Apie tai, ką svarbiausio reikėtų žinoti abiturientams, jų artimiesiems ir pedagogams, 15min kalbėjosi su Nacionalinės švietimo asociacijos (NŠA) l.e.p. direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonyte.
Pasak jos, nors nerimo daug, žinia, kad egzaminai vyks, yra gera. Tai atskaitos taškas, nuo kurio galima susikoncentruoti į svarbiausią tikslą – ruošimąsi egzaminams. Juolab, kad šiemet valstybinių egzaminų sesija prasidės net pusantro mėnesio vėliau nei įprastai.
„Šis laikas, kada jie perėjo nuo tradicinio mokymosi prie nuotolinio, tikrai pareikalavo sanaudų. Visiems reikėjo prisitaikyti prie naujų aplinkybių, persidėlioti savo mokymosi planą, nes jis nebuvo toks pat, kokį moksleiviai turėjo savo galvose. Taigi, tas pusantro mėnesio pasitarnaus tikslingai mokantis ir siekiant geriausio rezultato“, – įsikinusi pašnekovė.
Pasiruošimas egzaminams prasidėjo anksčiau nei karantinas
Ji teigė suprantanti dvyliktokų nerimą dėl to, jog pasiruošti egzaminams mokantis nuotoliniu būdu gali būti sunku. Vis dėlto ragino nepasiduoti emocijoms, o verčiau koncentruotis į svarbiausius dalykus.
„Mokiniai akcentuoja šį mėnesį. Teigia, kad jiems perėjus į nuotolinį mokymąsi iš esmės pasikeitė ruošimasis egzaminams. Bet norėčiau priminti, kad brandos egzaminams jie pradėjo ruoštis tikrai ne šį pavasarį. Daugelis jų, planuodami savo ateitį, jau baigdami dešimtą klasę, vėliausiai – vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse rinkosi, kokius mokomuosius dalykus ir kokiu lygu mokytis. Taigi, jau tada jie pradėjo strateguoti, kokie egzaminai jiems bus reikalingi stojant į Lietuvos ar užsienio aukštasias mokyklas, kiek jie valandų skirs kiekvienam mokomajam dalykui. Sakyčiau, kad dabar reikėtų truputėlį pergalvoti savo pasiruošimo planą. Prisiminti, kad tai jie darė dar iki nuotolinio mokymosi pradžios. Taip pat priminti sau, kad jų sukauptos žinios, užsiaugintas pasitikėjimas savimi niekur nedingo ir bus naudingi laikant egzaminus šiemet“, – savo nuomonę išsakė pašnekovė.
Mokiniai akcentuoja šį mėnesį. Bet norėčiau priminti, kad brandos egzaminams jie pradėjo ruoštis tikrai ne šį pavasarį, o gerokai anksčiau.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, jog ruošimasis egzaminams yra jau sukauptų žinių susisteminimas ir apibendrinimas, kuris ir įprastomis mokymosi sąlygomis dažniausiai vyksta savarankiškai mokantis.
„Mokytojo aiškinimas, komentarai, konsultacijos, grįžtamasis ryšys itin svarbus jaunesnio mokyklinio amžiaus moksleiviams. Žinoma, tai svarbu ir kalbant apie abiturientus. Tačiau iš jų jau gali būti tikimasi didelio sąmoningumo, asmeninės atsakomybės. Juk į egzaminus jis eis pats, savarankiškai sieks rezultato. Todėl jis turėtų turėti ir individualų planą, kaip tai daryti“, – kalbėjo A.Ranonytė.
Sugrįžus į mokyklas – individualios konsultacijos
Ji atsargiai vertino planus, jog paskutines savaites prieš egzaminus abiturientai galės grįžti į mokyklas. Pasak pašnekovės, tokiu atveju pirmiausia būtų siekiama maksimaliai užtikrinti pedagogų ir moksleivių saugumą ir sveikatą.
„Tai reiškia, kad pradėjus švelnėti karantino sąlygoms tikrai nepulsime siūlyti, kad visi dvyliktų klasių mokiniai iš karto tradiciniu būdu sugrįžtų į ugdymo procesą. Tikėtina, kad pradžioje tai būtų individualios konsultacijos arba darbas mažesnėse grupėse. Išgirskite tai, kaip svarstymus, kaip galimus variantus, kurie konkretesni taps tik tuomet, kai gausime aiškias rekomendacijas, kada būtų galimas grįžimas į mokyklas“, – sakė A.Ranonytė.
