Psichologė, STEP programų tėvams bei mokytojams koordinatorė dr. Jolita Jonynienė pabrėžia, kad visi mes (tėvai, specialistai, pedagogai) turime iš esmės vieną tikslą – mes norime matyti ir ugdyti brandesnius vaikus, kurie turėtų daugiau žinių ir įgūdžių. „Mes tikime, kad jei vaikui yra gera būti mokymosi aplinkoje, tuomet mokytis jam tampa žymiai lengviau, o jo akademiniai pasiekimai būtent tą ir rodo. Mūsų tikslas – padėti mokytojams ir kitiems ugdymo įstaigos specialistams sukurti tokią mokymosi erdvę, kurioje būtų gera, saugu ir augimui palanku.“ – teigia dr. Jolita Jonynienė. Pasak jos, pedagogai turi sukaupę tikrai daug tiesiogiai su specialybe susijusių, o ir teorinių žinių apie bendravimo, ugdymo strategijas, vaiko socialinę-emocinę raidą. Visgi kartais mokytojui pritrūksta praktinių įgūdžių modeliuojant pagarbią bendravimo kultūrą ar įveikti su drausminimu bei mokymosi motyvacijos palaikymu susijusias problemas. Būtent šių įgūdžių ir galima įgyti STEP-M programoje.
STEP programa mokytojams (STEP-M) gimė iš tėvų išsakyto poreikio
STEP- Mokytojams (Systematic Training for Effective Teaching) – tai mokytojus stiprinanti, žinių apie vaikų psichologinius-socialinius poreikius, jų drausminimą ir ugdymą suteikianti programa. Jos metu yra stiprinami su ugdymu susiję įgūdžiai bei gerinamas mokyklos bendruomenių psichoemocinis klimatas. 2021 m spalio 13 d. vykusiame baigiamojoje projekto „STEP-M programa – mokyklos bendruomenei stiprinti, drąsinti, tikėti“ seminare dr. J. Jonynienė pasakojo, kad mintis parengti mokytojus stiprinančią lietuvišką STEP-M programos versiją gimė vedant STEP grupes tėvams. Šias pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo grupes VšĮ „Drąsa augti“ komanda veda nuo 2010 m. Per dešimtmetį Lietuvoje jas baigė daugiau nei 6000 tėvų.
Pasak J. Jonynienės, susitikimų metu didelė dalis tėvų kalbėjo apie tai, kad nors jie namuose stengiasi taikyti pagarbaus drausminimo metodus, kitose erdvėse, pavyzdžiui, mokykloje, vaikas susiduria su visai kita realybe ir drausminimo kultūra. Psichologė teigia išgirdusi prašymų, tuos dalykus, kurių moko tėvus, kokiu nors būdu perduoti ir vaikų mokytojams. Juk, kad vaikas formuotųsi nuosekliai, jam reikia vieningo ribų nubrėžimo ir etinių sprendimų. „Tėvai kartojo, kad mokytojai sutrikę, pavargę, nesupranta vaikų. Tad įkvėpti šio poreikio, matydami šiuolaikinius vaikus ir, pagaliau, nuo besikartojančių situacijų pervargusius mokytojus, pagalvojome, kad STEP programa galėtų būti naudinga ir pedagogams“ – pasakojo J. Jonynienė.
Norėjosi padėti mokytojui suprasti vaiką
„STEP-M programos vizija – brandesnis, turintis daugiau žinių ir įgūdžių vaikas, jo asmenybė – ugdoma ir besiskleidžianti. O ugdymo įstaiga – ugdymui(si) ir augimui palanki, saugi aplinka. Erdvė, kur gera būti ir mokytis“ – seminare pirminiais programos lūkesčiais dalinosi J. Jonynienė. Pasak jos, „Visokių programų yra per akis, plinta įvairiausi mokymai tėvams, tad ir galimybių ugdyti kompetencijas yra begalės. Tačiau mokytojai, kaip ir tėvai, atsiduria toje pačioje pozicijoje – yra daugybė informacijos, bet neaišku nuo ko pradėti ir kaip susisteminti. STEP-M programa ir buvo bandymas tai padaryti“ – mintimis dalinasi programos koordinatorė. Pasak J. Jonynienės, „norėjosi padėti mokytojui suprasti vaiką: ne mokyti, kaip mokyti vaiką kažkurios disciplinos (čia mokytojai yra savo srities specialistai), bet kaip suprasti vaiką, kaip reaguoti į galbūt netinkamą mokinio elgesį. Kitaip tariant, kuriant STEP-M programos įgyvendinimo modelį, buvo norima padėti mokytojui įgyti tas kompetencijas, kurių jam labiausiai reikia“.
