Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nori studijuoti IT? Turėtum žinoti, kad kibernetinio saugumo specialistai – perspektyviausi

Pastaruoju metu Lietuvoje ir visame pasaulyje sparčiai daugėja kibernetinių nusikaltėlių, vykdančių atakas, nukreiptas ne tik prieš valstybines, tačiau ir verslo organizacijas. Tinkamai nepasirūpinus kibernetiniu saugumu, netenkama klientų duomenų, intelektinės nuosavybės, stabdoma organizacijos veikla, patiriami milžiniški finansiniai nuostoliai.
Kibernetinis saugumas
Kibernetinis saugumas / 123rf nuotr.

Esant tokiai situacijai viena paklausiausių specialybių darbo rinkoje tampa kibernetinio saugumo specialistai. Prognozuojama, kad jų paklausa kasmet tik didės, tačiau apie vieną perspektyviausių specialybių žino ne kiekvienas abiturientas, svarstantis apie IT studijas.

Kibernetinį saugumą galima apibūdinti kaip techninių ir organizacinių priemonių visumą, skirtą užtikrinti informacijos saugumą įrenginyje ir apsiginti nuo kibernetinių atakų iš išorės. Šių atakų rūšių yra daugybė.

Vienos – destrukcinio pobūdžio – yra skirtos sutrikdyti informacinių sistemų veiklą. Kitos orientuotos į informaciją, o tiksliau – jos vagystę, kaupimą ar pakeitimą. Trečių atakų metu informacinės sistemos išnaudojamos tolimesnėms atakoms rengti, pavyzdžiui, viruso platinimui, didelio kiekio nepageidaujamų el. pašto žinučių išsiuntimui ir kt.

Rytis Rainys / KSU nuotr.
Rytis Rainys / KSU nuotr.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) Interneto inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Rytis Rainys teigia, jog „didžioji dauguma kibernetinių atakų yra vienaip ar kitaip susiję su ekonomine nauda, su nelegaliu uždarbiu, kurio kibernetiniai nusikaltėliai siekia iš atakų“.

R. Rainys pastebi, kad tik maža dalis kibernetinių atakų vykdomos siekiant idėjinių, o ne ekonominių tikslų, kaip, pavyzdžiui, plačiai pagarsėjusi internetinių įsilaužėlių grupuotė „Anonymous“, teigianti, jog vykdydama kibernetines atakas kovoja už informacijos laisvę.

Kibernetinės atakos – gerai organizuota nusikalstama veika

Nors plačiai paplitęs įsitikinimas, kad kibernetines atakas rengia nevalyvi vienišiai, dienas ir naktis leidžiantys prie kompiuterio, R. Rainys pabrėžia, jog tai įsisenėjęs mitas: „Kibernetinių atakų rengimas yra nusikalstama veika, kurią vykdo gerai organizuotos grupuotės.

Jų nariai tarpusavyje pasiskirstę vaidmenimis – vieni kuria priemones atakoms rengti, kiti ieško informacinių sistemų silpnųjų vietų, treti parduoda atakų metu surinktą informaciją arba naudodamiesi surinktais kreditinių kortelių duomenimis grynina pinigus. Žinoma, pasitaiko ir pavieniui veikiančių nusikaltėlių, tačiau tai retesnis atvejis“.

„Taigi, nusikaltėliai iš tokių rizikingų nusikalstamų veiklų kaip nelegali prekyba ginklais, narkotikais, prostitucija persiorientuoja į elektroninę erdvę, kur mažesnė rizika ir didesnis uždarbis“, – pastebi kibernetinio saugumo ekspertas.

Auga susirūpinimas kibernetiniu saugumu

R. Rainys pastebi, jog pastaruoju metu Lietuvoje susirūpinimas kibernetiniu saugumu didėja. Tai juntama ne tik verslo sektoriuje, tačiau ir valstybiniu mastu – priimti nauji įstatymai, kuriamos naujos institucijos. Lietuvoje interneto infrastruktūra gerai išvystyta – turime gerus tinklus, spartų interneto ryšį, todėl šalis tampa patraukli kibernetiniams nusikaltėliams.

Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, lėmusią kibernetinio saugumo specialistų trūkumą šalyje, ekspertas išskiria akademinio sektoriaus nelankstumą: „Ypač didžiuosiuose valstybiniuose universitetuose užtrukome per ilgai – studijų programos parengimas trunka kelerius metus, vėliau prabėga dar ketveri metai, kol išleidžiami pirmieji absolventai. O situacija kibernetinio saugumo srityje keičiasi itin sparčiai – Ryšių reguliavimo tarnyba kasmet registruoja 20-30% kibernetinių atakų srauto didėjimą. Tad aukštosios mokyklos tiesiog nespėja rengti specialistų ir patenkinti rinkos poreikių“, – teigia ekspertas.

Lietuvoje interneto infrastruktūra gerai išvystyta – turime gerus tinklus, spartų interneto ryšį, todėl šalis tampa patraukli kibernetiniams nusikaltėliams.

Panašios tendencijos juntamos visame pasaulyje. „Tačiau užsienyje kibernetinio saugumo specialistų trūkumas sprendžiamas lanksčiau, pavyzdžiui, JAV samdo buvusius programišius, moka milžiniškus atlyginimus, kad šie dirbtų valstybės labui“, – pastebi ekspertas. R. Rainio nuomone, kibernetinio saugumo specialistų poreikis darbo rinkoje dar ilgai nebus patenkintas, jų trūkumas bus juntamas.

Interneto inžinerija – siekiantiems tapti kibernetinio saugumo specialistais

Egzistuoja praktika kuomet informatikai patys savarankiškai mokosi kibernetinio saugumo, tačiau tai nėra pats geriausias sprendimas. Situaciją spręsti padeda Kazimiero Simonavičiaus universiteto rengiami Baziniai kibernetinio saugumo kursai, kurių metu IT specialistai gauna profesionalias žinias.

Norintiems tapti kibernetinio saugumo specialistais KSU jau trejus metus siūlo ir studijų programą. Interneto inžinerijos studijų programa parengta pagal dabartines interneto aktualijas ir atsižvelgiant į naujausias tendencijas IT sektoriuje.

Interneto inžinerijos absolventas geriausiai sugebės konstruoti saugumo mechanizmus, bus pasirengęs tolesniam žinių gilinimui kibernetinio saugumo srityje.

„Dėstomas ne tik kibernetinis saugumas, bet ir kriptografijos dalykai. Nors interneto inžinierius nėra tik kibernetinio saugumo specialistas, manau, kad jis labiausiai tinka būti kibernetinio saugumo specialistu.

Interneto inžinierius supranta fundamentalius interneto funkcionavimo dalykus, iš kurių kyla kibernetinio saugumo grėsmės. Jis geriausiai suvokia internetą, jo veikimą ir kokias spragas nusikaltėliai išnaudoja atakų rengimui.

Todėl Interneto inžinerijos absolventas geriausiai sugebės konstruoti saugumo mechanizmus, bus pasirengęs tolesniam žinių gilinimui kibernetinio saugumo srityje“, – teigia R. Rainys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos