Ir jeigu, vedini siekio tobulėti, pasiryžtume papildyti šią statistiką, nuo kito pirmadienio kompetentingi specialistai Lietuvoje sudarytų sąlygas pasirinkti iš daugiau nei tuzino skirtingų užsienio kalbų.
Pradedant anglų, vokiečių, prancūzų, tęsiant italų, ispanų ir skandinavų, baigiant tokiomis egzotiškomis kaip mandarinų ar arabų.
Vis dėlto beveik tris dešimtmečius Lietuvoje „lingua franca“ išlieka anglų kalba, o jos mokėjimas – vienu kertinių reikalavimų darbinantis.
Kodėl vis dar jaučiame poreikį šią kalbą gvildenti papildomai, nepaisant to, kad mokyklose turime keletą savaitinių pamokų, prieigą prie giliausio informacijos lobyno, radijo stotyse sukasi angliški kūriniai, o jos žodžiais su mumis kasdien bendrauja išmanieji įrenginiai?
Galų gale, per kiek laiko galima išmokti užsienio kalbos ir kiek investicijų šis malonumas reikalauja?
Į visus šiuos klausimus atsakys Paslaugos.lt portalo ekspertai – edukacinės bendrovės „Kalba“ kūrėjas Rytis Jurkėnas ir ugdymo akademijos „Alfa klasė“ anglų kalbos mokytojas Denis Petrina.
Tarptautiniams egzaminams, verslui ir dialogams su anūkais
„Pasauliniame kontekste neišsiskiriame – anglų kalba Lietuvoje populiariausia ir iš šios pozicijos nepastumiama. Tiesa, nuo Skandinavijos, kurioje angliškai laisvai kalba ir moksleivis, ir pensinio amžiaus žmogus, atsiliekame. Vis tik džiugina, kad šią kalbą įvaldančių žmonių daugėja, o pradedančiųjų nuo nulio – mažėja.
Žinoma, surenkame grupes, su kuriomis mokomės pasakyti „laba diena“ ir „matau katę“, tačiau gerokai mažesnes negu praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje“, – 15min pasakojo Rytis Jurkėnas.
Kolegos išsakytai minčiai pritarė ir Denis Petrina. Daugelis besimokančiųjų užpildo pažengusių – A2 ir B2 – kalbos mokėtojų lygių grupes.
„Renkasi trys tikslinės auditorijos: mokiniai, kurie suprato, kad turi sunkumų su anglų kalba, abiturientai, besiruošiantys valstybiniam arba tarptautiniams egzaminams, ir suaugusieji, norintys „nušlifuoti“ kiek atbukusius anglų kalbos įgūdžius“, – išskyrė nacionaliniam ir tarptautiniams egzaminams tautiečius ruošiantis D.Petrina.
Pasauliniame kontekste neišsiskiriame – anglų kalba Lietuvoje populiariausia ir iš šios pozicijos nepastumiama.
Anglų kalbos pamokos taip pat aktualios partnerius užsienyje turintiems Lietuvos verslininkams. Angliškai prabilti pasiryžta ir seneliai, turintys mišriose šeimose gimusius ir augančius anūkus.
„Prieš pusę amžiaus šešiasdešimtmetis žmogus buvo visiškas senolis. Šiais laikais tokio amžiaus pilietis – jaunatviškas ir darbingas. Amžius pastebimai „pasislinkęs“ į priekį, ir nėra taip, kad šešiasdešimtmečiui nebebūtų aktualu, nepajėgu pasiekti užsibrėžtų tikslų“, – pridūrė R.Jurkėnas.
Spragos veda į šešėlį ir nepilnavertiškumą
Būtent tikslo formulavimą ir išsikėlimą 15min pašnekovai įvardija kaip esminį veiksmą pradedant mokytis užsienio kalbos. Kai kurių motyvas aiškiai apibrėžiamas, apčiuopiamas ir pasiekiamas per tam tikrą laikotarpį – tarkime, iki metų pabaigos pasiruošti egzaminui ir gauti aukščiausią įvertinimą. Pasitaiko tokių, kuriems kalbos mokymasis savaime yra malonumą teikiantis tikslas.
