Savo ruožtu ekonomistė, politikė Aušra Maldeikienė pabrėžia, kad išaugusiam studentų skaičiui būtų sunku tikėtis studijų kokybės, nes dėstytojų trūksta jau dabar.
Pasak M.Katino, Lietuva yra viena labiausiai atsilikusių valstybių Europos Sąjungoje pagal IT specialistų skaičių darbo rinkoje. „Eurostat“ duomenimis, IT specialistai Lietuvoje sudaro vos 1,9 proc. visų dirbančiųjų, ir pagal šį skaičių lenkiame tik Graikiją. Kaimyninėje Latvijoje IT specialistų yra 2 proc., o Estijoje – 4,9 proc. Pagal šį rodiklį pirmauja Suomija, kurios darbo rinkoje IT specialistai sudaro 6,7 proc. Europos Sąjungos vidurkis – 3,7 proc.
Reaguodama į darbo rinkos poreikius, ŠMM pateikė svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma iki 50 proc. didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių IT krypties studijoms.
A.Pitrėnienė: nebėra profesijų, kur užtektų pieštuko ir parkerio
Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės teigimu, IT specialistų trūksta labiau nei bet kurių kitų, tad valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimas kitąmet IT krypties studijoms tėra tik pradžia, nes specialistų reikės kur kas daugiau.
„Šiandien nebėra profesijų, kur užtektų pieštuko ir parkerio – reikalingas naujųjų technologijų išmanymas. IT specialistų Lietuvoje labai trūksta. Jei iš užsienio bando ateiti novatoriškas verslas, kuriam reikia būtent IT specialistų, tų specialistų jis čia neranda, todėl negali ateiti.
Toks sprendimas nėra tik mūsų – jis atsirado po diskusijų vyriausybėje. Netgi „Investuok Lietuvoje“ buvo pareiškę, kad IT specialistų priėmimą reikia didinti 300 proc. Šiandieną tam tikrai nesame pasirengę, tam prieštarauja ir mūsų universitetai, kolegijos. Tad buvo priimtas pirminis iššūkis – 50 proc. didinti IT specialistų priėmimą“, – LRT.lt sako švietimo ir mokslo ministrė.
Pasak A.Pitrėnienės, kadangi kasmet pastebima priimamų studentų, abiturientų skaičiaus mažėjimo tendencija, kitos specialybės dėl tokio sprendimo beveik nenukentės.
„Manoma, kad šiemet iki 10 proc. mažės abiturientų skaičius, tačiau pinigai, kurie yra skirti universitetams ir kolegijoms, nėra mažinami. Tik 2 proc. tų visų lėšų skirti IT specialistų ruošimui. Kalbėti apie tai, kad kažkam mažinami pinigai, beveik nėra pagrindo“, – tikina ministrė.
Vienkartinis veiksmas rinkos problemų neišspręs
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius M.Katinas teigiamai vertina ŠMM iniciatyvą, tačiau pažymi, kad vienkartinis finansavimo padidinimas problemų neišspręs – tokiais tempais IT absolventų skaičius turėtų augti metų metus.
„Jei IT studijų programas baigiančių specialistų skaičius išliks toks, koks yra dabar, maždaug po 3–4 metų potencialiems investuotojams turėsime sakyti, kad rinkoje gali būti sudėtinga surasti pakankamai specialistų. Neseniai investuoti Lietuvoje ketinusiai įmonei buvome priversti atsakyti, kad surasti 400 specifinės srities programuotojų nepavyks. Tai didelis praradimas šalies ekonomikai, o nedidinant IT specialistų skaičiaus jau dabar, tokių praradimų ateityje gali būti dar daugiau“, – kalba M.Katinas.
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, kasmet Lietuvos darbo biržoje užsiregistruoja apie 4,5 tūkst. darbo negalinčių rasti absolventų, net 73 proc. iš jų – baigę socialinius mokslus. Tuo metu prognozuojama, kad kvalifikuotų IT specialistų trūkumas Lietuvoje iki 2020-ųjų gali pasiekti 10 tūkst.
