Svarbiausia — pasirinkti mokymui(si) tinkamus įrankius
Vaikų ugdymo procese labai svarbus tiesioginis kontaktas, todėl nesunku įsivaizduoti, kokių sunkumų turėtų kelti mokymas per nuotolį, ypač su tokia problema pirmą kartą susiduriančioms mokymo įstaigoms. Nuotolinio mokymo organizavimą ir vykdymą NKKM komanda vertina kaip ypač vertingą ir naujų įžvalgų teikiančią patirtį bei yra pasiruošusi bet kokiems galimiems ateities scenarijams.
Numatydami galimus technologinius iššūkius ir siekdami užtikrinti sklandų mokymo(si) procesą, virtualią mokyklą NKKM'iečiai ėmėsi kurti platformoje Discord. Tai, kad platforma ypač prigijusi kompiuterinių žaidimų gerbėjų bendruomenėje, mokykla laiko privalumu, nes programa pažįstama daugeliui moksleivių. Pagrindinis kriterijus renkantis mokymo terpę buvo patogi, intuityvi ir greitai perprantama vartotojui aplinka. Nebuvo lengva išsirinkti tokią programą, kuri turėtų viską, ko reikia, ir būtų paprasta naudoti, — pripažįsta mokyklos direktorė Vilma Rimkutė, — tačiau sprendimą priėmėme greitai ir mokymus perkėlėme į platformą, kurioje galima bendrauti raštu, dalintis mokymosi medžiaga ir transliuoti pamoką gyvai. Kiekviena grupė turėjo savo virtualią klasę su teminiais kanalais pamokoms, namų darbams ir diskusijoms, buvo sukurtos rolės su skirtingomis teisėmis ir prieigos apribojimais mokiniams, dėstytojams, administracijai. Tai labai padėjo struktūruoti mokymo procesą.“
Darbas klasėse mokinių vertinamas labiau
Prireikus skubiai priimti sprendimą, kokiu formatu vyks nuotolinės paskaitos, NKKM komanda, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir galimą kompiuterių, kaip pagrindinių priemonių darbams ir mokymuisi namuose, stygių, ėmėsi įgyvendinti lankstų nuotolinio mokymosi planą. Teoriją nuspręsta vaikams pateikti iš anksto dėstytojo įrašytame vaizdo įraše, o praktikuotis ir atlikti užduotis — gyvai kartu su dėstytoju per nuotolinio darbo platformą. „Turėdami galvoje šeimas, kurios namuose turi vieną kompiuterį ir juo dalijasi, siekėme, kad būtų patogu ir vaikams, ir tėvams. Teorinė paskaitų dalis mokiniams buvo bet kada prieinama, tad sunkesnę temą buvo galima išklausyti kad ir keletą kartų naudojantis mobiliuoju telefonu, jei kompiuteris tuo metu užimtas. Kilus klausimų iš teorinės dalies, mokiniai bet kada galėjo konsultuotis su dėstytoju“, — pasakoja V.Rimkutė.
NKKM mokslo metų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad pasirinktas mokymo(si) formatas ir nuotolinio bendravimo platforma pasiteisino — beveik 80 % mokinių nuotolinio mokymosi patirtį NKKM įvertino „gerai“ arba „labai gerai“.
Mokyklos direktorė pasakoja, kad nepaisant mokymosi per nuotolį teikiamų patogumų, daugelis vaikų jautė tiesioginio kontakto stygių. Daugiau nei pusę visų gautų pastebėjimų apie nuotolinio mokymosi patirtį sudarė apgailestavimai, kad tenka mokytis iš namų — geriau dirbti gyvai klasėje su dėstytoju ir grupės draugais.
Technologiniai įgūdžiai svarbesni nei bet kada anksčiau
Karantino laikotarpis tapo iššūkiu ir mokykloms, ir vaikams, ir tėvams. Nuotolinio mokymo patirtis parodė, kad vaikams ir tėvams tai pirmiausia buvo technologinis iššūkis. Vaikams nepavykdavo įsidiegti reikalingų programų ar prijungti mikrofonų, o tėvai tokiais atvejais padėti galėjo menkai, nes neturėjo pakankamai žinių apie kompiuterio techninę ir programinę įrangą. Vaikai, jau kurį laiką besimokantys NKKM, su tokiomis problemomis susidūrė rečiau, todėl galėjo kur kas greičiau įsijungti į darbą. „Tokiais atvejais kaip karantinas pasidaro labai svarbūs gebėjimo naudotis technologijomis įgūdžiai, kuriems lavinti bendrojo lavinimo mokyklose skiriama nepakankamai dėmesio, pavyzdžiui, nėra su tinklais susijusių pamokų“, — dalijasi įžvalgomis V.Rimkutė.
„Kai kurie dėstytojai per karantiną buvo užversti klausimais iš draugų ir pažįstamų dėl kompiuterio techninės ir programinės įrangos atnaujinimo ir įvairių trikdžių šalinimo“, — priduria mokyklos direktorė. Apibendrindama patirtį, V.Rimkutė pažymi, kad šiuo metu tapę kaip niekada priklausomi nuo technologijų, turėtume iš naujo įvertinti savo technologinius įgūdžius ir suskubti juos lavinti.