„Man imponuoja tiek pirmieji, tiek antrieji, bet visada, net ir pačiomis rimčiausiomis mokymosi aplinkybėmis, primenu savo mokiniams: „just have fun“ – mėgaukitės tuo, ką darote. Kad ir kaip būtų, mokymasis neturėtų būti pareiga. Juk tai – dalykas, kurį pradedate arba tęsiate savo valia, dėl to svarbu neužmiršti, kas jus stumia į priekį. Vis dažniau mokiniai mini, kad mokymasis yra tiesiog smagus, arba kad neįmanoma suprasti šiuolaikinės kultūros, nemokant anglų kalbos.
Bet be šių gan akivaizdžių priežasčių paminėtina fiziologinė nauda: užsienio kalbos mokymasis skatina formuotis naujus neuroninius tinklus, kas, savo ruožtu, padeda kuo ilgiau išlaikyti proto aštrumą, mąstymo greitį ir nuoseklumą, gerina atmintį, apsaugo nuo su senėjimu susijusiomis neurologinėmis problemomis – pavyzdžiui, demencijos“, – pabrėžia D.Petrina.
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad anglų kalba jaunimui – „antra gimtoji“, ir radikalesnė – kad jauni žmonės moka anglų kalbą geriau nei savo gimtąją.
Galiausiai, pasak su aukštesnių užsienio kalbos lygių moksleiviais dirbančio specialisto, užsienio kalba yra perspektyvos į pasaulį keitimas, suteikiantis unikalią galimybę kitomis akimis pamatyti ne tik pasaulį, bet ir iš naujo atrasti – o gal netgi išrasti – save:
„Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad anglų kalba jaunimui – „antra gimtoji“, ir radikalesnė – kad jauni žmonės moka anglų kalbą geriau nei savo gimtąją. Nenoriu šių pasisakymų vertinti ir moralizuoti, bet, man atrodo, svarbu suprasti, kad, atsisakydami gyventi vakarykšte diena, tam tikrus globalizacijos padarinius turime priimti kaip duotybę. Jau nė nekalbant apie tai, kaip organiškai anglų kalba „įaugo“ į mūsų kasdienybę. Ir jeigu jos žmogus nemoka, jam ši kasdienybės dalis tiesiog išlieka šešėlyje, jis jos nemato ir nepatiria.“
Kolegai antrina ir vienos seniausių edukacinių bendrovių vadovas R.Jurkėnas. Specialisto teigimu, kai anglų kalbos „virusas“ Lietuvoje tik pradėjo plisti, būta daugybė profesionalių knygų, filmų ir tekstų vertimų. Šiuo metu žmonės skatinami patys ieškoti informacijos, analizuoti ir sintetinti ją skirtingomis kalbomis:
„Jeigu žmogus aktyviai veikia visuomenėje, anglų kalbos spragos ir negebėjimas perskaityti originalaus britų žurnalo straipsnio jį riboja. Ši kalba žmogui tapo būtina ir dėl darbo, ir savęs realizacijos, informacijos prieinamumo, disponavimo šaltiniais be vertėjų interpretacijos.“
Individualus mokymasis prieš grupinį: privalumai ir trūkumai
Tarp anglų kalbos žinias gilinti susiruošusiųjų kartais pasigirsta svarstymai, kuris mokymosi būdas naudingesnis – individualiai ar grupėje.
Stereotipas, kad efektyviausias – individualus mokymas, gajus dar nuo senų laikų. Šį matymą grindžia neva galimybė mokintis savu tempu, laisvė gilintis į sau įdomius aspektus ir kitos vartotojo poreikiams pritaikytos aplinkybės.
Mokydamasis individualiai, žmogus įgyja kalbos įgūdžius „šiltnamio sąlygomis“, kas nebūtinai yra blogai, bet norėčiau pateikti kitą alternatyvą. Mokantis grupėse, simuliuojamos tikros bendravimo aplinkybės.
„Mano galva, viskas ne taip paprasta. Visų pirma, svarbu suvokti, kad kalba yra komunikacija, bendravimas. Mokydamasis individualiai, žmogus įgyja kalbos įgūdžius „šiltnamio sąlygomis“, kas nebūtinai yra blogai, bet norėčiau pateikti kitą alternatyvą.
