Plačiau, nei numatyta mokyklos programoje
Jau antrą pavasarį Šiaulių universiteto mokslininkai nudžiugina mokinius nuotolinėmis paskaitomis. Pirma, mokiniai, kur jie begyventų, Lietuvoje ar už jos ribų, turi galimybę gilinti savo žinias tų dalykų, kurių egzaminus jie tradiciškai renkasi laikyti. Be to, tai puiki proga susipažinti su Šiaulių universiteto dėstytojais, pamatyti ir išgirsti, kaip pamoką tau veda profesorius.
Mokiniai, kur jie begyventų, Lietuvoje ar už jos ribų, turi galimybę gilinti savo žinias tų dalykų, kurių egzaminus jie tradiciškai renkasi laikyti.
Ne visos dėstytojų parinktos temos atitiko mokyklinių programų kursą. Dėstytojai siekė praplėsti mokinių akiratį, suteikti išsilavinusiam žmogui reikalingą bendrą supratimą apie tokias sritis kaip pasakojimo struktūra, poezijos kalba, teksto vingrybės.
Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros docentės Irenos Baliulės parengtame pamokų cikle „Žanrinė kūrinių analizė“ analizuojami įvairūs XX a. pab. literatūros prozos, poezijos ir dramos kūrinių tekstai, siekiama atskleisti aukštesniųjų klasių mokiniams skirtingų rūšių kūrinių analizės ypatybes ir mokoma gilintis į tam tikras tekstų analizės sritis.
Humanitarinio fakulteto tos pačios katedros profesorius Vytautas Bikulčius, daugumai žinomas kaip visuotinės literatūros specialistas, kalbėjo mokiniams apie pasakojimą kaip tam tikros struktūros darinį, kuris gali reikšti ir istoriją, ir tekstą, ir naraciją.
Apie akmenį ir akmens poeziją
Pripažinkime, poezija dažnai būna kietas riešutėlis, mokiniams sunku ją analizuoti, suvokti poetines prasmes. O štai Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros profesorius Skirmantas Valentas, kelių monografijų autorius, tarptautinių konferencijų dalyvis ir pranešėjas, poezijos tekstus „varto“ jau per trisdešimt penkerius metus, todėl jo .pamoka „Akmens poezija ir akmuo šiuolaikinėje poezijoje“, kurioje profesorius pristatė akmens semantines interpretacijas, aptinkamas V. Braziūno, S. Gedos, S. Parulskio ir kt. autorių kūryboje, nudžiugino ne tik mokinius, bet ir poezijos mylėtojus.
„Lietuvių kalba man mokykloje nelabai sekėsi, tačiau mėgau matematiką, ypač geometriją, maniau, kad būsiu chemikas. Tačiau, kartą susidūręs su poezija, nuo jos daugiau nebepabėgsi“, – kartą yra prisipažinęs prof. S. Valentas.
Grafų maršrutai – matematikams
Informatikos, matematikos ir e. studijų instituto dėstytojų parengtos nuotolinės pamokos orientuotos į 8–12 klasių mokinius. Programų sistemų katedros docentas Gražvydas Felinskas papasakojo apie elektroninio saugumo būdus, o E. studijų centro direktorė docentė Asta Slotkienė supažindino mokinius su informacijos internete viešinimo specifika. Šių pamokų peržiūrų skaičius sparčiai didėja, nes temos aktualios kiekvienam interneto vartotojui.
Matematikos katedros lektorė Karolina Piaseckienė parengė pamokų ciklą apie grafus ir supažindino mokinius su grafų teorijos taikymo ekonomikoje, psichologijoje, biologijoje, fizikoje galimybėmis, pateikė konkrečių gyvenimiškų pavyzdžių, plačiau pakomentavo ekonominį medį ir Oilerio bei Hamiltono grafus. Dabar mokiniai žino, kad paštininkas, norėdamas sutaupyti laiko ir išsaugoti sveikas kojas, turi susidaryti protingą maršrutą, kuris matematikų kalba vadinamas Oilerio maršrutu. Šių temų mokyklų programose nėra, tačiau uždaviniai iš grafų teorijos įtraukiami į matematikų olimpiadų užduotis, skiriami kaip papildomi gabiems matematikai vaikams.
Visų nuotolinių pamokų įrašus galima rasti Universiteto e. talpykloje ir „Youtube“ kanale. Daugiau informacijos apie dėstytojus ir nuotolines pamokas pateikta Šiaulių universiteto svetainėje.