Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamas projektas „Studijų prieinamumo didinimas“ (toliau – Projektas), skirtas studentams, turintiems negalią. Projektu, kurio vykdytojas Valstybinis studijų fondas, siekiama užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą, studijų kokybės gerinimą specialiųjų poreikių turintiems jaunuoliams.
Viena Projekto veiklų – 5 modulių mokymai. Jų tikslas – aukštųjų mokyklų darbuotojams, dirbantiems su studentais, turinčiais negalią, suteikti asmeninių, komunikacinių, didaktinių ir organizacinių kompetencijų.
Mokymus, prasidėjusius Kaune ir Vilniuje 2016 m. rudenį, baigtus 2017 m. pavasarį, aukštųjų mokyklų darbuotojams perteikė patyrę lektoriai: prof. Jonas Ruškus, dr. Odeta Norkutė, dr. Jūratė Ruškė, dr. Jolita Viluckienė, Rasa Kavaliauskaitė, Mantas Simanavičius.
Pasak dr. Jolitos Viluckienės, tokie mokymai reikalingi, nes universiteto administracijos darbuotojams ir dėstytojams trūksta specifinių žinių, kurios būtinos kokybiškai organizuojant mokymo procesą studentams su skirtingomis negalių rūšimis ir jų sunkumo laipsniais: nuo psichologinių komunikacinių bendravimo aspektų iki pagalbinių techninių ir technologinių priemonių. „Visoms suinteresuotoms pusėms nuo to tik geriau. Mes kaip lektoriai dalinamės savo patirtimi ir žiniomis, diskutuojam, ieškom sprendimų iš galimai pasitaikysiančių situacijų. Dalis mokymų dalyvių po mokymų atviravo, kad išsklaidėm kai kurias juos kamavusias vidines abejones ir dilemas, susijusias su bendravimu su negalią turinčiais konkrečiais studentais“.
Mokymų dalyviai
Projekto mokymuose dalyvavo gyvenantieji negalia: skyrių vedėjai, dėstytojai. Dauguma – paramą administruojantieji, jau turintys patirties darbe su specialiųjų poreikių turinčiaisiais, kiti – dar jos neįgavę.
Pirmiausiai susipažino: prisistatė vieni kitiems, pristatė savo sritį, patirtis bei išreiškė lūkesčius (žodžiu bei raštu): susirinkome tam, kad kuo daugiau išgirstume apie negalią.
Apie kai kuriuos studentus, turinčius negalią, studijuojančius jų aukštosiose mokyklose, kalbėjo pasididžiuodami: tiek daug pastarieji nuveikę!
Atviravo, jog realiai šalies aukštosiose mokyklose studijuoja daugiau specialiuosius poreikius turinčių studentų, nei apie juos žinoma. Mat toli gražu ne kiekvienas negalės atstovas pageidauja, kad kiti apie jo negalią žinotų. Neretai specialiųjų poreikių studentai nuo kitų užsisklendžia. Kuomet mokslo metų pradžioje ketinta sukviesti visus, apie kuriuos žinoma, draugėn, neatėjęs nė vienas.
„Aukštųjų mokyklų darbuotojų supratimo apie negalios reiškinį, tiek akademinės, tiek ir visos visuomenės kontekste, plėtimas, studentų turinčių negalią studijų prieinamumo didinimo poreikių aktualizavimas, neabejotinai yra labai svarbus ir prasmingas siekiant sėkmingai praktikoje įgyvendinamų įtraukiųjų studijų“ – lektorės dr. Jūratės Ruškės nuomonė. – „Tikiuosi pakartotinis konstatavimas, kad nūdienos šalies aukštosios mokyklos, nepaisant lygių galimybių visiems studentams sudarymo būtinybės, vis dar netenkina šio reikalavimo, paskatins realiai, o ne deklaratyviai, siekti prieinamų studijų sąlygų visiems studentams sudarymo. Palankios sąlygos, tai ne tik fizinės aplinkos prieinamumas, bet ir studento poreikius atitinkanti informacinė aplinka, lankstus studijų procesas atsižvelgiant į asmens individualiuosius ugdymosi poreikius, galiausiai, teigiamas akademinės bendruomenės narių požiūris į negalią turintį studentą, supratimas ir palaikymas (be hiperglobos ar gailesčio), pagrindinės žinios apie skirtingų negalių turinčių studentų individualiuosius ugdymosi poreikius, galiausiai negalios etiketo išmanymas. Be jokios abejonės, svarbus vaidmuo tenka ir patiems negalią turintiems studentams. Koks paties asmens požiūris į save, turimą negalią (ar asmuo priėmęs savo negalią, gal užstrigęs negalios neigimo, pykčio, ar derybų fazėse?) kiek asmuo pasirengęs įdėti pastangų ir pan.?“
Negalios sampratos supratimui skirta diena
Taip pirmuosius Projekto I-ojo modulio mokymus tema „Žmogaus teisėmis grįsta negalios samprata ir aukštasis mokslas“ pristatė prof. Jonas Ruškus.