„Socialiniai mokslai taip pat svarbūs. Geriausia išeitis, kurią jau pasirinko nemaža dalis prestižinių universitetų – integruoti skirtingas disciplinas, siekiant ugdyti gabius kūrėjus su filosofijos, psichologijos, ekonomikos ar vadybos pagrindais. Tačiau tai yra strateginis siekis, apie kurį galėsime galvoti užkirtę kelią jau artimiausiu metu iškilsiančioms problemoms“, – tvirtina pašnekovas.
A.Maldeikienė: pristigs dėstytojų ir studijų kokybės
Lietuvos universitetų rektorių konferencija, išnagrinėjusi priėmimo į studijas padidinimo pasekmes ir įvertinusi galimus sutelkti rezervus, patikino, kad, nepabloginant studijų kokybės, IT studentų priėmimo padidinimas galėtų siekti ne daugiau kaip 15 proc. Rektorių kreipimesi į švietimo ir mokslo ministrę teigiama, jog staigus vietų skaičiaus padidinimas universitetuose sukeltų studijų organizavimo problemas, dėstytojų trūkumą bei didintų nemotyvuotų bei su žemu konkursiniu balu stojančių studentų skaičių.
Ekonomistė, politikė A.Maldeikienė taip pat neabejoja, kad padidėjusiam studentų skaičiui neužteks dėstytojų – jų trūksta ir dabar, o tai gali lemti prastą studijų kokybę.
„Jie turbūt įsivaizduoja, kad, kaip rodo Lietuvos praktika, kadangi kiekvienas iš gatvės gali tapti politiku, lygiai taip pat kiekvienas gali dėstyti. Pradedantis informacinių technologijų specialistas gauna per tūkstantį eurų, o mokslų daktaro informatiko, kuris dėsto, atlyginimas nesiekia 600 eurų. Savaime aišku – jų nėra.
Man yra labai juokinga, kai mūsų valdžia sugalvoja padidinti [studentų skaičių], tik nepaaiškina, kas juos mokys. Mes neturime dėstytojų visoms technologinėms specialybėms. Prieš šešerius metus Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete buvo septyni jauni mokslo daktarai, dabar tėra vienas. Apie tai jie ką nors pasakė?“ – klausia A.Maldeikienė.
Pašnekovės teigimu, pagrindinė problema valstybės finansuojamų vietų didinimu IT specialistams nebus išspręsta. Studentai gaus diplomus, tačiau sunku pasakyti, kokį jie gaus išsilavinimą.
„Universitetai nėra profesinės mokyklos, kurios ruošia specialistus rinkai: tai vieta, kur ruošiamos naujos rinkos“, – sako ekonomistė.
L.Donskis: verslas ir pats turėtų investuoti
Filosofas Leonidas Donskis švietimo sistemoje ir politikoje pasigenda sistemingo, strateginio požiūrio ir teigia, kad jau keliolika metų beveik viskas, kas daroma, tėra pavienių skylių lopymas.
„Tai, ką šiuo metu ir jau daugybę metų matome švietimo sistemoje, yra tiesiog taktiniai manevrai, tačiau pasigendu strateginės dimensijos. Man labai trūksta požiūrio į Lietuva ilguoju laikotarpiu. Visuomet matau taktinius palopymus ir arba mėginimus griebtis kažkokios akademinio gyvenimo komercializacijos tam, kad ji būtų patrauklesnė stojantiesiems.
Bet į strateginius klausimus lieka neatsakyta. Pavyzdžiui, kaip atnaujinti ir atjauninti mūsų mokslininkų, būsimosios šalies profesūros klasę arba kai kurias kitas strategiškai svarbias specialybes?“ – kalba L.Donskis.
Bandymas didinti IT specialistų skaičių humanitarų sąskaita, pasak filosofo, šaliai galėtų būti pražūtingas. Pilietinė visuomenė, jos sąmoningumas, solidarumas, atsparumas informaciniams karams neįmanomas be kritinės masės humanitarų – istorikų, filosofų, aukšto lygio mokytojų, teigia pašnekovas.
„Darbdaviai ir pramonininkai yra tik vienas iš žaidėjų, jie galvoja apie rinką, savo verslus. Tačiau dar yra mokslo žmonės, valstybė, politinės institucijos. Skaičiavimai turi būti paremti daugybe faktorių.
Pati kilniausia verslo misija būtų ne sakyti, kas turėtų būti daroma, o imtis proaktyvios pozicijos, investuoti“, – sako L. Donskis.