Saugumo klausimas bus svarbiausias ir organizuojant egzminų sesiją. Todėl artimiausią mėnesį bus rengiami detalūs scenarijai, kur ir kaip vyks valstybiniai egzaminai, kad juose dalyvaujantys žmonės – tiek moksleiviai, tiek pedagogai, tiek kiti šio proceso dalyviai tai darytų saugodami save ir kitus.
Jokių kitų esminių pokyčių nebus. T.y. egzaminų sesija bus organizuojama įprastu būdu, nesikeis ir temos, atsiskaitymo būdai.
Šiuo laiku, anot pašnekovės, svarbiausia abiturientams susikoncentruoti į pagrindinį tikslą – egzaminus ir jiems ruoštis taip, kaip įmanoma, geriau.
„Iš tėvų pusės labai svarbus palaikymas. Svarbu nepamiršti, kad vaikai perskaito ir mūsų kūno kalbą. Būtų gerai, kad sutaptų mūsų informacija, kurią sakome su neverbalika“, – atkreipė dėmesį Nacionalinės švietimo asociacijos atstovė.
Ji priminė, jog visose mokyklose dirba socialiniai darbuotojai, psichologai. Į juos kreiptis gali visi, kuriems sunkiau sekasi įveikti mokymosi iššūkius dabartinėje situacijoje.
Dėl brandos egzaminų apsisprendė vos kelios Europos šalys
Kritikuojantys sprendimą neatšaukti brandos egzaminų sektinais pavyzdžiais nurodo kitas užsienio šalis, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją. Dėl pandemijos ir karantino čia nutarta šiemet neorganizuoti egzaminų sesijos.
A.Ranonytės teigimu, Jungtinės Karalystės pavyzdys – tikrai ryškus. Vis dėlto verta paminėti, jog didžioji dalis Europos šalių kol kas dar nėra priėmusios sprendimo, kada ir kaip vyks brandos egzaminai.
„Tikriausiai girdėjote, kad tradiciškai labai stiprios egzamininės šalys, kaip jas būtų galima pavadinti, Didžioji Britanija ir Nyderlandai, buvo vienos pirmųjų, kurios priėmė sprendimą nevykdyti brandos egzaminų. Tai nuskambėjo kaip svarbi žinutė, nes būtent tos šalys turi vienas giliausių egzaminavimo tradicijų visoje Europoje. Tačiau likusios šalys yra svarstymų stadijoje. Jose mokomasi nuotoliniu būdu. Viena iš bendriausių tendencijų – kad ketinama vykdyti egzaminus praėjus dviems savaitėms po karantino pabaigos. Tokiuose svarstymuose, beje, yra mūsų kaimynai latviai ir lenkai, taip pat norvegai, prancūzai. Taigi, ir didelės, ir mažos šalys yra sprendimų paieškose“, – sakė A.Ranonytė.
Viena iš bendriausių tendencijų Europoje – kad ketinama vykdyti egzaminus praėjus dviems savaitėms po karantino pabaigos.
Abejojantys savo žiniomis gali egzaminus laikyti kitąmet
Jos nuomone, tai, kad Lietuva jau apsisprendė ir paskelbė egzaminų datas, leidžia moksleiviams ir pedagogams ramiau jiems ruoštis.
„Bet kurio sprendimo žinojimas yra atskaitos taškas, kada tu gali pradėti planuoti. Viskas priklauso nuo to, kaip susidėliojame savo galvose. Suprantu tuos abiturientus, kuriems egzaminų sesija atrodo kaip prievolė. Bet tiek šis sudėtingasis metas, tiek ankstesnės brandos egzaminų sesijos yra ir galimybės. Mokinys privalo išlaikyti tik du brandos egzaminus, kad gautų atestatą. Visi kiti papildomi brandos egzaminai, kurių mokiniai Lietuvoje vidutiniškai renkasi nuo 3 iki 4, yra pasirinkimo reikalas. Jeigu moksleiviai mano, kad jų pasirengimas yra egzaminams šiuo metu yra sutrikdytas, jie gali tiesiog priimti sprendimą ir į pasirinktus brandos egzaminus tiesiog neatvykti“, – sakė pašnekovė, priminusi, jog išlaikyti norimus egzaminus galima ir kitąmet.
Likusį laiką iki egzaminų NŠA atstovė patarė išnaudoti kokybiškam mokymuisi.
„Siūlau maksimaliai įjungti energijos taupymo rėžimą. Reikėtų koncentruotis į tą tikslą, į tą vaizdinį, kurį jie yra susikūrę, ir tiesiog stengtis maksimaliai atsiriboti nuo papildomos informacijos“, – patarė pašnekovė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Argumentai, kodėl brandos egzaminai bus: nepatenkintieji egzaminus gali laikyti ir kitąmet