Tai ne teorija, o – supratimas. Ir šių mokymų lektoriai kai kurie – iš pačios negalės pasaulio, todėl klausytojai turėjo galimybę pamatyti, kaip ten, „ iš vidaus“, gyvenama.
Negalios klausimas – pačių turinčiųjų negalią sritis. Mokymų pabaigoje juose svečiavosi aukštųjų mokyklų studentai, turintys negalią, dalindamiesi studijų aukštojoje mokykloje patirtimi.
”Mūsų mokymų programos ašis – studentų, turinčių negalią, teisės aukštajame moksle. Pagrindinė teisė yra aktyvus negalią turinčio asmens dalyvavimas priimant sprendimus aukštojoje mokykloje, studijų aplinkos pritaikymas, turint omenyje tiek fizinės aplinkos prieinamumą, tiek informacijos prieinamumą, be to, paramą studentams, kurios esmė yra pašalinti visas kliūtis, kurios trukdo negalią turintiems studentams įgyvendinti savo gebėjimus, lūkesčius ir svajones. Negalią turinčių studentų teises nusako Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, kurioje aiškiai įvardijamas tinkamų sąlygų sudarymo prievolė, universalus dizainas, įtraukusis švietimas, pagalba neįgaliųjų gebėjimams ir kita. Labai svarbu, kad mokymų vedėjai, tiek lektoriai, tiek kviestiniai svečiai atstovavo pačių neįgaliųjų perspektyvą, žvelgė iš negalią turinčių asmenų ir jų teisių pozicijos, tuo pačiu, turėdami dėstytojavimo ir administravimo patirtį, vertino iš aukštosios mokyklos pusės. Rėmimasis Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių Konvencija ir įvairiapusė mokymų vedėjų ir dalyvių patirtis leido užtikrinti mokymų sistemiškumą ir kryptingumą“.
Negalią turintys žmonės mūsų šalyje neretai dar yra tam tikroj tironijoj, privalą kovoti su kitokiais. Mat dar ne visų mūsų politikų supratimas apie negalės pasaulį – globalus. Nesiremiama laisvo žmogaus laisvių ir teisių samprata.
Pasak profesoriaus, pavyzdžiui dar pasitaikantys samprotavimai, kad turinčiųjų negalią intelektą reiktų matuoti, – tikrai diskriminuojantys, nes negalia nieko bendra su intelektu neturi.
Galime juk paprastai išplėsti negalios sampratą, pritaikant ją antai seniems žmonėms žiemos metu, kuomet atsiranda trukdžių judėti, ar štai pilietis, turintis regos sutrikimų – tegali rinkimuose balsuoti tik kieno nors kito padedamas, nes biuleteniai jam nepritaikyti, nors Brailio raštą išmanome.
Štai vertimai į gestų kalbą Lietuvoje įgyvendinti tik po Europos Sąjungos institucijų paraginimų.
Lektorės dr. Jūratės Ruškės žodžiais, studentų, turinčių negalią, lygių galimybių ir teisių pažeidimai, tai – ne „sausi“, nereikšmingi teiginiai, bet konkretaus, negalią turinčio studento, ar studentės gyvenimo realybė, kuri turi keistis aukštųjų mokyklų humanizavimo, socialiai jautrios aplinkos, kitoniškumo priėmimo linkme“.
