Tai, kad vis daugiau jaunimo važiuoja mokytis į užsienį yra globalizacijos pasekmė. Jei prieš 10 metų tik nedidelė jų dalis turėjo galimybę išvykti, šiandien fizinis atstumas tampa vis mažesne kliūtimi. Dideli atstumai susitraukia, nebėra sienų, o dažnai ir kalbos barjerų. Migraciją iš kaimų ir miestelių į didesnius miestus keičia migracija Europos ar pasaulio mastu, todėl greta studijų Lietuvoje lygiagrečiai vertinamos ir galimybės studijuoti užsienyje. Jaunimas nori praplėsti savo akiratį, susipažinti su kitų šalių kultūra.
Universitetai – tarptautiški
Tačiau pasiekti panašaus rezultato galima ir studijuojant savo šalyje. Lietuvos universitetai turi išplėtotus tarptautinius ryšius – į juos atvažiuoja dėstyti lektoriai iš užsienio, ir pagal įvairias mainų programas užsienio studentai atvyksta mokytis į Lietuvą, o lietuviai vyksta studijuoti į užsienį. Taigi ir studijuodamas Lietuvoje esi tarpkultūrinėje aplinkoje.
Pagal dėstytojų tarptautiškumą pirmaujančiame Lietuvoje ir Baltijos šalyse Vytauto Didžiojo universitete (VDU) 2016 metais dėstė 235 dėstytojai užsieniečiai iš 45 valstybių: Prancūzijos, JAV, Belgijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Lenkijos ir kt. Tai profesoriai, lektoriai, mokslo darbuotojai, dirbantys įvairiuose fakultetuose. Pernai į šį universitetą atvyko 704 studentai iš užsienio, išvyko mokytis į užsienio šalis 375 VDU studentai. Jie praktiką atliko 24 šalių įmonėse bei organizacijose. Universitetas siūlo galimybę rinktis net iš 30 užsienio kalbų.
Išsilavinimas 360°
VDU tarptautinių ryšių prorektorė, Lietuvių kalbos katedros profesorė Ineta Dabašinskienė teigia, kad tarptautiškumas būtinas šiuolaikinio ir progresyvaus universiteto bruožas. „Mūsų šūkis – Išsilavinimas 360° – atspindi VDU požiūrį, kad universitetas turi ruošti ne tik siauram profesiniam keliui, bet ir suteikti įvairiapusiškų žinių, padedančių žmonėms prisitaikyti greitai besikeičiančiame pasaulyje. Atvirumas daugiakultūrei, globaliai realybei tarptautiškumą padaro kaip niekada svarbų, todėl mūsų studentai, dėstytojai ir administracijos darbuotojai skatinami mokytis kalbų, atlikti praktikas, stažuotes ar studijuoti užsienyje, plėsti savo pažinimo ribas ir matyti globalią erdvę ne kaip grėsmę, o kaip galimybę. Moksle jau seniai nebeegzistuoja valstybinės sienos. Toks besieniškumo, atvirumo naujovėms ir pasauliui propagavimas integrali mūsų, kaip artes liberales universiteto misijos dalis, todėl labai didžiuojamės į pasaulį išvykstančiais ir iš jo pas mus atvykstančiais pasaulinės akademinės bendruomenės nariais“, – tikina VDU prorektorė ir priduria, kad užsienio studentai VDU sudaro 10 proc. studijuojančiųjų (Lietuvos universitetų vidurkis – 4 proc.).
4 000 000, o gal ir daugiau
Nemažiau svarbi ir universiteto lietuviškoji pasaulinė dimensija – VDU veikiantis Pasaulio lietuvių universitetas atlieka svarbią funkciją, nes išplečia geografines Lietuvos supratimo ribas. Jonines lietuviai su visais papročiais švenčia ir Brazilijoje! Lietuvių kalbos intensyviai mokomasi net Kinijoje ir Japonijoje, ten VDU atidaro Baltistikos centrus. Lietuvybės ženklų pilnas pasaulis, todėl dabar, Lietuvos šimtmečio išvakarėse, darbas, vienijantis lietuvius visame pasaulyje, tampa dar svarbesnis – juk Vytauto Didžiojo universitetą atkūrė žmonės, išsaugoję Lietuvą idėjose ir mintyse, 50 metų atsikirti nuo jos ir meilę šiai šaliai išsiugdę iš tėvų pasakojimų.
Bendraudamas sužinosi daugiau nei skaitydamas
Gausiame užsienio dėstytojų būryje ir į Lietuvą iš JAV prieš šešerius metus dėstyti atvažiavęs ir čia gyventi likęs VDU Viešosios komunikacijos katedros docentas, rašytojas Jaq Greenspon. Jau kelintus metus studentai jį išrenka geriausiu metų dėstytoju. J. Greenspon teigimu, užsienio dėstytojai universitetui yra svarbūs, nes plečia studentų perspektyvas. Bendraudami gyvai apie šalies kultūrą galite sužinoti daug daugiau, nei skaitydami knygą.
Dėstytojai iš Lietuvos pasaulio universitetuose
Nors universitetas gali didžiuotis savo tarptautiškumu ir geromis studijų sąlygomis, nemažėja mokslą svetur besirenkančių skaičius. VDU prorektorė įžvelgia dar vieną priežastį, skatinančią rinktis studijas užsienyje. „Matome ilgą laiką viešoje Lietuvos erdvėje menkinantį požiūrį į aukštojo mokslo kokybę. Kad aukštasis mokslas turi spręstinų problemų – taip, bet netiesa, kad Lietuvos universitetai yra prastos kokybės. Visada yra kur tobulėti, to ir siekiama, tačiau negatyvi retorika apie universitetus, žinoma, kelia abejonių ir būsimiems studentams, ir jų tėvams. VDU dėstytojai yra laukiami visame pasaulyje. Jų paskaitų nuolat klausosi ne tik žinomų Europos universitetų, pavyzdžiui, Bolonijos, Liuveno, Gento, Stokholmo, Kopenhagos, Vienos, bet ir kitų regionų – JAV, Kinijos, P.Korėjos ar Japonijos universitetų studentai. Taip pat yra dešimtys užsienio dėstytojų, kurie pasirinkto dirbti Lietuvoje. Sakoma, pranašu savo šalyje nebūsi. Kviečiu permąstyti šį aksioma tapusį teiginį“, – teigia I. Dabašinskienė.
