Antradienį spaudos konferencijoje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, švietimo ekspertai ir savivaldybių atstovai pristatė, kaip turėtų atrodyti Tūkstantmečio mokyklų programa ir jos įgyvendinimas.
„Iki šiol didžioji Lietuvos dalis mokosi mokyklose, kurios neatitinka geros mokyklos idėjos, o kai kur ir elementarių švietimo reikalavimų. Mes tai turime pakeisti“, – spaudos konferencijoje teigė švietimo ministrė J.Šiugždinienė.
Bei pažymėjo, kad būtent Tūkstantmečio mokyklos šią situaciją galėtų reikšmingai keisti:
„Tūkstantmečio mokykla yra šiuolaikiška ir vaikų įvairovei atvira mokykla, kuria palaipsniui turėtų tapti kiekviena Lietuvos mokykla, nes visi Lietuvos vaikai turi turėti lygiavertes galimybes mokytis geroje mokykloje, nesvarbu, kur jie gyvena“, – teigė ministrė.
Iki 2025 metų – 150 mokyklų
Pagal ministerijos planus, Iki 2025 metų Tūkstantmečio mokyklomis (TŪM) turėtų tapti ne mažiau kaip 150 bendrojo lavinimo įstaigų, ne mažiau kaip 80-yje procentų Lietuvos savivaldybių.
Šiose mokyklose turėtų būti visa reikalinga infrastruktūra kokybiškam mokymuisi, įrengtos laboratorijos, aplinka pritaikyta specialių poreikių turintiems vaikams, užtikrintas neformalusis ugdymas.
Šių mokyklų infrastruktūra, neformaliomis veiklomis ir kitomis paslaugomis galės pasinaudoti visi rajono mokiniai, kelti kompetencijų taip pat į jas galės vykti pedagogai ir jais norintys tapti studentai.
Kaip teigė J.Šiugždinienė, 150 mokyklų būtų tik pirmas žingsnis, vėliau Tūkstantmečio mokyklomis turėtų tapti vis daugiau ugdymo įstaigų, idealiu atveju – tokiomis taptų visos mokyklos, kurių Lietuvoje priskaičiuojama beveik tūkstantis.
Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, pasak ministrės, bus paremtas savivaldybių pagrindu. Jos, norėdamos įsteigti tokią, dalyvaus konkurse.
„Ši programa nėra šabloninė programa, su kiekviena savivaldybe ieškosime individualių sprendimų. Kartu su savivaldybėmis įsivertinsime tobulintinas sritis ir susitarsime dėl konkrečių pažangos tikslų pasiekimų.
Savivaldybės, kartu su mokyklos bendruomene, teiks paraišką dalyvauti programoje, kuri atlieps tos savivaldybės mokyklų stiprinimo poreikius“, – teigė J.Šiugždinienė.
Įgyvendinant programą siekiama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir suteikti vaikams vienodas ugdymosi sąlygas, nepriklausomai nuo vietos, kurioje jie yra gimę.
Pasak ministrės, daug dėmesio bus skiriama įtraukiajam ugdymui bei lyderystės stiprinimui.
„Programoje dalyvaujančioms mokykloms bus skiriama reali pagalba konsultuojant mokytojus, vadovus, tobulinant vadovų ir mokytojų kompetencijas“, – pabrėžė ji.
Pasak jos, vykdant projektą, siūloma fokusuotis į keturias pagrindines kompetencijų stiprinimo grupes: įtraukujį ugdymą, STEAM ugdymą, kultūrinį ugdymą bei visus lygmenis apimančios lyderystės stiprinimą.
Kas galės pretenduoti?
Kaip nurodo ministerija, pretenduoti tapti Tūkstantmečio mokykla galės jau dabar veikiančios pradinės mokyklos, progimnazijos, pagrindinės mokyklos bei gimnazijos, kuriose mokinių skaičius einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. yra ne mažesnis kaip 200 mokinių.
Pretenduoti projektui negali tik privačios ugdymo įstaigos ir tos mokyklos, kurios per priėmimą organizuoja mokinių atranką.
Paraiškas tapti Tūkstantmečio mokykla teiks ne pačios ugdymo įstaigos, o savivaldybės, kurioms mokyklos priklauso.
Dalyvauti programoje ir pretenduoti gauti finansavimą savivaldybėje esančiai ugdymo įstaigai galės tos savivaldybės, kuriose yra ne mažiau kaip 1000 pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokančių mokinių. Arba kelios (dvi ir daugiau) teritoriškai besiribojančios savivaldybės, kai abi arba viena savivaldybių atitinka pirmąjį kriterijų – turi 1000 besimokančių mokinių.
Savivaldybės, norinčios pretenduoti į finansavimą turės atitikti šias sąlygas:
- Turės būti parengta pažangos siekiančių TŪM tinklo vystymo vizija, kurioje būtų nurodomos planuojamas investicijos ir inovacijos, kuriomis bus siekiama TŪM kokybės standarto, stiprinama Geros mokyklos požymių raiška, įgyvendinami įsipareigojimai pagal pažangos rodiklius;
- Savivaldybės tarybos patvirtintas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas 2021–2025 metams, atitinkantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatas;
- Savivaldybės tarybos patvirtintas mokyklų, sudarančių TŪM tinklą savivaldybėje sąrašas (mokyklos turi atitikti aukščiau minėtus kriterijus: nedaryti mokinių atrankos, turėti ne mažiau kaip 200 mokinių)
Kaip viskas vyks?