Dar ne visuomet suprantame, kad turintieji specialiųjų poreikių, nenori tiesiog integruotis – prisiderinti ar prisitaikyti, nes tai reikštų – ir prarasti savitumą. Kad, pavyzdžiui, gestų kalbos vartotojai, skaitantys žodžius iš lūpų, supranta save kaip kalbinę mažumą. Ir jog gimstama su vienodom teisėm į šeimos apsaugą ar darbą, kurios specialiųjų poreikių mažumoms labai svarbios. O psichikos sutrikimai lemia, kad kyla grėsmė, jog tavo teisės gali būti prarandamos, esi pavojuje būti diskriminuojamas.
Nors šiandien pasaulyje neįgaliųjų sąmoningumas stipriai auga, dar ne visuomet susiprantama, kad turima teisė į apsaugą nuo tokios diskriminacijos. Pareiga gerbti kitų teises tenka valstybei, kuri privalo saugoti žmones nuo bet kokių jų teisių pažeidimo.
Negalės pasaulyje
Neretai visiškai nesuvokiame ir nepajaučiame, kad diskriminuojame kitokius nei mes.
Anokia čia bėda mums atrodo, jei pakinta paskaitų tvarkaraštis. Pasiskaitome, nuvykstame ten, kur nurodyta. O štai neregiui patekti į paskaitą tampa neįmanomu dalyku, nes neperskaitysi rašytinės informacijos, nerasi tad ir auditorijos, kurioje vyksta paskaita.
Vykdytuose mokymuose stengtasi pateikti kuo daugiau įvairiausių specialiųjų poreikių pavyzdžių, akcentuota, jog nei jiems atrasti, nei bendrauti su studentais, turinčiais negalią, parengtų receptų nėra. Egzistuoja įvairiausi individualūs poreikiai.
Štai vienas studentas neregys stebina bendravimu su kitais bendraamžiais, optimizmu – skambinuosi drąsiai kurso draugams, kviečiu bendrauti, kartu praleisti mieste laisvalaikį. Puikiai jaučiuosi tai inicijuodamas. Kita studentė tuo tarpu pati nerodo iniciatyvos – norėtų, kad jai kursiokai skirtų daugiau dėmesio.
Tad ir aukštųjų mokyklų darbuotojams reikia suprasti, kad specialieji poreikiai atrandami ir suprantami tik nuolat analizuojant jų poreikį, labai individualūs. Apie tai dėstyta Projekto II – ojo modulio mokymuose „Negalią turintys studentai ir mokymosi poreikių įvairovė“.
Anot mokymų dalyvės, atstovavusios Šiaulių universitetą, Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedros vedėjos prof. dr. Džiuljetos Maskuliūnienės, šie vertingi keliais požiūriais: čia dirba kvalifikuoti specialistai, savo srities žinovai. Jie pateikia tiek teorinį žvilgsnį, kuris labai svarbus akademinės bendruomenės nariams, įpratusiems bet kokią problemą „narstyti”, remiantis naujausiomis mokslo įžvalgomis, tiek praktinių žinių, specialių pavyzdžių. Jų netrūko, nes į užsiėmimus buvo pakviesta ir studentų, turinčių negalią, ir absolventų, jau radusių vietą darbo rinkoje ir gyvenime. Buvo pateikta ir puikių pavyzdžių iš užsienio aukštųjų mokyklų gyvenimo (video ir kitokia medžiaga). Man kaip humanitarei, filologei ypač naudinga buvo tai, kad lektoriai apžvelgė ir meno (kino filmų), pasakojančių apie įvairias neįgalumo problemas, repertuarą. Menas labiau pasiekia žmonių širdis, tad apie studentų, turinčių negalią, problemas, jų integraciją galima sužinoti žiūrint ir kino filmus. Toks projektas labai prisidės prie visuomenės taurinimo, jos procesų humanizavimo. Kuo labiau tokia žinutė bus paskleista, tuo greičiau Lietuvoje keisis atmosfera, tuo paprasčiau bus į aukštąjį mokslą žengti studentams, turintiems negalią“.
Palaipsniui Lietuvos aukštųjų mokyklų sąmoningumas keičiasi. Sudaryti sąlygas neįgaliai poetei , neišjudančiai iš namų, studijuoti laikoma ne vien pareiga ir prievole, o ir garbe.
„Negalią turintys studentai ir aukštosios mokyklos bendruomenė“
Projekto III-ojo modulio mokymai skirti psichologijai bendravimo su skirtingą negalią turinčiais studentais.
