anglų kalboje dažnos santrumpos, pavyzdžiui, HD, CD. Bet lietuviškai vietoje CD turime susigalvoję du žodžius – standusis diskas.
– Lietuvių kalboje santrumpų vengiama. Geriau parašyti visą – tada žmogui aiškiau, nereikia galvoti, kas čia yra. Be to, anglų kalboje yra visai nemotyvuotų santrumpų – paklaustum, ką ji reiškia, niekas negalėtų pasakyti, kas gi čia yra.
Pastaruoju metu susidūriau su kodais. Yra brūkšninis kodas, o dabar atsirado toks nemažas kvadratas, angliškai vadinamas QR. Bandau siūlyti kvadratinį kodą, nes jis iš kvadratų sudėtas.
– Nors ir kuriami lietuviški terminai, tačiau dažnai sakoma „oi, labai nepatogu, kai Wordas lietuviškas“.
– Jeigu taip pasakytum kokiam vokiečiui ar prancūzui, tai jis nusistebėtų, kodėl.
– Nes jie yra pritaikę prie savo kalbų?
– Taip, pritaikę ir išvertę viską. Gimtosios kalbos patogumo jokia kita kalba nepralenks. Galbūt atsirado toks požiūris, nes yra prastai išverstų terminų. Bet kad žmonės angliškai nesupranta, tai čia nieko. Programų lokalizuotojai vadovaujasi nuomone, kad lokalizuota programa turi atrodyti taip, lyg būtų specialiai padaryta tai kalbai, tai terpei. O mes tai netgi peržengiame – lokalizuota (išversta) lietuviška programa gali būti lietuviui aiškesnė negu anglui angliška. Esame netgi pastebėję, kad kartais anglai savo terminus pataiso pagal kitas kalbas.
– Už lietuviškų kompiuterijos terminų sistemos kūrimą Kalbos komisija yra jus apdovanojusi, nes jūsų indėlis į šį darbą labai didelis. Ar būtų įmanoma suskaičiuoti, kiek esate sukūręs ir išvertęs terminų į lietuvių kalbą?
– Reikia pažiūrėti į žodynus. Enciklopediniame kompiuterinių terminų žodyne yra apie 4,5 tūkst. terminų. Kitas – anglų-lietuvių kalbos žodynėlis, kurio paskutiniame leidime yra apie 15 tūkst. žodžių, bet negalima sakyti, kad jie mūsų sukurti. Jie mūsų aprašyti.
– Estijoje mokslo darbai rašomi anglų kalba ir visiems tai tinka. Ar negali būti, kad gali atsirasti nuomonių, jog Lietuvoje tada galima ir kompiuterijos terminus vartoti angliškus? Gal tai būtų visai tinkama?
– Vienas dalykas – anglų kalba rašyti straipsnius, kitas – tuos terminus vartoti kalboje. Jei bus imta vartoti angliškus terminus, iš tos srities lietuvių kalba bus išstumta. Antra, mes neturime nė vieno lietuviško mokslinio kompiuterinės srities žurnalo. Ir tai kenkia terminijai, nes nėra poreikio vartoti lietuviškus terminus. Mokslinių žurnalų turi būti ir lietuviškų. Sakysim, aš nuolat skaitau vieną Ispanijos žurnalą – jame rašoma ispanų, katalonų ir anglų kalbomis.
