Kokios sąlygos ir aplinkybės lėmė anuometinių abiturientų ir kurios jų lemia šiandienos jų pasirinkimus? Apie tai kalbamės su „Kalba.Lt“ studijų užsienyje plėtros vadovu Pauliumi Jakuičiu.
– Kodėl Lietuvos studentai vis dažniau renkasi studijų kryptis užsienio universitetuose?
– Priežastys individualios, bet esminiu studijų užsienyje privalumu dažnai tampa patrauklios praktikos galimybės. Užsienio universitetai kuria studijų programas kartu su verslo pasaulio žmonėmis, kurie tuos dalykus ir dėsto.
Taigi studentai įgyja ne vien teorinių ir praktinių žinių, bet ir kontaktų, pažinčių. Tie dalykai išties labai vertingi ir galintys pasitarnauti tolimesnėje jauno žmogaus karjeroje.
Taip pat užsienyje esama studijų programų, kurių Lietuvoje nerasi. Daugeliui svarbus multikultūriškumo aspektas, kelionės, galimybė pažinti dar neatrastus horizontus.
Žinoma, kai kam studijos užsienyje galbūt skamba kaip labai rimtas iššūkis ar pavojus, bet yra ir tokių, kurie neišmainytų į nieką kitą šios patirties.
– Ar matote skirtumų tarp Latvijos ir Lietuvos abiturientų studijų krypčių pasirinkimų?
– Lyginant su Latvija iš Lietuvos išvyksta žymiai daugiau moksleivių studijuoti užsienyje. Sunku pasakyti, ar mes esame kažkuo išskirtiniai, ar todėl, kad mūsų šalis ir populiacija didesnė?
Latviai gal tik paskutiniaisiais metais pradėjo labiau drąsėti ir rinktis studijas užsienyje, kur Lietuva ilgą laiką jau buvo.
Pasirinkimų geriau neatidėlioti
– Kaip patartumėte nepaklysti tuose pirmuosiuose pasirinkimuose abiturientams? Ką išskirtumėte?
– Žmonės labai skirtingai renkasi, bet noriu tikėti, kad ateityje jų pasirinkimus nulems objektyvus universitetų programų lyginimas.
Galbūt kažkam ir Lietuvos universitetas suteikia daugiau pridėtinių verčių negu užsienio universitetas, ir puiku. Lietuvos universitetai taip pat tobulėja ir prisitaiko prie studijų programų tendencijų Europoje.
– Kada tinkamiausias laikas svarstyti apie būsimus studijų krypčių ir pačių universitetų pasirinkimus?
– Pats dažniausiai pasitaikantis laikas – moksleiviams pradėjus dvyliktą klasę. Labai svarbu atvykti į nemokamą konsultaciją, išsiaiškinti galimybes, kryptis (kasmet jos skirtingos), studijų kainas. Patarčiau tuo užsiimti dvyliktos klasės rudenį, kad būtų galimybė stoti visur, kur tik norisi.
Na, dar svarbu išmanyti universitetų stojimo tvarkos specifiką. Tarkime, stojimai į konservatorijas, Kembridžo ar Oksfordo universitetus vyksta labai anksti, todėl reikia spėti viską susižiūrėti. Spalį jau reikia būti pridavus dokumentus.
Tiems moksleiviams, kurie jau iš anksto žino savo pasirinkimus (kur norėtų vykti studijuoti), paprasčiau pasinaudoti nemokamomis konsultacijomis, atvykti į mūsų renginius, kurie tradiciškai vyksta kiekvieną žiemą ir rudenį.
Būtų gerai, kad informacija apie stojimus abiturientams nebūtų visiškai nauja, tuomet sektųsi lengviau orientuotis, būtų mažiau streso ir įtampos tvarkantis dokumentus, o kartu ir ruošiantis egzaminams.
– Kas potencialiems studentams svarbiausia mėginant atsirinkti?
– Pats paprasčiausias dalykas, kuriuo remiuosi įvairiose srityse, yra bendravimas su specialistais. Jei moksleivis žino, kurie dalykai jam patinka ir sekasi, tačiau visiškai neįsivaizduoja, ką norėtų studijuoti, pagelbėti galėtų „Kalba.Lt“ darnaus žmogaus centras.
Į jį atėjęs moksleivis dirba su karjeros specialistais tam, kad suprastų, kuriose srityse jis gabesnis, o kartu daugiau sužino apie tas specialybes.