Analizuojant neįgalių asmenų savojo „aš“ supratimą, jų asmenybės tapsmą, aptartas „mes-grupės“ ir „jie-grupės“ fenomenas, iš subjektyvaus pasaulio suvokimo kylantys bendravimo sunkumai bei galimybė tai keisti.
Mokymų dalyviai diskutuodami ieškojo atsakymų į klausimus: kaip mažinti atstumą tarp „jie“ ir „mes“ , ar gali neįgalus asmuo gyventi savarankiškai, koks studentas laikomas pilnaverčiu studentu.
„Džiugina mokymų dalyvių išsakytos pozityvios nuostatos studentų, turinčių negalią, atžvilgiu, kai kurių aukštųjų mokyklų iniciatyvos siekiant gerinti studijų sąlygas negalią turintiems studentams įtraukiant pačius neįgaliuosius. Kita vertus, tenka konstatuoti, kad nėra sukurtos vieningos sistemos kur, kada ir kokios konkrečiai pagalbos gali tikėtis negalią turintys studentai? Pavyzdžiui jei studentui konstatuota visiška negalia (kaip pavyzdys gali būti visišką judėjimo negalią turintis studentas), dėl kurios jam reikalinga visokeriopa pagalba buityje (pagalba rengiantis, prausiantis ir pan.), tai tokiu atveju dieninės ar ištęstinės studijos aukštojoje mokykloje įmanomos tik tuomet, jei asmeninio asistento vaidmens imasi artimieji ir teikia reikiamą pagalbą. Jei artimųjų, kurie ryžtasi teikti asmeninio asistento pagalbą nėra, lieka nuotolinių studijų galimybė, tačiau apribojamos asmens pasirinkimo galimybės. Tai turi keistis“ (lektorė dr. Jūratė Ruškė).
IV-ojo modulio tema – „Negalią turinčių studentų studijų valdymas aukštojoje mokykloje“. Aktyviai diskutuota dalinantis praktine studijų proceso organizavimo ir administravimo patirtimi, ieškant tinkamiausio atsakymo į klausimą: ar studentui, turinčiam negalią, draugiška aukštoji mokykla yra tapati pritaikytai?
V modulio mokymų tema „Negalią turinčių studentų studijų individualizavimas“. Šiuose aptartas studijų proceso individualizavimas studentams, turintiems mokymosi, klausos, regėjimo, psichinių negalių bei lėtinių susirgimų, susipažinta su rekomenduojamų mokymo būdų ir metodų specifika bei pritaikymu. Juose asmenine studijų patirtimi dalijosi buvę ir dabartiniai Vytauto Didžiojo, Vilniaus bei Lietuvos edukologijos universitetų studentai, turintys negalią. Diskusijoje aptarti pagrindiniai regėjimo, judėjimo bei klausos negalią turinčių studentų studijų poreikiai, priemonės bei paslaugos, reikalingos šių studentų kokybiškoms studijoms. Studentai išsakė nuomonę, jog labai svarbu atsižvelgti į tokių studentų individualius poreikius ne vien pateikiant studijų medžiagą, bet ir egzaminų ar kitokių atsiskaitymų metu. O individualizuota šių studentų atsiskaitymų tvarka aukštosiose mokykole turėtų būti reglamentuota.
Lūkesčiai pasiteisino
Mokymų dalyviai, į save gėrę taip naudingas žinias, negailėjo padėkos lektoriams už profesionalumą.
„Man kaip administruojančiai studentus, turinčius negalią, šis projektas buvo labai naudingas. Diskutuojant su specialiųjų poreikių turinčiaisiais sustiprėjo žinojimas apie būtinybę stiprinti psichologinio bendravimo žinias bei įgūdžius. Naudingi buvo mokymų praktiniai užsiėmimai bei kolegų iš kitų aukštųjų mokyklų pasidalinta patirtis." (Almonė Jakubkytė, Vilniaus kolegija).
„Atėjusi į mokymus išsakiau savo lūkesčius parašydama juos lektoriams. Pasiekiau net dvigubai, susirašiau konkrečius teiginius, ką galima keisti mūsų aukštojoje. Man aktualiausia – komunikacijos tema. Tokie studentai labai skirtingi ir priėjimas prie jų svarbus ne tik studentui, dėstytojui, bet ir bendram darbui. Visuomet įdomūs palyginimai su užsienio šalimis, skirtumai, panašumai. Buvo įdomu, nenuobodu. Esu sužavėta, man suteikėte daugiau stiprybės". Taip atsiliepta apie pasibaigusius mokymus.
