Apie savo patirtimi pasidalino skirtingo amžiaus vaikus auginančių šeimų. Taip pat rekomendacijas pateikė ir edukologė Renata Lazdin.
Vyresnieji gali susitvarkyti patys
Dvyliktokę dukrą auginanti Rasa Pekarskienė sakė, kad į nuotolinius jos mokslus nesikiša – palaiko tik morališkai.
„Su prisijungimais ir nuotolinėmis pamokomis tvarkosi pati. Tarsi viskas neblogai sekasi. Manau, kad mažesniems pagalbos pradžioje tikrai reikia. Turiu kolegę, kurios dukra antroje klasėje, tai padeda mama. Bet, jei ilgą laiką reikėtų taip mokytis, manau, nereikia įpratinti, kad visą laiką šalia bus mama ir tėtis. Čia kaip su namų darbais: jei prie namų darbų ilgai šalia būna tėvai, tai vaikai ir vyresnėse klasėse būdami nesėda prie namų darbų, kol tėvai negrįžta iš darbo“, – pastebėjo abiturientės mama.
Ji prisiminė, kad vaikus (šeima turi ir studentą sūnų – aut. past.) visada skatino savarankiškai mokytis.
„Kontrolė būdavo tokia, kad paklausdavome, ar padarytos pamokos, ar bus kas neaišku. Jei būdavo, tada pasižiūrėdavome kartu“, – sakė pašnekovė.
Ketvirtoko mama Aida prisipažino bent kol kas nemananti, kad jos sūnus susitvarkytų be tėvų pagalbos. Pasak jos, pirma nuotolinio mokymo diena buvo tikras iššūkis visiems tėvams. Ir ne vien dėl programų trukdžių, kurių buvo galima tikėtis. Nors jos sūnus yra savarankiškas ir pamokas visuomet atlikdavo pats be jokios tėvų pagalbos, šiuo metu tėvų buvimas šalia būtinas. Labiausiai – dėl techninių dalykų.
„Pirmą nuotolinio mokymo dieną krūvis atrodė nepakeliamas. Abu sėdėjome nuo 9 val. iki 17 val. Reikėjo patiems išanalizuoti iš anksto atsiųstas užduotis (ką anksčiau darydavo jų mokytoja). Tada jas atlikti. O tuomet aš turėjau viską nufotografuoti ir nusiųsti mokytojai. Atrodo, kas čia tėra? Bet kiekvieną laišką reikia pavadinti, nurodyti, kokia pamoka, koks mokinys, kokia užduotis ir t.t.“, – pasakojo Kaune gyvenanti moteris. Pasak jos, kol kas daug laiko užima paties proceso suvokimas.
Pašnekovė neabejojo, kad su laiku vaikai tikrai daugiau mokysis savarankiškai ir tėvų pagalbos nereikės – tai jaučiasi po tiesioginių vaizdo pamokų ir pasibaigus pirmai nuotolinio mokymo savaitei. Po pirmos mokslo dienos, vaikai ir pedagogė įsivedė griežtas taisykles ir dabar tokios pamokos vyksta sklandžiai. „Mano sūnus jaučiasi puikiai, jam vaizdo pamokos labai patinka“, – sakė pašnekovė.
Nepaisant to, kad kol kas daug laiko tenka skirti sūnaus pamokoms, Aida džiaugėsi sprendimu Lietuvoje vykdyti nuotolinį mokymą.
„Aš džiaugiuosi, kad yra bent tokia galimybė mokytis, kad nebus spragų moksluose. Džiaugiuosi ir dėl to, kad vaikas turi veiklos ir dienotvarkę. Nežinau, ką reikėtų daryti, jei nevyktų pamokos. Ne visi turi nuosavus kiemus, kad vaikai ten galėtų išeiti ir pamėtyti kamuolį ar kitokios veiklos prisigalvoti. Ne visi turi brolių, sesių, su kuriais leistų laisvalaikį. Mes gyvename daugiabutyje. Ir, patikėkit, jei ne mokykla, sūnaus psichologinė būsena nuo neturėjimo ką veikti ir būnant tik prie televizoriaus ekrano, telefono ir kompiuterinių žaidimų būtų ne kokia“, – sakė pašnekovė.
Edukologė: ribokite vaiko laiką prie kompiuterio
Edukologė Renata Lazdin įsitikinusi, kad jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų tėvai šiuo metu neturi kitos išeities, kaip tik įsitraukti į vaikų mokymą(si) nuotoliniu būdu. Pasak specialistės, net ir tobuliausiai organizuojamas nuotolinis mokymas neturi pagrindinio elemento – gyvo kontakto ir ryšio, t. y. mokytojo, kuris yra tiek išorinės motyvacijos šaltinis, tiek vidinės vaiko motyvacijos kurstytojas.
„Kiek smarkiai įsitraukti į vaiko ugdymo procesą, labai priklauso tiek nuo vaiko amžiaus, tiek nuo vaiko būdo. Yra labai savarankiškų vaikų, o yra tiesiog bejėgių, kurie be tėvų nė žingsnio negalės žengti. Nesvarbu, ką kalba tokio mokymo(si) organizatoriai, jis nėra tapatus mokymuisi gyvai, būryje draugų. Socializacija yra vienas iš esminių švietimo elementų, kaip ir kultūros, vertybių perdavimas. Net galimybė dūkti per pertraukas yra įtampos mažinimo ir geros nuotaikos šaltinis“, – savo mintimis dalinosi specialistė.
Greta tiesiogiai su pamokomis susijusiais dalykais, tėvams taip pat tenka užduotis prižiūrėti tokius šalutinius poveikius, kaip netinkamas interneto turinys, patyčios. O šios, būdamos skaitmeninės, kaip rodo tyrimai, dar pavojingesnės vaiko psichikai.