Šiuo metu ŠMSM, bendradarbiaujant su ekspertais, rengia Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimo gaires ir su jomis supažindina savivaldybes.
Tuomet savivaldybės, kartu su mokyklų bendruomenėmis, rengs mokyklų tinklo viziją, įvertins sritis, kurios galėtų būti tobulinamos atitinkamoje ugdymo įstaigoje, parengs viziją, kaip ugdymo įstaiga, kurioje norima steigti Tūkstantmečio mokyklą, padės ugdymo kokybę kelti visoje savivaldybėje ir kt.
Parengusios vizijas, savivaldybės teiks paraiškas dalyvauti Tūkstantmečio mokyklų programoje. Pagal dabartinį ministerijos planą, tai galima bus daryti jau kitų metų sausio mėnesį.
Įvertinus paraiškas, su savivaldybėmis, kurios atitiks programos reikalavimus, bus sudaromos finansavimo sutartys, tikimasi – kitų metų birželį.
Pirmosios Tūkstantmečio mokyklos pilnai galėtų startuoti po maždaug trijų metų.
Skirs daugiau nei 200 mln. eurų
Tūkstantmečio mokyklų pažangos programai įgyvendinti numatyta skirti 210 mln. eurų investicijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) 2021–2026 metų laikotarpiui. Dėl šių lėšų šiuo metu dar deramasi su Europos Komisija.
Savivaldybėms, priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje ar keliose mokyklose, kurios taptų Tūkstantmečio mokykla, būtų skiriama nuo 1,5 iki 30 mln. eurų.
Numatyta, kad lėšos gali būti skiriamos tiek infrastruktūrai, mokyklų fizinei aplinkai gerinti (laboratorijoms, sporto aikštynams, erdvėms individualiam mokymuisi, poilsio erdvėms ir kt), tek kompetencijoms kelti: stiprinti STEAM ugdymą (kompetencijų atnaujinimas, pritaikant naujausias mokslo žinias), prisitaikyti specialiųjų poreikių turinčių vaikų integruotam ugdymui, mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, jų konsultavimui bei kultūrinio ugdymo stiprinimui (edukaciniams projektams su kultūros įstaigomis, NVO ir kt.).
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus paskaičiavo, kad jo vadovaujama savivaldybė Tūkstantmečio mokyklų projektui vykdyti galėtų gauti iki 2,5 mln. eurų.
Tūkstantmečio mokykloms konsultacijas bei metodinę pagalbą teiks Nacionalinėje švietimo agentūroje įsteigta „Tūkstantmečio mokyklų akademija“.
Pirmasis projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m.
Išsakė kritiką dėl „elitinių gimnazijų“
Seimo narys, „valstietis“ Stasys Tumėnas iškėlė klausimą, ar taip nėra kuriamos elitinės gimnazijos.
„Mes šnekame apie 150 institucijų, kurios suklestės, taps modernios, pažangios, tačiau kita bendruomenė švietimo nerimauja, kad 900 tarsi bus nuskriausti, nes 210 milijonų nukeliaus toms 150“, – sakė jis. Ir prašė tai paneigti.
Tai negali būti mokyklos, kurios vykdo atranką, todėl elitiškumas netenka jokios prasmės.
Ministrė savo ruožtu akcentavo, kad projektas yra nukreiptas į visas ugdymo įstaigas, tačiau pradėti nuo kažko esą reikia.
„Tos mokyklos, kurios dalyvaus projekte, tai nebus viena mokykla, savivaldybėje tai bus tinklas mokyklų ir tas tinklas vis plėsis. Tai negali būti mokyklos, kurios vykdo atranką, todėl elitiškumas netenka jokios prasmės“, – teigė J.Šiugždinienė.
Palaiko tinklaveiką
Vaidas Bacys, švietimo ekspertas, Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokyklos direktorius spaudos konferencijoje teigė, kad šiuo atveju tinklaveika yra „nuleista“ į lokalinį lygmenį.
„Labai dažnai mes bendradarbiavimą skatinome tarp skirtingų savivaldybių, kurios neturi sąsajų tam tikrų, čia akcentuojama, kad bendradarbiavimas turi vykti tarp savivaldybių, kurios yra šalia, bendradarbiavimas turi būti tarp mokyklų, kurios veikia šalia, šiuo atveju eliminuojamas dirbtinas konkurencijos elementas, kai sudaromos prielaidos saugiai užsiimti vadyba, kokybe švietime“, – pažymėjo.
Tinklaveika, pasak jo, sudaro galimybes mokytojams jaustis saugiau, kalbant tiek apie įtraukųjį ugdymą, tiek mokomuosius dalykus ir lyderystę, kai galima sulaukti pagalbos iš šalia esančių ugdymo įstaigų.
Tikslą steigti Tūkstantmečio mokyklas Vyriausybė yra nurodžiusi savo programoje.