J. Jonynienė dalinasi, kad drauge su Audrone Kerpaite, Jūrate Lietuvnikiene, Rūta Lingyte, Aušra Nore ir Ijola Petrauskiene 2018 m. pradėjusios kurti programos įgyvendinimo modelį, turėjo aiškų lūkestį, jog STEP-M programa gali duoti naudos ne tik mokytojui, bet ir visai klasei. Šios programos dėka pedagogai turėjo įgyti: geresnį savęs kaip mokytojo supratimą (koks aš kaip mokytojas?), atnaujintas ir susistemintas žinias apie vaiko asmenybės ugdymą, jo elgesį, bendradarbiavimą ir sudėtingų situacijų sprendimą; įkvepiantį padrąsinimą pritaikyti metodus praktikoje, realių bandymų analizę ir patarimus. Be to buvo numatoma, kad sustiprės ryšio ir bendrystės su kolegomis jausmas („jaučiuosi komandos dalis“, „jaučiu, kad galiu gauti pagalbą/ patarimą“) bei pasitikėjimas savimi, savęs efektyvumo išgyvenimas („aš stengiuosi, aš galiu, man pavyksta“), galiausiai tai suteiks daugiau vidinės ramybės.
Savo ruožtu mokiniai STEP-M programos dėka „įgyja sklandžiai asmenybės raidai palankią ugdymo(si) aplinką su aiškiomis taisyklėmis ir ribomis, stabilumo, tvarkos jausmą. Jie susiduria su sąžiningo, „žmogiško“ mokytojo įvaizdžiu, kuris sąžiningam elgesiui įkvepia kitus. Turėdami pozityvaus ugdymo principais besivadovaujančius mokytojus jaunoji karta mokoma pastebėti savo ir kitų jausmus, juos pažinti ir gerbti – nuo pirmųjų gyvenimo metų bendruomenėje“ – teigia dr. J. Jonynienė.
Pedagogui svarbu atpažinti vaiko netinkamo elgesio tikslus
Vieni pirmųjų išbandyti STEP-M programą galimybę turėjo Kauno „Varpelio“ pradinės mokyklos pedagogai. Šioje mokykloje pavaduotoja ir psichologe dirbanti Loreta Stanaitienė pasakoja dar nuo 2018 m. pati vedanti STEP grupes tėvams. Išgirdusi apie pedagogams pritaikytą STEP-M progamą Lietuvoje, L. Stanaitienė ne tik susidomėjo, tačiau iniciavo, kad ši programa eksperimentiniu būdu Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje būtų vedama tris mėnesius dviem mokytojų grupėms. „Praėjus metams ir atliekant mokyklos veiklos įsivertinimą vaikų motyvavimo klausimais, išryškėjo, kad tie mokytojai, kurie dalyvavo STEP-M programoje, labai daug technikų, metodų, įžvalgų savo darbe taikė būtent iš šios programos“ – dalinasi L. Stanaitienė.
„Jeigu prieš programą mokytojams buvo labai sunku nustatyti vaiko netinkamo elgesio priežastį, pvz., matydavo, kaip vaikas laksto po klasę, kaip valgo pamokos metu ar pan. ir nežinodavo, kas tai galėtų būti, tai po programos mokytojas žino, kad netinkamu elgesiu vaikas siekia vieno iš keturių tikslų: dėmesio, valdžios, keršto ar nevykėliškumo. Žinant priežastį yra lengviau pataikyti ir pritaikyti kažkurią iš priemonių.“ – dalinasi L. Stanaitienė. Pasak jos, „pasikeitė mokytojo požiūris į vaiką ir pats reagavimas į vaiko netinkamą elgesį: jei seniau mokytojas buvo linkęs problemos sprendimą atidėti, teigdamas, kad „aš tai savo pamokos negadinsiu“, tai dabar sprendimą bandoma atrasti, situaciją spręsti čia ir dabar“ – pokyčiais mokykloje džiaugiasi L. Stanaitienė.
Pasak L. Stanaitienės, vienas svarbesnių programą baigusių mokytojų įgūdžių – gebėjimas užduoti atvirus klausimus mokiniui. „Jei anksčiau vaikui netinkamai pasielgus mokytojai buvo linkę dialogą pradėti klausimu „Kodėl taip padarei?“ ar įžanga „Ar tau nesakiau...“ – tokiu būdu tarsi užskleisdavo vaiką į gynybinę poziciją. Išklausiusieji programą pedagogai klausia: „Suprantu, kad tau sunku, tikriausiai kažkas atsitiko, kad taip pasielgei, ar norėtum apie tai daugiau papasakoti?“ ir yra linkę įsigilinti į situacijos kontekstą“ – pokyčius įvardina L. Stanaitienė. Tinkamai keliamas klausimas atrakina kelią į atsakymo išgirdimą.
Tai tik keletas pavyzdžių, kaip pasikeitė mokyklos bendruomenės psichoemocinė aplinka. Pasak L. Stanaitienės, per 20 jos darbo švietimo sistemoje metų jai teko susidurti su daugybe įvairiausių, tačiau trumpalaikių, dienos ar dviejų, skirtų kažkokiai vienai konkrečiai problemai spręsti mokymų. Būtent STEP-M programa turi labai stiprų humanistinį psichologinį pagrindimą ir holistiškai apima vaiko buvimą mokyklos bendruomenėje. „Tai programa, kuri pagrįsta patirtimi. Tačiau jei norime, kad ši programa veiktų ir būtų efektyviai perimta – mokytojas turi norėti giliau pažinti vaiką, norėti analizuoti ir išbandyti naujas metodikas, rasti laiko dešimčiai susitikimų, kurie vyksta po pamokų, turėti pozityvumo ir tikėjimo, kad yra metodai, kurių pagalba galima pasiekti net pačius sunkiausius vaikus“ – programą apibendrina L. Stanaitienė.
