Aukštosios technologijos ir pramonės plėtra – laiko patikrinta, bet tuo pačiu ir nauja, dinamiška Panevėžio kryptis. Tačiau jauniems žmonėms gyvenimas čia vis dar neatrodo patrauklus.
Pagrindinė kliūtis – mitai
Šiuo metu Panevėžyje veikia KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, turintis itin modernią robotikos labaratoriją, taip pat – Panevėžio kolegija bei 2 profesinio rengimo centrai. Iš viso inžinerines studijas Panevėžyje studijuoja daugiau nei tūkstantis jaunų žmonių. Technologinių mokslų studentai įsidarbina stipriausiose įmonėse iškart po pirmo kurso. Tačiau ši informacija nepasiekia nei abiturientų, nei universitetus baigusio, darbo ieškančio jaunimo, todėl mieste jaučiamas specialistų trūkumas.
Daugiausia miesto darbdaviai pasigenda inžinerinių bei technologinių įgūdžių turinčių profesionalų, ypatingai mechaninės, transporto ir elektros inžinerijos srityse. Moderniosios pramonės sostinėje, pasak darbdavių, reikalingi ir pardavimų, marketingo įgūdžių, tarptautinių rinkų, eksporto žinių turintys specialistai.
Augančių profesionalų bei jaunų šeimų deficitą jaučia ir ugdymo įstaigos. Per paskutiniuosius 10 metų Panevėžyje moksleivių bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo nuo 22 iki 11 tūkstančių.
Miesto savivaldybės iniciatyva buvo atliktos kelios Panevėžio bei Utenos regiono moksleivių apklausos, klausiančios, kodėl jaunimas nesirenka Panevėžio. Pagrindinėmis priežastimis buvo įvardijami vis dar gajūs mitai, jog tai nesaugus ar nepatrauklus gyventi miestas, jog studijos Panevėžyje yra prastos kokybės, po jų neįmanoma susirasti darbo ir kad mieste nėra ką veikti – per mažai laisvalaikio praleidimo galimybių.
Automatizacija, komunikacija bei savarankiškumas
Apie galimas situacijos gerinimo priemones „Panevėžio Ekonomikos Forume“ diskavo „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Kotryna Stankutė, „Turing Society Global“ steigėjas Tomas Moška, premjero patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė, UAB „Automatikos sistemos“ marketingo vadovė Agnetė Butkevičiūtė bei kavinės „Kavos dėžutė“ bendrasavininkė Agnė Butautaitė.
Kotryna Stankutė pristatė pranešimą „(Ne)noriu gyventi Panevėžyje”, programos „Talentai Lietuvai” veiklą bei gerąsias Europos miestų patirtis. Pranešėja akcentavo ES laisvo judėjimo principą, kaip būtinybę. Taip pat K. Stankutė pristatė surinktas išvykusių panevėžiečių mintis apie gimtąjį miestą. Atsakymai parodė, jog žmonėms svarbi emocija, sentimentai ir miesto aplinka. Dauguma apklaustųjų norėtų prisidėti prie pokyčių Panevėžyje, kurdami verslą ar neformalaus ugdymo veiklas moksleiviams. Apibendrinama pranešėja kvietė išsigryninti miesto auditoriją – tai galėtų būti alumni, jaunimas, kitų miestų ir miestelių gyventojai, profesionalai ar užsieniečiai.
Tomas Moška savo pranešime kalbėjo apie ateities edukaciją IT bei kitose sferose. Jis pradėjo iškeldamas klausimą – „Koks yra tobulas mokytojas?” Užbėgdamas publikai už akių,T. Moška iškėlė kompiuterizuoto mokytojo ir visos pedagogijos koncepciją. Idėjas papildė siūlymu taikyti tarpusavio mokymosi metodą (peer to peer learning), kuris siūlo studentams pagal gabumus mokyti vieniems kitus. Visgi, pranešėjas pabrėžė, jog mokytojai yra nepakeičiami mentoriai, tačiau kartais neužtikrina lygiavertės studijų kokybės. Apibendrindamas, T. Moška pastebėjo, jog jaunieji studentai ypatingai technologiški, tereikia „parodyti kelią, kaip mokytis išliekant savame mieste”.