Mokantis grupėse, simuliuojamos tikros bendravimo aplinkybės, kitaip tariant, jos yra maksimaliai panašios į tas, kuriomis žmogus bendrautų realiame gyvenime. Negana to, mokantis grupėse, yra puiki galimybė mokytis ne tik iš savo, bet ir iš kitų klaidų, o toks procesas netgi smagesnis“, – pabrėžia D.Petrina.
Mokytis individualiai Paslaugos.lt specialistai pataria kalbą jau žinantiems neblogai, besiruošiantiems specifiniam egzaminui arba turintiems labai nestandartinį tikslą, pavyzdžiui, pasiekti aukščiausią kalbos mokėjimo lygį, kuriame ne tiek dėmesio skiriama bendravimui, kiek kalbos niuansams.
„Mokėjimą skiriame į keturias dalis – kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir klausymo. Individualus lavinimas prioritetiniu gali būti tam žmogui, pas kurį labai skiriasi vienas iš šių rodiklių. Tarkime, žmogus dirbo užsienyje, šneka neprastai, tačiau gramatika – A1 pradedančiojo lygmens. Individualus mokymo planas tinkamas ir tiems, kuriems reikia kitokio tempo ar progreso, pavyzdžiui, pasiruošti tarptautinei verslo konferencijai po dviejų mėnesių“, – pastebėjo R.Jurkėnas.
Pasirinkimą sąlygoja ir moksleivio amžius. Štai paaugliai informaciją lengviausiai įsisavina grupėse, nes jiems svarbu socialinė aplinka ir pulsas. Pastebima, kad bendrojo lavinimo mokyklose suteikiamų gramatikos žinių auklėtiniams pakanka, bet kalbėjimo įgūdžių trūksta, o šie geriausiai lavinami didesniame kolektyve.
„Taip, individualiai besimokydamas tu gauni visą dėstytojo dėmesį, specialiai pagal konkretų poreikį ruoštą programą, mokymas efektyvesnis ir brangesnis. Tačiau nenuvertinu grupinio mokymosi, pasižyminčio tam tikra dinamika ir netgi žavesiu, tiesa, šis užtrunka ilgiau“, – pasakojo R.Jurkėnas.
Statistika įspūdinga: meta 95 iš 100
Priklausomai nuo grupės narių skaičiaus, trijų–keturių mėnesių anglų kalbos kursų kaina didžiuosiuose šalies miestuose svyruoja tarp 350 ir 400 eurų. Šis faktorius kartais taip pat išprovokuoja prieštaravimus potencialaus mokinio pasirinkimui: kam mokėti pinigus, jeigu internete apstu programų, padedančių išmokti už pigiau ar apskritai nemokamai?
„Savarankiškas mokymasis išpopuliarėjo 2001 m., sprogus taip vadinamam technologiniam burbului. Prikurta masė programų, skirtų savarankiškam mokymuisi. Šioje vietoje įžodinu oficialią statistiką: programėles instaliuoja, profilius susikuria, tačiau kurso iki galo nepraeina 95 proc. vartotojų.
Rezultatas, mano manymu, didžiąja dalimi susijęs su tuo, kad technologijos nepajėgia pakeisti gyvo kontakto su mokytoju, o motyvacinė kreivė vienam kariui lauke greitai smunka žemyn. Pripažįstu sutikęs žmonių, kurie išmoko savarankiškai ir dargi kokią keistą kalbą, tačiau didžioji dauguma nusipirkusių vieną, kitą programėlę, automobilyje perklaususių 20 kompaktinių diskų pamokų, iš taško A nepajudėjo“, – patirtimi dalijosi R.Jurkėnas.
Amžius pastebimai „pasislinkęs“ į priekį, ir nėra taip, kad šešiasdešimtmečiui nebebūtų aktualu, nepajėgu pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Užsienio kalbos pasižymi tam tikrais niuansais, tarp kurių žmogui su bazinėmis žiniomis gali būti sudėtinga susiorientuoti. Jo akimis, aplink vyrauja kalbinis chaosas, lemiantis paviršutinį mokymąsi be sisteminio kalbos supratimo.