Išsiaiškinus savo galimybes galima rinktis universitetą tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų, svarbu ir galimybes Lietuvoje išsiaiškinti (verta aplankyti atvirų durų dienos renginius ir pan.).
Jei domina studijos užsienyje, visą reikiamą informaciją galima rasti „Kalba.Lt“ įmonėse. Palyginus universitetų studijų programas ir įvertinus būsimas investicijas, atsiranda daugiau aiškumo.
– Dalį studentų nuo studijų kai kada atitolina prasti egzaminų rezultatai. Ką tokiu atveju patartumėte?
– Beveik visuose Lietuvos universitetuose reikalingi valstybiniai egzaminai, tuo metu pasauliniame kontekste prašoma vidurinės pažymių vidurkio, užklasinių veiklų, motyvacijos.
Taigi į skirtingas studijų programas reikalingas labai skirtingas pasiruošimas. Kaip pavyzdį pateiksiu žmogų, norintį studijuoti mados fotografiją.
Norint pasiekti savo tikslą jam prireiks portfolio su fotografijomis ir idėjomis, kurias teks pristatyti stojant į vieną iš užsienio universitetų.
Pertrauką po studijų siūlo atidėti
– Ar studentai vis dar medžioja nemokamas studijas? Matyt, ten ir vyksta didžiausi konkursai?
– Nemokamų studijų vis dar yra. Airijoje yra galimybė gauti negrąžinamą valstybinį finansavimą (mokslas tampa nemokamas), Danija taip pat turi studijų programų anglų kalba. Nors panašu, kad jų skaičius ateityje trauksis.
Mokamų studijų kaina gali kilti iki svaiginančių aukštumų, JAV universitete už vienerius metus gali tekti pakloti ir penkiasdešimt tūkstančių dolerių. Tai milžiniškos sumos.
Šiuo atveju moksleiviams ir jų tėvams svarbu išsiaiškinti, ką būtent jie už tuos pinigus gaus (susitikimus su verslo žmonėmis, įskaičiuotas keliones ir kitas pridėtines vertes)?
Kuo tai bus geriau negu tai, kas yra nemokama? Tik sulyginus pasimato akivaizdūs skirtumai.
– Kaip vertinate moksleivių norą pabaigus mokyklą daryti metų, o kai kada ir ilgesnę, pertrauką iki studijų universitete?
– Moksleivių noras pasidaryti metų pertrauka tarp mokslų be aiškaus plano mane gąsdina.
Užsienyje tai gana populiarius pasirinkimas, tačiau daugybė moksleivių Jungtinėje Karalystėje, besirenkančių daryti pertrauką, turi aiškų planą, ką veiks: savanoriaus, išvyks į pasaulį dėstyti anglų kalbos, apkeliaus pasaulį ir pažins skirtingas kultūras, supras kuo patys yra stiprūs.
Jei pertrauka nuo mokslų iki studijų reiškia metus laisvo gyvenimo, tai nėra protinga investicija į jauno žmogaus gyvenimą.
Jei galite sau atsakyti, ko ta pertrauka pasieksite, gal tai ir bus į gera? Savanoriavimas lietuviams tikrai nepakenks: moksleiviai įgaus patirties, žinoma, jei ta pertrauka nuo mokslų iki studijų nereiškia metų laisvo gyvenimo.
Tokio žingsnio nepavadinčiau protinga investicija į savo ateitį. Pabaigus universitetą ir turint darbą, nuolatines pajamas, ko gero, bus galima kur kas labiau nei po vidurinės pasimėgauti.
Mano grupiokai mėgdavo akcentuoti, kad būtina ne tik viską išmokti, bet ir pasidžiaugti studijų teikiamais privalumais, nes vėliau reikės dirbti...
Man atrodė, kad geriau studijų metu sąžiningai atidirbti, pasiimti maksimumą (žinių, pažinčių ir kontaktų), o tapus profesionalu ir įsitvirtinus darbo rinkoje komfortabiliai gyventi bus galima visą likusį gyvenimą. Ši filosofija man tiko.
– Kokios studijų kryptys išlieka populiariausios Lietuvoje ir Latvijoje?
– Kultūriškai ir tradiciškai populiariausios išlieka gebančios generuoti didžiausias pajamas: verslas, rinkodara, psichologija, teisė. Šios tendencijos Lietuvos ir Latvijos taip pat neaplenkia.
