Tokia galimybė atsiras jeigu Seimas pritars konservatorės Gintarės Skaistės parengtai pataisai, kuria GPM lengvatą siūloma taikyti ir tada, kai įgyjamas ne tik pirmasis aukštasis išsilavinimas.
Pasak parlamentarės, reikia išplėsti lengvatos taikymo tvarką, nes galiojantis įstatymas skatina investuoti į savo kompetencijų didinimą tik siekiant pirmojo išsilavinimo.
Dabar pirmojo aukštojo išsilavinimo siekiantys ir už mokslą mokantys gyventojai gali susigrąžinti iki 15 proc. metinių įmokų, lengvata gali naudotis ir už besimokančiųjų mokslą mokantys tėvai bei sutuoktiniai.
Dabar pirmojo aukštojo išsilavinimo siekiantys ir už mokslą mokantys gyventojai gali susigrąžinti iki 15 proc. metinių įmokų, lengvata gali naudotis ir už besimokančiųjų mokslą mokantys tėvams bei sutuoktiniai.
G.Skaistės teigimu, šalies finansinės galimybės leidžia išplėsti lengvatos taikymą. Ji skatintų gyventojus investuoti į savo kvalifikacijos kėlimą, prisitaikant prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai dėl lengvatos išplėtimo nesutaria
Parlamentinio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai nevienareikšmiškai vertina G.Skaistės siūlomą pataisą. Konservatorius Mykolas Majauskas siūlo ieškoti bet kokių galimybių padėti žmonėms surasti lėšų išsilavinimui, tuo metu „valstietis“ Viktoras Rinkevičius pataisai nepritaria.
„Mokytis yra gerai, jeigu yra noras ir galimybė mokytis, mes, kaip valstybė, tai turime skatinti. Norint gauti kokybišką išsilavinimą už jį reikia nemažai susimokėti. Pasaulyje kalbama, kad turėtume mokytis visą gyvenimą, tą matome ir Lietuvoje – vis dažniau vyresnio amžiaus žmonės grįžta į mokslus, tobulinasi, persikvalifikuoja ir tam reikalingos investicijos“, – BNS sakė M.Majauskas.
Tuo metu V.Rinkevičius tvirtino, kad GPM lengvatos išplėtimas valstybei būtų per didelė prabanga.
„Siekiant pirmojo išsilavinimo, kuris gyventojui atvers kelius į gyvenimą, lengvatą galima taikyti. Kartais žmonės nori visą gyvenimą mokytis, bet nemanau, kad tai turi valstybė kompensuoti“, – BNS teigė V.Rinkevičius.
Taip pat „valstiečiams“ priklausantis Valius Ąžuolas sakė teigiamai vertinantis G.Skaistės pataisą, tačiau siūlė įvertinti, ar lengvatos išplėtimas neskatins ja piktnaudžiauti.
„Idėja nebloga – žmogų taip skatintume mokytis. Nes 15 proc. studentui – irgi pinigas. Bet yra ir piktnaudžiavimo schema. Kai aš mokiausi, už mano mokslą mokėjo mama ir pasinaudojo lengvata. Suprantu, kai studentas pinigų neturi, pirmus metus mokosi, jam už mokslą kažkas, dažniausiai tėvai, sumoka. Bet dėl antrojo išsilavinimo reikėtų įdėti saugiklių“ – BNS tvirtino V.Ąžuolas.
Anot jo, GPM lengvata už tolesnį išsilavinimą reikėtų leisti naudotis tik tuomet, kai besimokantis žmogus už mokslą mokėtų iš savo pajamų.
„Jeigu pats dirbi, moki mokesčius, GPM, tada lengvatą ir gauni. Čia jokių piktnaudžiavimų nebegalima leisti“, – pabrėžė V.Ąžuolas.
Kiek lengvatos išplėtimas kainuotų biudžetui nežinoma
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušra Maldeikienė pripažįsta, kad siūlomi pakeitimai yra racionalūs, nes leistų mažinti atotrūkį tarp esamo ir rinkai reikalingo išsilavinimo, tačiau neaišku, kiek žmonių galėtų pasinaudoti išplėsta lengvata ir kiek tai kainuotų valstybės biudžetui.