„Kiekvienoje kalboje viskas vyksta pagal tam tikrą logiką, nuo kurios supratimo turėtų prasidėti mokymasis. Manau, kad tie, kurie mokosi anglų kalbos savarankiškai, kiekvieną temą ima kaip paskirą, kas rezultate dažniausiai „nesusideda į bendrą vaizdą“. Tiems, kurie nuoširdžiai nori „susigaudyti“ pasikeitusiame pasaulyje ir chaosą paversti sistema, patariu kreiptis į anglų kalbos mokytojus: žingsnis po žingsnio, ir viskas, kas atrodė svetima, pamažu darysis sava.
Man atrodo, įveikti tai, kas atrodė neįveikiama, ir suprasti tai, kas atrodė nesuprantama, yra vienas iš didžiausių džiaugsmų, kurį galime patirti kaip žmonės. Primenu, kad mokytojai nėra tik dalyko žinovai – šie žmonės išmano ugdymo psichologiją, mokymo metodus, geba glaustai ir suprantamai pateikti sudėtingas temas. Dėl šių priežasčių daugiausia rezultatų pasieksite su mokytojo pagalba“, – pridūrė Paslaugos.lt anglų kalbos mokytojas D.Petrina.
Nesuklyskime pasirinkdami: išanalizuokite atsiliepimus, specialistus ir vertybes
Didelei paklausai – praktiškai neribota pasiūla: kartu su augančiu lietuvių poreikiu populiarioms ir egzotiškesnėms užsienio kalboms, šalyje kuriasi jas dėstančios mokyklos. Jų besidairantiems, kreipti dėmesį D.Petrina ir R.Jurkėnas rekomenduoja į atsiliepimus, specialistus, ir, svarbiausia, vertybes.
„Pradedu nuo vertybių, nes, jeigu rimtai pasiryžote mokytis užsienio kalbos, mokykloje praleisite nemažai laiko, tad ji taps jums savotiškais „antrais namais“. Juose turi būti jauku, saugu, norėtume jaustis laukiami, kad kartu džiaugtųsi mūsų mažomis pergalėmis ir padėtų išgyventi pralaimėjimus. „Alfa klasėje“ stengiamės daryti viską, kad mūsų mokykla taptų jei ne antrais namais, tai bent jau vieta, kur kaskart norėtųsi grįžti.
Patarčiau dairytis ne „supermokytojų“, kurie išmokys anglų kalbos jus, du jūsų skirtingo amžiaus vaikus ir dar jūsų šunį, bet profesionalų, kurie turi aiškią, jiems patinkančią specializaciją.
Atsisakome įprastos „mokytojas-mokinys“ hierarchijos: mokytojas – ne tiesų žinovas, bet gidas ir palydovas atradimo kelyje. Kadangi dirbu su aukštesnio lygio mokiniais, į mokymosi procesą integruoju informacines-komunikacines technologijas, projektinę veiklą, organizuojame konferencijas, kuriose mokiniai pristato savo mini-tyrimų rezultatus.
Tokia kompleksinė veikla leidžia aprėpti įgūdžių spektrą: nuo informacijos paieškos, įsisavinimo ir analizės, iki grupinių darbo įgūdžių formavimo ir viešojo kalbėjimo“, – pasakojo D.Petrina.
15min pašnekovas ragina įvertinti bendradarbiavimą siūlančius specialistus. Pasirodo tokie anglų kalbos mokytojų skelbimai, kuriuose jie teigia esantys „jacks of all trades“ – visų galų meistrai: moko vaikus, suaugusius, ruošia egzaminams, darbo pokalbiams, verčia, redaguoja tekstus.
„Nors jie nominaliai visa tai daro, ir daro, ko gero, neblogai, man kiltų klausimas, ar jie tai daro puikiai. Patarčiau dairytis ne „supermokytojų“, kurie išmokys anglų kalbos jus, du jūsų skirtingo amžiaus vaikus ir dar jūsų šunį, bet profesionalų, kurie turi aiškią, jiems patinkančią specializaciją. Aš, pavyzdžiui, ruošiu valstybiniam ir tarptautiniams egzaminams – aš tai moku, man tai patinka, aš tai darau jau kone dešimt metų, bet nedirbu su vaikais.
Savo ruožtu, turime mokytojų, kurie dirba su jaunesniais mokyklinukais. Pamatęs jų darbą, atsidavimą, išradingumą ir norą sudominti vaiką, pagalvoju: „Va čia tai žmogus turi talentą. O ką aš su savo testais ir esė?“.