Bet aš gal dar išskirčiau programas, kurias atrasti Lietuvoje ganėtinai sunku: menų, mados, įvairios žaidimų inžinerijos, kibernetinio saugumo, aviacijos, tvarios inžinerijos, ekologijos studijos.
Atrodytų tam tikras programas galima rasti ir Lietuvoje, tačiau užsienio universitetuose jos mažiau ištęstos laike ir daugelis vertina tai, kad galima įgyti antrą specializaciją prie jau pasirinktos tuo pat metu.
Kitas momentas tas, kad Lietuvoje tik kolegijose gali įgyti tam tikras specialybes, o užsienyje jos dėstomos universitetuose (turizmo ir renginių organizavimo studijos Lietuvoje dažniausiai siūlomos kolegijose).
Iš asmeninės patirties pridėsiu, kad, studijuodamas Derbio universitete renginių organizavimą, gavau ir rinkodaros, ir teisės, ir finansų, ir verslo pagrindų.
Anglų mokame, bet nepasitikime savimi
– Galėtumėte išskirti, kas labiausiai gąsdina būsimus studentus? Matyt, tai jau ne anglų kalbos mokėjimas?
– Kalbos mokėjimą sieju su pasitikėjimu savimi. Gana dažnai matau moksleivius, kurie galbūt kalbą įvaldę ne per geriausiai, bet jie nebijo bendrauti ir klysti.
Na, ir eina kiaurai sienas. Tuo metu drovesni ir mažiau savimi pasitikintys, nors galbūt tą anglų kalbą geriausiai savo klasėje moka, nedrįsta bendrauti.
Daugiau pasitikėjimo Lietuvos moksleiviams išties nepakenktų. Vertinant europiniu lygiu tikrai galime savimi didžiuotis, yra šalių šia kalba komunikuojančių gerokai silpniau.
Tačiau ne kalba yra didžiausias barjeras, juo tampa išvykimas iš namų ir suvokimas, kad dabar gyvensiu savarankiškai. Ne visiems jis ir įveikiamas. Tačiau jį įveikę tampa savarankiškesni, sukaupia daugiau įgūdžių ir patirties.
– Į kokias šalis dažniausiai vyksta mūsų studentai?
– Didžioji dalis renkasi patikrintus variantus: apie juos būna girdėję iš pažįstamų ar jau išbandžiusių juos dominančias studijų kryptis. Labai nemažas skaičius žmonių nebijo rinktis ne tokias komfortiškas šalis.
Iš vieno mūsų studijų užsienyje koordinatoriaus žinau, kad jo studentas norėjo vykti į Pietų Korėją ir studijuoti vietine kalba. Tačiau kur kas populiariau vykti į Vokietiją, Olandiją, Jungtinę Karalystę ar į kaimynines šalis studijuoti anglų kalba.
Turime ir tokių moksleivių, kurie įstoję Lietuvoje ir pamatę, kad studijos neatitinka jų lūkesčių, kreipiasi į mus, kad padėtume jiems surasti vietą dar tą patį rudenį užsienio universitete.
Studijų kryptis koregavo „Brexit“
– Kaip norinčių studijuoti planus Jungtinėje Karalystėje pakoregavo „Brexit“?
– Jis išties turėjo įtakos besikeičiančioms studijų kryptims. Iki „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje kone kiekvienas galėjo rasti norimą studijų programą, visos jos buvo anglų kalba.
Tačiau po šalies pasitraukimo iš ES, moksleiviai mieliau žiūri į kitas šalis (dėl besikeičiančio studijų finansavimo), kur studijų kaina ir finansavimo galimybės būtų lankstesnės ir priimtinesnės.
Vokietijoje, Airijoje, Belgijoje, Švedijoje Lietuvos moksleivių sparčiai daugėja. Tuo metu Jungtinės Karalystės universitetai siūlo galimybę mokytis jų fakultetuose Europoje ir tai tampa nauja mada.
Labai patrauklu eiti į pasirinktas paskaitas Salonikuose, pietinėje Graikijoje, prie jūros, kur visada šilta, o štai išsilavinimas, kurį įgysite, bus Jungtinės Karalystės.
– Kiek žmonių, pabaigusių studijas, dirba pagal įgytą specialybę?
