„Valstiečių“ sprendimas – gegužės pabaigoje
Vyriausybė, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio vertinimu, siekia sunaikinti ugdymo įstaigas regionuose.
Jo įsitikinimu, valdžia nesikonsultuos su savivalda ir nesiims taisyti savo inicijuotų reformų, kurių įgyvendinimui dalis savivaldybių prieštarauja.
„Valdžia nieko nedarys – tai jau aišku, mes tą girdėjome iš premjerės per susitikimą. Jiems viskas atrodo gerai“, – kalbėdamas apie balandžio 14-ąją įvykusį jo ir premjerės Ingridos Šimonytės susitikimą 15min teigė R.Karbauskis.
„Valstiečiai“, anot jo, svarsto trauktis iš švietimo susitarimo.
„Mes svarstome pasitraukimą. Konsultavomės su kitomis opozicinėmis frakcijomis, kurios irgi tai svarsto“, – komentavo R.Karbauskis.
Partijos sprendimas dėl to, pasak politiko, turėtų paaiškėti gegužės pabaigoje.
„Spręsime gegužės antroje pusėje. Galbūt tarybos posėdyje svarstysim“, – pažymėjo jis.
V.Fiodorovas: turime padaryti tam tikrus žingsnius
Apie pasitraukimą diskutuoja ir „darbiečiai“.
„Nėra priimta sprendimo trauktis, bet kad turim diskusijų ir kalbame, kad ne visai susitarimą atitinkantys sprendimai yra Vyriausybės padaryti, tai yra faktas“, – 15min teigė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
„Matom, kad tai, ką buvome susitarę švietimo susitarime, kad ir tos pačios „Tūkstantmečio mokyklos“, susitarimui prieštarauja“, – pažymėjo jis.
Politiko įsitikinimu, pirmiausia reikia tartis su Vyriausybe ir padaryti visus žingsnius, kad reformos švietimo srityje būtų keičiamos.
„Kreipėmės į ministeriją, Vyriausybę dėl to susitarimo, kas liečia ypatingai kaimiškąsias gimnazijas.
Tai tam tikrus žingsnius turime padaryti, kelti tą klausimą, tą klausimą ir keliame, o tada žiūrėsim, kaip viskas dėliosis“, – kalbėjo V.Fiodorovas.
Visgi didelių vilčių, kad Vyriausybė norės kažką keisti, jis nurodė neturintis.
„Matome, kad visis klausimai yra arba pagal juos, arba niekaip. Panašu, kad rezultatas ne taip greitai gali būti pasiekimas, kai kuriais atvejais išvis nėra pasiekiamas. Ciniškumo Vyriausybei užtenka nekreipti dėmesio į opozicijos kreipimusis“, – komentavo „darbiečių“ atstovas.
V.Blinkevičiūtė: pasiliekame galimybę trauktis
Socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės nuomone, Vyriausybė, patvirtindama mokyklų tinklo kūrimo taisykles, turėjo labiau atsižvelgti į savivaldybių siūlymus.
„Mus neramina situacija dėl mokyklų tinklo pertvarkos. Švietimo susitarime yra numatyti dalykai, kad pirmiausia pačios savivaldybės spręs dėl mokyklų tinklo optimizavimo. Mes manom, kad Vyriausybė, Švietimo ministerija nepakankamai įsiklauso į savivaldybių teikiamus siūlymus“, – 15min komentavo V.Blinkevičiūtė.
„Mes negalim pritarti tokiam švietimo tinklo pertvarkymui. Reikėjo daugiau girdėti savivaldybių balsus“, – pridūrė ji.
Politikė neatmetė galimybės, kad socialdemokratai dėl to trauksis iš švietimo susitarimo.
„Mes pasiliekame galimybę trauktis iš šio susitarimo, bet visą laiką norisi, kad būtų įsiklausoma ir būtų girdima. Kad nebūtų sprendimai vienasmeniškai priimami Švietimo ministerijos ar Vyriausybės, kad būtų girdimas savivaldybių balsas, nes jos atstovauja bendruomenėms, kuriose yra mokyklos“, – sakė V.Blinkevičiūtė.
Neturi planų reformą keisti
Nors dalis savivaldybių priešinasi Vyriausybės inicijuotiems pokyčiams švietimo srityje, šiuo metu planų kaip nors keisti Vyriausybės patvirtintą mokyklų tinklo reformą nėra, vasarį 15min nurodė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.
Jis tikino, kad startavusi mokyklų tinklo reforma yra svarbi visos šalies vaikų ateičiai, o reformos tikslas nėra uždaryti mažas mokyklas.
„Tikslas yra sudaryti vienodas galimybes visiems mokytis geroje mokykloje“, – teigė D.Lukas.
Plačiau su jo išsakytais argumentais galite susipažinti čia.
Mokyklų tinklo reformai priešinasi Varėnos, Plungės, Skuodo, Šilutės rajonų savivaldybės ar bendruomenės.
Pasak jų, pokyčiai atneš ne naudos, o žalos – dalis mokinių praras motyvaciją mokytis, neliks laiko užklasinei veiklai, suprastės ugdymo kokybė, gyventojai nenorės kurtis regionuose, migruos.
Susitarimą dėl švietimo praėjusių metų rugsėjį pasirašė valdančiųjų konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai, taip pat atstovai iš opozicinių partijų: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos.
Dokumentas apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.
Jame numatoma iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto, įskaitant užsienio lietuvių ir tautinių bendrijų bei mažumų, – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, atsakantį į XXI amžiaus iššūkius, kuris užtikrintų kasdienei veiklai reikalingus bazinius gebėjimus (kalbinis, gamtamokslinis, informacinių technologijų, finansinis, kultūrinis, pilietinis raštingumas), kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir ugdytų vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje.
Taip pat – išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus.