„Naivu tikėtis, kad be priežiūros prie ekrano paliktas vaikas darys tik tai, kas numatyta“, – pastebėjo pašnekovė.
Dar vienas svarbus dalykas, už kurį atsakomybė turėtų tekti tėvams ar jį prižiūrintiems kitiems suaugusiems, vaiko laikas prie ekranų. R.Lazdin atkreipė dėmesį, kad tai – iššūkis vaiko psichikai. „Juk jis ten mokosi!“ – sakysite jūs. O aš atkreipsiu dėmesį, kad, net jei mokosi, svarbu, kiek laiko praleidžia prie ekrano ir kaip smarkiai turi įsitraukti. Ar nuotolinis ugdymas organizuojamas taip, kad leistų nepažeisti Lietuvos psichologų sąjungos rekomendacijų dėl laiko prie ekranų? O jei vaikas iki nuotolinio mokymo visai nevartojo ekranų?“, – svarstė R.Lazdin.
Pasak jos, vienas iš požymių, jog vaikui technologijų per daug, gali būti pasikeitęs jo elgesys. Į jį nereikėtų numoti ranka.
„Su vaiku sunku susikalbėti? Tai gali būti ne tik jo amžiaus specifika, ne tik tėvų negebėjimas, bet ir vienas iš švytinčio ekrano sindromo simptomų“, – pastebėjo edukologė.
Jos teigimu, šis metas ypatingas visiems ir kupinas įtampos bei iššūkių. Neutralizuoti tai padeda judėjimas. „Padidintas fizinis krūvis padės tiek vaikams, tiek tėvams“, – sakė R.Lazdin.
Su vaiku sunku susikalbėti? Tai gali būti ne tik jo amžiaus specifika, ne tik tėvų negebėjimas, bet ir vienas iš švytinčio ekrano sindromo simptomų, – pastebėjo edukologė.
Kaip vieną iš teigiamų nuotolinio mokymo pusių, ji išskyrė galimybę sustiprėti vaikų ir tėvų ryšiui. Be to, įvertinti pedagogo darbą.
„Neutraliai vertinu namų mokymą kaip ugdymo sistemą, tačiau manau, kad šis laikotarpis, kai vaikai mokosi nuotoliniu būdu su tėvų pagalba, turi galimybę sustiprinti tėvų ir vaikų ryšius, padėti pažinti vieniems kitus. Tuo pačiu padės tėvams geriau įvertinti mokytojų įdirbį, o kai kuriais atvejais padės susirūpinti net ir privačių mokyklų ugdymo turiniu ir ugdymo metodais“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji priminė – savarankiškas vaiko mokymasis dažniausiai yra egzaminas kantrybei. Tačiau nereikėtų atlikti užduočių už vaiką.
„Įsitikinkite, kad viskas vaikui aišku, kad jo netrikdo pats mokymo būdas. Juk mokytojai yra pajėgūs tai padaryti tik epizodiškai, arba visai ne“, – apie būtinybę girdėti ir atliepti vaiko poreikius priminė edukologė.
Suprasti akimirksniu
- Nuotolinis mokymas – ne mokymasis namuose. „Mokymą namuose jūs pasirinkote patys. O nuotolinį mokymą jums paskyrė karantinas“. Tokia žinute neseniai pasidalino viena JAV gyvenanti tinklaraštininkė, ne vienerius metus mokanti savo vaikus namuose. Ji priminė, kuo skiriasi šie du mokymo būdai. Vienas iš esminių dalykų: mokantis nuotoliniu būdu pamokas planuoja ir grįžtamąjį ryšį užtikrina ne tėvai, bet pedagogai.
- Nesistenkite sukurti namuose mokyklos. Nerealu, kad „tilpsite“ į pamokų laiką. Bus daugiau pertraukų, mažiau apibrėžtas tvarkaraštis.. Nes tai ne mokykla. Tai mokymasis nuotoliniu būdu.
- Leiskite vaikui priimti sprendimus savarankiškai. Net ir pradinukai pajėgūs priimti kai kuriuos sprendimus patys. Jei anksčiau namų darbai buvo vaiko atsakomybė, tegul taip lieka ir dabar. Klauskite, kada ir kokios pagalbos reikia. Nesiūlykite to įkyriai. Leiskite pačiam paprašyti.
- Monotoniją keiskite kūryba. Auginantys mažesnius vaikus mokymosi procesą gali paįvairinti netradiciniais sprendimais. Mokotės užsienio kalbos? Leiskite vaikui pažiūrėti šia kalba animacinį filmuką ar pasiklausyti dainos. Mokotės istorinius faktus? Pasiūlykite visai šeimai paruošti „Protmūšį“ iš naujai sužinotų faktų. Nors nesate mokytojas, kūrybingais sprendimais galite padėti savo atžalai geriau suprasti ar įsiminti naują temą ir duomenis.
- Aptarkite sunkumus, įvardinkite pozityvius dalykus. Gali būti, kad jūsų vaikui sunkumai kyla ne toje vietoje, kurioje stengiatės padėti. Išklausykite jį ir kartu ieškokite sprendimo. Įvardinkite tai, kas nuotoliniame mokyme vaikui patinka. Akcentuokite tai, kai iškyla sunkumai.
- Ieškokite sprendimų ir dalinkitės jais. Jei matote, kaip būtų galima spręsti su nuotoliniu mokymu susijusią problemą, pasidalinkite ja. Tikėtina, kad greičiausiai norimos reakcijos sulauksite, jei problemą įvardinsite ir ją nusiųsite konkrečiam už tai atsakingam žmogui (ar įstaigai), o ne pasidalinsite ja tėvų forume ar kitoje grupinėje diskusijoje.