– Remiantis vienos iš įdarbinimo agentūrų duomenimis, Lietuvoje pagal įgytą specialybę dirba vos penkiolika procentų žmonių. Tuo metu likę 85 proc. dirba ne pagal savo specialybę. Statistika iš tiesų nemaloni.
– Žinant, kad daug metų žmonės neturėjo galimybės konsultuotis su karjeros specialistais, matyt, natūralu, kad savo pašaukimo taip ir neišsigrynino...
– Kaip pasakytų karjeros konsultavimo specialistai, nuo savo prigimties ir intelekto niekur nepabėgsi. Jei patinka bendrauti su žmonėmis, galiausiai tuo ir užsiimsi.
Kiekvienas jaunas žmogus svajoja užsiimti patinkančia ir pajamas generuojančia veikla. Šis momentas labai svarbus.
Todėl būtina, kad jau studijų metu jam atsivertų kuo platesni veiklos, kontaktų ir perspektyvų horizontai.
Užsienio universitetai suteikia lanksčias sąlygas ugdyti daug skirtingų dalykų.
Pasidalinsiu asmenine patirtimi, pats mokydamasis renginių organizavimo turėjau galimybę dalyvauti paskaitose, gauti informacijos iš žmonių, dirbančių kulinarijos, svetingumo, viešbučių, SPA, turizmo sektoriuose. Visi jie tarpusavyje susiję ir svarbūs.
Kaip pavyzdį paminėsiu renginį, kurio metu man teko prisidėti prie karališkosios šeimos vakarienės organizavimo. Taigi renginių organizatoriui būtina išmanyti, kiek laiko bus prarasta sudegus kepsniui.
Rekomenduoju nebijoti nesėkmės, domėtis, bandyti, o jei nepavyks pirmą kartą, bandyti antrą ir trečią.
Nepaprastai svarbu, kad moksleiviai išmoktų ne tik savo specialybę, bet ir turėtų supratimą keleto specialybių, kad prireikus lengvai galėtų keisti profesinę kryptį, detaliau išmanytų procesus kurie tiesiogiai paveikia specialybę bei darbą.
Patikėkite, universitetai suinteresuoti jūsų sėkme (tai atsispindi jų reitinguose), todėl stengsis padaryti viską, kad akademinė karjera susiklostytų sėkmingai.
– Kaip kryptingai klostėsi jūsų profesinis kelias?
– Jau penkiolikos buvau nusprendęs studijuoti renginių organizavimą. Lietuvoje tokios galimybės nemačiau, tad pasirinkau studijas Jungtinės Karalystės Derbio universitete.
Jau būdamas studentas, per vienas atvirų dienas susipažinau su universiteto žmonėmis, pasidomėjau, ar ir aš galėčiau jose padirbėti?
Tokiu būdu įkritau į rinką, kurioje esu ir šiandien. Taigi pasibandęs jėgas renginiuose Lietuvoje, padirbėjau Jungtinėje Karalystėje siekdamas pritraukti studentus, norinčius studijuoti Derbio universitete.
Galiausiai atsirado galimybė išvykti į Lietuvą ir reprezentuoti šį universitetą joje, dar vėliau dirbau su Europos rinka.
Na, o 2017 m. perėjau į „Kalba.Lt“ kolektyvą, kuris siekia padėti Lietuvos ir Latvijos moksleiviams išvykti į daugybę universitetų visame pasaulyje.
– Kokių patarimų turėtumėte dar svarstantiems moksleiviams tarp būsimų savo pasirinkimų?
– Mano patarimas būtų mažiau galvoti ir daugiau veikti. Jei yra bent menkiausia mintis, kad vienas ar kitas dalykas galėtų patikti, reikia paieškoti galimybės jį pažinti.
Galbūt diena, praleista su tam tikros profesijos atstovu, galės atsakyti į jūsų klausimus?
O gal užteks dalyvauti parodomojoje paskaitoje ir suprasite, ar jus tai išties domina?
Remdamasis asmenine patirtimi rekomenduočiau kreiptis į specialistus dėl klausimų apie studijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Taigi linkiu nebijoti, domėtis, bandyti, o jei nepavyks pirmąjį kartą, mėginti antrą ir trečią.
Susidėliojus pirmuosius žingsnius viskas pajudės, o tada ims ir pavyks įgyvendinti svajones, to ir palinkėsiu.
