Pasak A.Almonaitytės, šių metų biologijos egzaminas laikantiesiems neturėjo sukelti per daug sunkumų.
„Jei moksleiviai buvo išsisprendę bent kelis praėjusių metų egzaminus, beveik visos užduotys turėjo būti daugiau ar mažiau matytos. Manau, jog šių metų biologijos valstybinio egzamino rezultatai nudžiugins daugelį“, – kalbėjo ji.
Egzamino klausimus rasite čia. Pabandykite išspręsti užduotis ir pasitikrinkite atsakymus.
ATSAKYMAI
I dalis
1. B
2. B
3. A
4. C
5. D
6. D
7. B
8. C
9. D
10. B
11. B
12. A
13. C
14. A
15. C
16. C
17. D
18. D
19. A
20. D
II dalis
1. Denatūracija
2. 13-15
3. Mediena/ksilema
4. Mitozė
5. D
6. Padidėja
7. Leukocitai
8. 3
9. Azotą fiksuojančių/gumbelinių bakterijų/melsvabakterių
10. Fotosintezės
III dalis
1 klausimas
1. Oda ir plaučiais
2. 1. Varlių jaunikliai buožgalviai vystosi vandenyje;
2. Varlių išorinis apvaisinimas vyksta vandenyje;
3. Varlių kiaušinėliai neturi kietų dangalų, dėl to padėti sausumoje išdžiūtų.
3. Dujos gerai tirpsta ant drėgnų paviršių, todėl gleivėta oda pagreitina difuziją.
4. Globali aplinkos problema: vandens telkinių rūgštėjimas/eutrofikacija
Paaiškinimas: dėl žemesnio pH žūsta varlių gametos, prasčiau vystosi buožgalviai/dėl eutrofikacijos sumažėja deguonies kiekis vandenyje, dėl ko prasčiau vystosi ir žūsta buožgalviai.
2 klausimas
1. 25%
2.1. Alveolės/broncheolės
2.2. Kraujo sudėtis: mažėja deguonies koncentracija, didėja anglies dioksido koncentracija
Bendras organizmo funkcionavimas: dėl deguonies trūkumo kraujyje mitochondrijos pagamina mažiau energijos, žmogus jaučia silpnumą, nuovargį/dėl didesnio anglies dioksido kiekio rūgštėja kraujas.
2.3. Virpamojo epitelio plaukeliai nepajėgia išstumti tąsių gleivių su mikroorganizmais iš kvėpavimo takų.
3.1. Plaučių arterija
Plaučių arterija kraujas iš dešiniojo skilvelio keliauja tiesiai į plaučius.
3.2. Mažajam
4.1. Fermentas: kasos amilazė; tripsinas; lipazė
Funkcija: skaido angliavandenius/krakmolą skaido iki maltozės; skaido baltymus/ baltymus skaido į peptidus; skaido riebalus/ riebalus skaido iki glicerolio ir riebalų rūgščių.
4.2. Hormonas: insulinas/gliukagonas
Pasekmės: Dėl insulino trūkumo padidėja gliukozės koncentracija kraujyje/didelė gliukozės koncentracija kraujyje gali pažeisti kraujagyslių sieneles/ vystosi cukrinis diabetas.
Dėl gliukagono trūkumo sunku palaikyti pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje/ gliukozės koncentracija kraujyje mažėja/ organizmas silpsta/ ląstelės negali apsirūpinti reikiamu energijos kiekiu.
4.3. Padidėjusi gliukozės koncentracija šlapime.
5.1. Pailgosios smegenys
5.2. Nesąlyginis, nes šis refleksas yra įgimtas.
5.3.
3 klausimas
1.1. Kiaušidė
1.2. Estrogenai – skatina kiaušialąstės brendimą ir ovuliaciją.
Progesteronas – skatina gimdos gleivinės vešėjimą, kas palengvina gemalo implantaciją.
2. Po apvaisinimo aplink kiaušialąstę susidaro apvalkalas, nepraleidžiantis kitų spermatozoidų.
3. Po apvaisinimo susidaro zigota, kuriai dalijantis mitozės būdu formuojasi morulė. Kai morulės viduje atsiranda ertmė, susiformuoja blastulė, kuri implantuojasi gimdoje.
