Kandidatai yra:
- Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Marius Lanskoronskis;
- laikinai KU rektoriaus pareigas einantis prof. dr. Artūras Razbadauskas;
- Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius prof. dr. Viktoras Senčila;
- KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stašys;
- Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto, Ekonomikos, verslo ir vadybos akademinio centro prof. Stefan Vaitkevičius;
- doc. dr. Stefan Kirchner.
Tarybos posėdyje pretendentai turėjo septynias minutes penkerių metų veiklos gairių bei universiteto vizijos pristatymui.
Kandidatai, prieš nusprendžiant, kuris taps rektoriumi, bus reitinguojami universiteto Senato bei Tarybos posėdžiuose.
Klaipėdos universitetas po pertvarkos lieka autonomiškas.
Rektoriaus rinkimai vyks spalio 15-ąją.
Asmuo, pretenduojantis užimti rektoriaus pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį arba pripažintas menininkas bei turintis pedagoginės ir vadybinės patirties, žinoti KU Statutą. Pretendentas turi turėti ne žemesnę nei trečią valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.
Naujas Klaipėdos universiteto rektorius renkamas iš šių pareigų balandį pasitraukus profesoriui Eimučiui Juzeliūnui. Jis tokį sprendimą motyvavo noru suteikti naujai universiteto tarybai atnaujinti universiteto vadovybę.
Klaipėdos universiteto Rinkodaros ir tarptautinių ryšių skyrius pasidalijo pretendentų pasisakymais iš posėdžio.
S.Kirchner prisistatė naudodamas „Skype“
Pirmasis kandidatas S.Kirchner į posėdį atvykti negalėjo, tad prisistatė per kompiuterinę programą „Skype“.
Savo kalboje pretendentas į rektorius akcentavo, kad svarbu didinti išorinį finansavimą ir didžiausią dėmesį skirti kokybei. Tik taip esą bus sukurta patraukti darbo aplinka visai Klaipėdos universiteto bendruomenei: mokslininkams, dėstytojams, studentams ir administracijai.
M.Lanskoronskis: autonomijos klausimas sugrįš
Antrasis kandidatas M.Lanskoronskis pabrėžė, jog ateityje svarbu išgryninti universiteto stipriausias sritis ir jų siekti ilgalaikėje perspektyvoje.
„Švietimo reformos kontekste universitetas išsaugojo autonomiją, išliko nepriklausoma mokykla. Tačiau susikurti iliuziją, kad viskas taip liks, mano įsitikinimu, klaidinga. Atslūgus universitetų jungimų atgarsiams šis klausimas ir vėl sugrįš, tad dar vienos tokios diskusijos Klaipėdos universitetas neišvengs. Todėl būtina paruošti saugiklius“, – kalbėjo M.Lanskoronskis.
Kandidatas pristatė universiteto viziją: Klaipėdos universitetas – aukščiausias kokybės standartais ir tvarios plėtros principais besivadovaujantis Vakarų Lietuvos švietimo, mokslo ir inovacijų tinklo formuotojas ir koordinatorius.
„Išdrįskime kurti vieningą viziją“, – prisistatymo pabaigoje ragino M.Lanskoronskis.
A.Razbadauskas: svarbiausia vertybė – bendruomenė
Trečiasis prisistatė A.Razbadauskas, savo kalboje pabrėžęs, jog Klaipėdos universitetas – tai ateičiai kuriantis universitetas, su pripažintais tarptautiniais mokslo ir studijų pasiekimais, Baltijos jūros regiono gerovei reikšmingomis inovacijomis.
„Svarbūs 6 aspektai: mokslo ir studijų kokybės optimizavimas; mokslo ir studijų inovacijos (nuo talentų akademijos iki akademinės paramos dėstytojams ir studentų centras); regiono inovacijų ekosistemos plėtojimas; tvarus išteklių naudojimas; biudžeto formavimas; tinklaveika ir rinkodara. Svarbiausia vertybė – bendruomenė, personalo valdymo politika ir bendraminčių komanda“, – sakė A.Razbadauskas, šiuo metu laikinai einantis KU rektoriaus pareigas.
Prisistatymo pabaigoje kandidatas pabrėžė, kad rektoriaus pareigoms pasitarnautų ir jo asmeninės savybės.
„Esu chirurgas, tad ryžtingai ir greitai priimu sprendimus, nebijau rizikuoti“, – sakė A.Razbadauskas.
V.Senčila: tikslinga stiprinti mokslo centrus
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius V.Senčila ateityje Klaipėdos universitetą mato kaip Baltijos jūros regione lyderiaujantį universitetą.
„Svarbus lyderiaujančių mokslo branduolių infrastruktūrinis ir administracinis veiklos palaikymas, siekti, kad perspektyvoje stiprūs mokslo centrai taptų stipriais atitinkamų studijų centrais. Stiprinti mokslo centrus socialinių ir humanitarinių bei sveikatos mokslų fakultetuose konsoliduojant ir didinant mokslo potencialą, gryninant veiklos kryptis“, – dėstė V.Senčila.
Baigdamas kalbą kandidatas pabrėžė, jog būtinas rinkodaros stiprinamas, patrauklaus, atviro ir modernaus universiteto įvaizdžio kūrimas.
R.Stašys: turime galvoti, kaip didinti pajamas
Kandidatas į rektorius, R.Stašys, pristatydamas universiteto viziją sakė, jog jį mato kaip technologiškai pažangiausią, moderniausią, lanksčiausią, drąsiausią, liberaliausią, nepriklausomą, pasaulio lietuvių, lietuvišką virtualus nuotolinio mokymo universitetą.
„Suvienyti jėgas, o ne supriešinti, centralizuoti išteklius. Ne konkurencija, o bendradarbiavimas. Daug kalbame apie optimizavimą, tačiau tai nereiškia minimizavimo, gana kalbėti, kad turime kažką mažinti, turime galvoti, kaip didinti pajamas“, – sakė R.Stašys, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros vedėjas.
Prisistatymo pabaigoje kandidatas pabrėžė, jog siektų atgaivinti seną universiteto šūkį: „Laisva mintis ir jūros dvasia“.
„Silpnose kompanijose laimi politika, o stipriose geriausia idėja“, – Steve Jobs žodžiais kalbą baigė R.Stašys.
S.Vaitkevičius: reikia ieškoti nišos
S.Vaitkevičius, prisistatydamas bei kalbėdamas apie Klaipėdos universitetą, ragino ieškoti savo nišos, o ne eiti kitiems iš paskos.
Jo siūlyta universiteto vizija: Klaipėdos universitetas – Baltijos jūros regiono universitetas, ruošiantis aukšto lygio specialistus, gebančius integruotis ir sėkmingai tęsti karjerą visame Baltijos jūros regione.
„Veržlus, novatoriškas, antrepreneris. Universiteto paskirtis: Baltijos jūros regiono šalyse atstovauti Lietuvos jūros regiono mokslinių tyrimų kryptims, Lietuvos kultūriniam bei etniniam interesui ir ugdyti specialistus paklausius Baltijos jūros regiono šalyje.
Investuoti į veiklas ir procesus, kurie formuotų finansinį pamatą Klaipėdos universiteto darbuotojų pajamų augimui ir sudarytų sąlygas kofinansuoti universiteto esmines prigimtines veiklas: mokslą bei studijas.
Ieškoti savo nišos, o ne eiti iš paskos kitiems universitetams“, – kalbėjo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto, Ekonomikos, verslo ir vadybos akademinio centro S.Vaitkevičius.