„Nežinome, kiek yra potencialiai tų, kurie įsigytų antrąjį aukštąjį išsilavinimą ar mokysis doktorantūros studijose, kiek lengvata kainuotų biudžetui“, – BNS tvirtino A.Maldeikienė.
2003 metais, kai lengvata įsigaliojo, ja pasinaudojo beveik 69 tūkst. gyventojų, 2005–2009-aisiais – nuo 108 iki 138 tūkst. žmonių.
Ji taip pat teigė, kad išplėsta lengvata turėtų naudotis tik iš asmeninių lėšų už tolesnį savo išsilavinimą mokantys gyventojai.
„Tėveliai vaikų neturėtų išlaikyti iki pensijos, nebent iki 26 metų, kol vaikai įgyja pirmą išsilavinimą. Tu investavai, tai tau ir leidžiama susimažinti apmokestinamas pajamas (....) Reikia prie pataisos dar padirbėti žinant lietuvių sugebėjimą rasti landų.“, – sakė A.Maldeikienė.
Liberalas Kęstutis Glaveckas abejoja, kad tokiai lengvatai valstybė turi pinigų.
„Nėra šaltinių (lėšų – BNS). Čia eis biudžeto pinigai, kurių reikia svarbesniems dalykams“, – BNS teigė K.Glaveckas.
Anot jo, jau dabar ši lengvata valstybės biudžetui kainuojama pakankamai daug.
„Ir tai už pirmą išsilavinimą, o jeigu remsime dar kitus? Dar prisidės po kelis milijonus eurų kasmet. Tokias lengvatas gali sau leisti tik labai turtingos valstybės“, – tvirtino K.Glaveckas.
Papildoma lengvata leistų lengviau persikvalifikuoti vyresnio amžiaus žmonėms
Pasak A.Maldeikienės, išplėsta mokestine lengvata galėtų pasinaudoti vyresnio amžiaus žmonės, kurie kartais yra nelabai pageidaujami darbo rinkoje dėl amžiaus ar kitų aspektų.
„Gal čia už gretutinės specialybės įsigijimą galėtų veikti ta lengvata arba kai įgyjama ta profesija, kurios specialistų rinkoje didelis trūkumas“, – kalbėjo A.Maldeikienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad lengvatos išplėtimas galėtų būti naudingas statutiniams pareigūnams.
„Dabar jie atidirba 25-erius metus ir išeina į pensiją, nors darbo rinkoje jie dar galėtų būti apie 20 metų. Dabar jų išsilavinimas, tarkime policininkų, nesuteikia galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje“, – sakė A.Maldeikienė.
Socialdemokratas Andrius Palionis skeptiškai vertino teiginius, kad išplėsta lengvata skatintų sunkiai darbo rinkoje įsitvirtinančius žmones siekti kito išsilavinimo.
„Jeigu netenkate darbo, kreipiatės į Darbo biržą, ten yra programos kvalifikacijai kelti, persikvalifikavimui, mokslas finansuojamas. Yra mechanizmas valstybėje, kaip pasikeisti kvalifikaciją“, – BNS tvirtino A.Palionis.
„Jeigu iš malonumo ar iš smalsumo norima studijuoti, GPM lengvata neturėtų tada būti taikoma, pats žmogus turėtų susimokėti“, – pridūrė jis.
GPM lengvata švietimui pernai biudžetui kainavo 6,4 mln. eurų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, gyventojų, kurie deklaruodami pajamas siekė iš biudžeto susigrąžinti dalį GPM ir taip kompensuoti išlaidas mokslui, mažėja. 2010 metais jų buvo beveik 100 tūkst., tuo metu 2015-aisiais – jau tik 45 tūkstančiai. Šie asmenys, pernai deklaravę 2015 metų pajamas, iš valstybės susigrąžino 6,377 mln. eurų.
2003 metais, kai lengvata įsigaliojo, ja pasinaudojo beveik 69 tūkst. gyventojų, 2005–2009-aisiais – nuo 108 iki 138 tūkst. žmonių.
VMI informacija taip pat rodo, kad pastaraisiais metais daugėjo gyventojų, kurie mokslui ėmė paskolas iš bankų.