4. Tiriamas chromosomų skaičius (Dauno sindromą turinčių žmonių ląstelėse yra 47 chromosomos).
4 klausimas
1. Erkės yra parazitai. Siurbdamos kraują erkės drauge su savo seilėmis suleidžia ir encefalito virusą.
2. Viruso sukelėjams patekus į vidinę terpę leukocitai atpažįsta viruso antigenus ir ima sintetinti antikūnus. Antikūnai antigenus atitinka rakto spynos principu ir juos neutralizuoja.
3. Jeigu žmogus negali valdyti kojų, tai jam yra pažeista...nugaros smegenys.
Jeigu žmogus negali koordinuoti rankų judesių, tai jam yra pažeista...smegenėlės.
Jeigu žmogus negali susikaupti ir įsiminti informacijos, tai jam yra pažeista...didieji smegenų pusrutuliai.
4. Geriant antibiotikus, erkinio encefalito pasekmės būna lengvesnės. Ne, nes antibiotikai veikia bakterijas, o ne virusus.
Dažnai gamtoje būnančiam žmogui patikimiausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai.
Taip, nes pasiskiepijęs žmogus įgyja imunitetą encefalito virusui. Žmogaus organizme prisigamina šių virusų antigenams specifinių antikūnių, kurie neutralizuoja šios ligos sukėlėjus.
5 klausimas
1. Paprastasis skalsiagrybis – vartotojas/gyvaėdis
Rugys – gamintojas
2. Ląstelinis kvėpavimas
3.1. Parazitinis
3.2. Grybas siurbia iš gyvo organizmo jau pagamintas organines medžiagas per savo hifų sieneles.
4. Panašumai: turi sienelę, turi branduolius/mitochondrijas/ribosomas.
Skirtumai: grybo sienelė sudaryta iš chitino, rugio iš celiuliozės. Rugiai turi chloroplastus, grybai – neturi.
5. Grybas naikina žmonių auginamą derlių, išauginama mažiau maisto, parašų, patiriami finansiniai nuostoliai.
6 klausimas
1. graužikai
↑
akacija → grūdlesiai paukščiai → blusos
↓
vabzdžiai → driežai → gyvatės
1.2. Akacijų populiacija aptvaruose mažėja.
2.2. Išmatuočiau akacijų kiekį ploto vienete.
3. Dėl sumažėjusios konkurencijos, kitų organizmų populiacijos tapo tankesnės. Tankesnėse populiacijose ligos plinta greičiau.
4. Mirtingumas/didesnė konkurencija/mažesnis maisto kiekis
7 klausimas
1. Vabzdžių biomasė visais mėnesiais buvo didesnė 1989m. lyginant su 2013m.
2.1. Liepos mėnesį.
2.2. 1. Mažėjant vabzdžių biomasei mažėja gamintojų skaičius, kadangi sumažėja apdulkintojų.
2. Mažėja vabzdžialesių skaičius.
3. Daugėja vabzdžių konkurentų.
3. 1. Saugoti vabzdžių buveines.
2. Nenaudoti pesticidų.
3. Mažinti rūgščių lietų mastą.
8 klausimas
1. Vanduo judėjo iš mažesnės cukraus tirpalo koncentracijos (iš stiklinės) į didesnės koncentracijos cukraus tirpalą piltuvėlyje.
2. B piltuvėlis yra kontrolinė grupė. Su kontroline grupe buvo lyginami gauti tyrimo rezultatai.
3.1. Vandens kiekis piltuvėlyje padidėtų.
3.2. Nepasikeistų, pro polietileno plėvelę vandens molekulės nejudėtų.
4.1. Dirvožemio vandenį atitiktų stiklinė su vandeniu;
Šakniaplaukio ląstelėje esantį skystį atitiktų piltuvėlyje esantis cukraus tirpalas;
Šakniaplaukio ląstelės plazminę membraną atitiktų kiaušinio plėvelė.
4.2. Fotosintezė. Fotosintezės metu susintetinta gliukozė yra nugabenama į šaknų ląsteles, juose padidėja cukraus koncentracija, vandens molekulės greičiau juda į šaknų ląsteles – suintensyvėja osmosas.