Išmoko kurti ryšį ir nusileisti į mokinio lygį
Lietuvių kalbos mokytoja Agnė Žižienė iš Širvintų „Tėkmės“ mokyklos dalinasi, kad pirmieji jos darbo metai mokykloje buvo kupini streso ir nerimo. Jos teigimu, „man, kaip naujai mokytojai, STEP-M programa buvo tiesiog nereali pagalba bendraujant su vaikais ir pažįstant juos“. A.Žižienė sakosį pajutusi trigubą programos naudą – tai ryšys su savimi, ryšys su vaikais ir ryšys su kolegomis. „Man kaip mokytojai ši programa visų pirma padėjo stipriai pažinti save. Tai buvo vienas iš pagrindinių dalykų, kurie buvo man svarbūs: juk jeigu aš gerai pažįstu save, suprantu koks mano tikslas ir kokioje pozicijoje lyginant su vaikais esu, tai yra didelė pagalba“ – dalinasi A. Žižienė. Lietuvių kalbos mokytoja pasakoja, kad į mokyklą atėjo dirbti turėdama senovinį nusistatymą, kad mokytojas yra aukščiau už mokinį, kuris su STEP-M programa greitai pakito, todėl tapo lengviau megzti ryšius su mokiniais.
Jauna mokytoja džiaugiasi, kad programos dėka jai pavyko sukurti arba sustiprinti ryšį su kolegomis – „kiekvieno užsiėmimo metu, kalbant apie „savo“ vaikus, bendrus rūpesčius ir nutikimus, kurie nutinka mūsų mokykloje, išbandant tokius metodus kaip atspindėjimas arba drąsinimas, buvo kuriamas ryšys ir su kolegomis. Mes galėjome dalintis patirtimis, aptarti kur suklydome ir vieni kitus padrąsinti judėti į priekį. Šios programos dėka mūsų mikroklimatas tapo daug jaukesnis, mes pradėjome labai stipriai bendradarbiauti.“ – pasakoja A.Žižienė. Pasak pedagogės, STEP-M programa stipriai įsišaknijo visoje mokykloje. „Mokytojai tarpusavyje turi netgi savo kodus, tad įvykus kokiam nors nutikimui praeidamas vienas pro kitą mokytojas tepasako, pavyzdžiui, „kodas D“ ir kolega supranta, kad šis vaikas savo elgesiu dabar siekia dėmesio. Taip mes galime bendradarbiauti ir, jei reikia, padėti vaikui“ – kolegiško ryšio privalumus įvardina A. Žižienė.
Moteris atvirauja, kad atėjus dirbti į mokyklą vienas sunkiausių dalykų – suprasti vaiką. Todėl kaip labiausiai pasiteisinusius metodus ji įvardina padrąsinimą ir atspindėjimą. Pasak A. Žižienės, ji buvo linkusi bėgti iš sunkių situacijų, pulti jas spręsti, o kartais vaikui pravirkus tereikia suprasti, kad jo emocijų ąsotėlis tiesiog persipildė ir tereikia atspindėti jo emociją bei pabūti šalia.
Sukurtą programą sėkmingai išbandė projekto rėmuose
Pristatydama 2021 vasario-spalio mėn. vykdyto projekto rezultatus dr. J. Jonynienė džiaugėsi, kad STEP-M programa Lietuvoje šiuo metu jau akredituota. Maža to, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ir Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo skirto finansavimo dėka STEP-M programa įgyvendinta 10 Lietuvos ugdymo įstaigų, kuriose susidarė norinčiųjų dalyvauti projekte grupės, ir dvi mišrios grupės rinkosi projektą įgyvendinančioje įstaigoje „Drąsa augti“. Programa įgyvendinta šiose ugdymo įstaigose: Kolpingo pradinėje mokykloje, Kauno Suzukio pradinėje mokykloje, Kelmės „Kražantės“ progimnazijoje, Kėdainių l/d „Žilvitis“, VšĮ Drąsa augti // STEP-M grupė Kauno regionui, VšĮ Drąsa augti // STEP-M grupė Lietuvai, LSMU pradinėje mokykloje, Vilniaus Sietuvos progimnazijoje, Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje, Alytaus Dainavos progimnazijoje, Marijampolės Marijonų gimnazijoje, Širvintų „Tėkmės“ mokykloje. Iš viso STEP-M programą baigė – 124 mokytojai ir specialistai. Mokymus vedė 12 parengtų programos vadovų (psichologų ir andragogų). Finansavimas sudarė galimybę programos dalyvius aprūpinti reikiama mokymo medžiaga. Šiuo metu yra renkamos naujos STEP-M programos grupės, kurios prasidės jau lapkričio mėnesį ir suteiks naujų pozityvių pokyčių dalyvaujančių mokytojų kuriamai mokymosi erdvei.
Daugiau informacijos ir registracija į STEP-M programą.
