Jeigu šiuo metu besimokantis studentas nutraukia studijas arba yra pašalinamas, arba praranda valstybės finansavimą, o jo vietos niekas neužima, aukštoji mokykla šiai studijų vietai skirtą valstybės finansavimą išsaugo tik iki biudžetinių metų pabaigos.
Anot ŠMSM Ekonomikos departamento direktorės Eglės Radėnienės finansavimo tokią tvarką reikia keisti, nes „toks griežtas finansavimo susiejimas su studentu skatina studijų laikotarpiu vengti studentų „nubyrėjimo“ ir išlaikyti kuo didesnį studentų skaičių, nepaisant jų motyvacijos ir gebėjimo studijuoti“.
Dabar – dėmesys kiekybei, o ne kokybei
„Esama finansavimo tvarka skatina dėmesį sutelkti labiau ties studentų skaičiaus išlaikymu, bet ne ties studijų kokybe“, – teigia ji.
Esą todėl studijų laikotarpiu finansavimo aukštosioms mokykloms siūloma nekeisti, jei „nubyrėjimas“ tam tikroje studijų krypčių grupėje neviršija daugiau kaip 30 proc.
„Jei „nubyrėjimas“ būtų didesnis už nustatytąjį, finansavimas atitinkamai būtų mažinamas“, – nurodo E.Radėnienė.
2014–2018 metų ŠMSM duomenimis, lyginant IV kurse studijuojančiųjų skaičių su to kurso studentų skaičiumi, užfiksuotu priėmimo metais, „nubyrėjimas“ aukštosiose mokyklose yra apie 10 proc., tačiau skirtingose mokyklose esą varijuoja nuo 2 iki 18 proc., o skirtingose studijų krypčių grupėse – nuo 0,5 (sveikatos mokslų) iki 28 proc.(informatikos mokslų).
2016-aisiais į Seimą pretenduojantys „valstiečiai“ savo rinkiminėje programoje „studijų krepšelio“ metodiką nurodė keisiantys į finansavimą pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis dėl parengtų specialistų profesijų ir skaičiaus.
„Studentų krepšeliui“ – valdžios kritika
„Studentų krepšelių“ sistemą partijos lyderis Ramūnas Karbauskis yra įvardijęs vienu pačiu žalingiausių sprendimų, padarytų švietimo srityje, o premjeras Saulius Skvernelis – „nužmogėjimo sistema“. Seimo rinkimų debatų metu jis tvirtino, kad šios metodikos reikia atsisakyti ir „tiksliškai finansuoti tas vietas, kurios valstybei reikalingos“.
E.Radėnienė nurodė, kad ir dabar veikianti aukštųjų mokyklų finansavimo tvarka leidžia tenkinti valstybės poreikius, jos atsisakyti neplanuojama.
„Studijų kaina ir studentų skaičius yra du pagrindiniai kintamieji, apibrėžiantys finansavimo, būtino studijoms vykdyti, apimtis ir jų atsisakyti neketinama.
Valstybės finansuojamos studijų vietos šiuo metu yra paskirstomos tarp universitetinių ir koleginių studijų bei studijų krypčių grupių, tačiau daugumoje atvejų nėra paskirstomos pagal aukštąsias mokyklas (išskyrus keletą išimčių, susijusių su pedagogų ir menininkų rengimu).
„Studijų krepšeliai“ tenka toms aukštosioms mokykloms, kurias pasirenka valstybės finansavimą gavę studentai“, – teigia ŠMSM Ekonomikos departamento direktorė.
ŠMSM: atsisakyti „krepšelių“ neketinama
Anot jos, „tokia sistema eliminuoja valinius sprendimus dėl lėšų skyrimo vienai ar kitai mokyklai, tačiau užtikrina, kad, tenkinant valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, bus rengiamas nustatytas skaičius studentų konkrečiose studijų kryptyse“.
„Taip skatinama aukštųjų mokyklų konkurencija dėl geriausių studentų. Atsisakyti šios tvarkos neplanuojama“, – kartoja E.Radėnienė.
Tiesa, ji neatmeta galimybės, kad sudarant sutartis su aukštosiomis mokyklomis, jos galėtų įsipareigoti rengti tam tikrą skaičių nustatytos studijų krypties studentų.
„Tačiau, jei tos pačios krypties studijos būtų vykdomos keliose aukštosiose mokyklose, finansavimas aukštąją mokyklą pasiektų tik tuo atveju, jei studentai, gavę „studijų krepšelį“, pasirinktų atitinkamas studijas būtent toje aukštojoje mokykloje“, – pažymi E.Radėnienė.
Jos teigimu, išimtiniais atvejais dalis valstybės finansuojamų studijų vietų galėtų būti planuojamos pagal konkrečias aukštųjų mokyklų studijų programas.
„Vaikščiojančių pinigėlių medžioklė“ nebeaktuali?
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E.Jovaiša sako, kad siūlomi pokyčiai dėl finansavimo „nubyrant“ studentams atliepia aukštųjų mokyklų lūkesčius.
„Kada nereikės taip baimintis dėl vieno iškritusio studento, kokybės klausimai stosis visai į kitą plotmę“, – teigia jis ir priduria, kad kol kas svarstoma, kiek studentų – 15, 20 ar 30 proc. – galėtų sumažėti kurse ir dėl to finansavimas aukštajai mokyklai nesikeistų.
Anot E.Jovaišos, dabar veikiančio „studento krepšelio“ bėda – jo finansinė vertė nespėja su gyvenimu.
„Kaip tik šiuo momentu ir sprendžiame krepšelio arba valstybinės studijų vietos indeksavimo problemą“, – sako jis ir tikina, kad pamažu „vaikščiojančių pinigėlių medžioklė“ tampa nebeaktuali, nes studentų ir studijų programų mažėja, vyksta universitetų tinklo pertvarka.
„Kada mėginame indeksuoti ir pakelti krepšelio kainą, atsiranda balansas, nebėra tokių didelių pavojų, kokie buvo anksčiau su krepšeliu“, – tikina E.Jovaiša.
E.Jovaiša: sutartys dėl finansavimo numatomos su visais universitetais
Paklaustas, kaip sekasi įgyvendinti LVŽS programoje numatytą siekį „studijų krepšelio“ metodiką keisti į finansavimą pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas sako, kad visa tai – procese.
„Buvo ne vienas susitikimas ministerijoje ir su universitetų vadais. Jau dabar yra parengtas sutarties modelis pagal estiškąjį pavyzdį – mes tokį pasirinkome. Finansavimas pagal valstybės poreikius per sutartis su universitetais vyksta ir tai yra viena iš dabartinio finansavimo keitimo sąlygų“, – dėsto E.Jovaiša.
Anot jo, sutartys su aukštosiomis mokyklomis bus sudaromos ne tik dėl menininkų ar pedagogų rengimo, ką nurodė ŠMSM, bet „palies visus universitetus be išimties“.
Klausimą dėl universitetų finansavimo 2019 metais penktadienį nagrinės Lietuvos universitetų rektorių konferencija, dėl ŠMSM siūlomos studijų finansavimo tvarkos spręs Seimas.