„Žmonės įsitraukė, diskutavo, dalinosi patirtimi. Man labai patiko diskusija apie mokymosi sutrikimus: esant disleksijai, sutrinka asmens rašysena, atsiranda tipinės klaidos, kurios nepriklauso nuo asmens gebėjimų. Svarbu tai, kad, pasak vienos dalyvės, viena kolegija jau teikia paramą disleksiją turintiems studentams jiems padėdama atlikti rašto darbus, kad gramatinės klaidos netaptų studento ar studentės atskirties priežastimi, nors jis ar ji pademonstravo puikiausius profesinius ar kitus akademinius gebėjimus. Auditorija aiškiai pamatė, kokia yra negalių įvairovė, su kokiomis kliūtimis susiduria negalią turintys studentai ir kaip šias kliūtis reikia įveikti. Mokymai apėmė platų temų spektrą, nuo mikro lygmens, analizuojant vidinį negalios pasaulį ir santykių situacijas, iki mezo, t.y. organizacinio lygmens, aiškinantis, kaip vadybiniu-administraciniu lygmeniu mažinti kliūtis, o taip pat iki pat makro lygmens, atpažįstant politines ir vertybines pokyčių didinant studijų prieinamumą gaires.“ – teigia prof. Jonas Ruškus.
Regis, ir lektorių, ir dalyvių lūkesčiai pasiteisino.
Ateities vizija
Studentai, turintys negalią, „tai žmonės, kuriems duota pasaulį pamatyti kitaip, brandžiau, sudėtingiau, keliami didesni iššūkiai, reikalaujantys didesnių pastangų, motyvacijos ir tikėjimo būsima sėkme. Tai asmenybės, iš kurių tikimės keliskart daugiau atsakomybės ir iniciatyvos. Tai dideles pastangas į veiklas įdedantys žmonės, kurių mes ne tik neįvertiname, bet dar ir nuvertiname. Gal verta peržiūrėti savo kompetencijas, padedančias plėsti bendravimo ribas. Juk bendravimas yra dovana, džiaugsmas, leidžiantis tobulėti, augti ir pamatyti save kitų pagarbiose akyse...“ (doc. dr. Ilona Valantinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Integracijos ir karjeros direkcijos Edukacinių kompetencijų grupė).
„Manau, pribrendo laikas išleisti vadovėlį aukštosioms mokykloms, kur būtų galima perkelti mokymų medžiagą ir patirtį, juolab, kad medžiaga yra įvairiapusė, sistemiška ir pagrįsta tiek Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais, tiek savo negalią turintiems piliečiams. Tokiame vadovėlyje būtų galima pateikti pačią įvairiausią studijų prieinamumo patirtį, pradedant negalią turinčių asmenų teisėmis, patirtimis ir lūkesčiais, ir tęsiant aukštųjų mokyklų patirtimis, iniciatyvomis bei gerosiomis užsienio aukštųjų mokyklų patirtimis. Mes visi mokomės, nes negalią turinčių asmenų teisės legitimuotos dar labai neseniai, todėl nuolat įvairiose vietose, Lietuvoje ir kitose šalyse, gimsta įvairiausių patirtų, kurias būtų galima perteikti tokiame vadovėlyje ir kuris galėtų tapti puikiu gidu tiems, kuriems svarbus studijų prieinamumas. Ir labai norėčiau, kad toks vadovėlis šiandien būtų inovatoriškas, o už kelerių metų – pasenęs, nes jau būtų įgyvendintos visos studijų pritaikomumo ir prieinamumo idėjos, o aukštasis mokslas Lietuvoje prieinamas visiems gabiems ir norintiems studijuoti negalią turintiems asmenims, nesvarbu, kokia negalia bebūtų!“ (prof. Jonas Ruškus)
Pasibaigus paskutiniam Projekto mokymų programos moduliui, jo dalyviams įteikti mokymų baigimo pažymėjimai. Mokymus baigė 41 atstovas iš 35 projekto partnerių aukštųjų mokyklų. Iš viso Projekte, kuris tęsis iki 2021-04-22, numatyta surengti 6 mokymų srautus, skirtus aukštųjų mokyklų darbuotojų, dirbančių su studentais, turinčiais negalią, kvalifikacijai kelti.