Po pranešimų vykusi diskusija pasižymėjo produktyvumu bei pasiūlytomis tikslingomis priemonėmis. Prelegentai akcentavo informacijos, komunikacijos stoką. Pabrėžė, jog svarbu dirbti ties trimis aspektais – talentų ugdymu, išlaikymu bei pritraukimu.
Tomas Moška plėtojo skaitmenizacijos idėjas – siūlė kurti tokių ugdymo įstaigų struktūras Panevėžyje bei plėsti Turing Society tinklą, kaip gerąją patirtį pateikė “42” universiteto Silicio slėniuose Prancūzijoje ir JAV praktiką, Papildė, jog nėra svarbiausia išlaikyti talentus gimtajame mieste, svarbiausia įtikinti, jog jie čia sugrįžtų.
Skaitmenizacijos idėjoms iš dalies oponavo Unė Kaunaitė, pasisakymus įvertino palankiai, tačiau teigė, jog „valstybiniu mastu dar negalėtume pereiti prie tokio modelio.” Ji atskleidė Vyriausybės planus startuoti su savarankiškų mokyklų idėja – suteikti daugiau galių mokykloms pačioms priimti sprendimus ugdymo klausimais. U. Kaunaitė pabrėžė – „Mūsų vizija – kurti stiprius regioninius centrus, išsigryninti, kas yra jų specializacija, nenorėti apimti visko ir judėti būtent ta kryptimi.”
Kita prelegentė – Agnetė Butkevičiūtė dirbti į Panevėžį grįžo atsitiktinumo dėka – įmonė pati susirado jauną profesionalę. Tačiau prelegentė išssakė poziciją, jog Panevėžyje nevyksta esminių pokyčių, trūksta progreso. A, Butkevičiūtės nuomone, per mažai šnekama apie pasiūlymus jaunam žmogui, galimybes darbuotojams tobulėti. Siūlė daugiau komunikuoti apie karjeros galimybes Panevėžyje.
Galiausiai, Agnė Butautaitė išsakė idėją, jog „Panevėžyje verslą kurti daug lengviau nei Vilniuje, čia daug neišnaudotų nišų, yra klientūra, kurią galima ugdyti.” Ji, priešingai, įsitikinusi, jog miestas progresuoja sparčiai – yra kur nueiti ir ką veikti, tiesiog reikia daugiau informacijos, tada jauni žmonės persvarstys galimybę pasilikti čia arba sugrįžti.
Galbūt nereikia išradinėti dviračio?
Talentų pritraukimo bei protų nutekėjimo klausimai aktualūs ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu. Todėl Panevėžiui svarbu „prisijaukinti“ jau dabar efektyviai veikiančias programas, įtikinti iniciatyvų dalyvius bazuotis būtent šiame regione. Gerųjų pavyzdžių apstu – nuo 2012 m. Lietuvoje veikianti profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo programa „Kurk Lietuvai“, Kotrynos Stankutės pristatyta privatų sektorių įtraukianti programa „Talentai Lietuvai“ bei VšĮ „Versli Lietuva“ vykdyta „Sparnai“, orientuota į Lietuvos eksporto rodiklių kėlimą. Dalyviams suteikiamos galimybės įsitraukti įgyvendinant realius projektus Lietuvos viešajame ar privačiame sektoriuose bei sėkmingai integruotis į Lietuvos darbo rinką. Norint sukurti dinamišką bei modernų miestą, Panevėžiui svarbu atrasti sąlyčio taškus su šiomis programomis bei atrasti miesto identitetą.
Teresė Škutaitė