Bet kai mano mokiniams pavyksta suprasti temą, kas nepavyko mokykloje ar universitete, kai šypsosi gavę aukštesnį, negu tikėjosi, rezultatą, kai parašo padėkos laiškus iš užsienio universitetų, kuriuose svajojo studijuoti, suprantu, kad darau tai, ką sugebu. Skirkite laiko paieškoms specialisto, kurio profilis 100 proc. atitinka jūsų poreikius – atsipirks su kaupu“, – pataria akademijos „Alfa klasė“, kurioje dirba su ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, mokytojas D.Petrina.
„Galiausiai – ankstesnių moksleivių atsiliepimai. Juos įvertinkite objektyviai, kadangi jūsų tikslas – išmokti. Kartais šaudome sau į kojas, kai įmonės paprašo dešimt skirtingo pajėgumo darbuotojų sudėti į vieną grupę, o mes atsisakome, kadangi toks mokymas nebus kokybiškas. Viduriukui bus gerai, kažkam – per lengva, likusiems – per sudėtinga. Atsižvelkite, kaip mokykloje formuojamos grupės, kokia metodologija naudojama, kas žadama, turėkite matuojamo progreso suvokimą.
Pas mus aiškiai juodu ant balto parašyta, kad žmogus iš taško A į tašką B ateina per tiek laiko ir už tuos pinigus. Moksleivius skirstome į lygius pagal oficialias „The Common European Framework of Reference for Languages“ rekomendacijas. Garantuojame, kad grupėje besimokantys bus panašaus arba to paties lygio. Tai suteikia monolitiškumą ir dinamiką: būnant su to paties lygio žmonėmis grupėje, gali realiai stebėti progresą ir objektyviai įsivertinti jį“, – įvardijo R.Jurkėnas.
Stumdymasis alkūnėmis suole ir kompiuterio ekrane
Be abejonės, neeilinis pavasario sezonas, lydimas karantino, gerokai pakoregavo užsienio kalbų besimokančiųjų „žaidimo taisykles“. Klasės greitai persikėlė į virtualią erdvę, o šiam procesui devynis filialus Lietuvoje turintis edukacinė bendrovė „KALBA“ jau buvo pasirengusi.
„Prieš dvejus metus įsidiegėme nuotolinio mokymo su dėstytoju programą. Priežastis paprasta: supratome, kad, tarkime, Vilkaviškio ar Marijampolės gyventojas gali patekti į bet kurio anglų kalbos lygio pamokas, o štai Lazdijuose tokios galimybės nėra. Paruošėme tokią platformą, kurioje mokytojo pateiktis regi ekrane, interaktyviai dirbi, įrašai žodžius ar raides, diskutuoji.
Dėstytojas netgi paskiria žmones į kambarius užduotims porose. Jiems besitariant, įeina į kambarį, patikrina, kaip sekasi, išeina į kitą. Įdomiausia tai, kad įmonių kolektyvų kursų lankomumas karantino metu siekė 97 proc. – darbdaviai neprisimena tokio kada nors buvus“, – kalbėjo R.Jurkėnas.
Kiekvienoje kalboje viskas vyksta pagal tam tikrą logiką, nuo kurios supratimo turėtų prasidėti mokymasis.
Pastarajai abiturientų grupei, su kuria dirbo akademijos „Alfa klasė“ anglų kalbos mokytojas D.Petrina, jo teigimu, nuotolinis mokymasis ir karantinas nesutrukdė maksimaliai pasiruošti valstybiniam brandos egzaminui:
„Karantino metu mokymasis „Alfa klasėje“ buvo 100 proc. nuotolinis. Sakyčiau, kad dirbome su mokiniais kaip įprasta, tiesiog ne auditorijose, o „Skype“, „Zoom“ ir kitose virtualiose platformose. Kiek klausiau mokinių, jie beveik nepajuto skirtumų, mokymosi efektyvumas nuo to nenukentėjo.
Mano abiturientai puikiai išlaikė egzaminus. Bet tokių rezultatų, mano nuomone, pasiekėme todėl, kad jie mokėsi „kontroliuojamoje“ aplinkoje, kartu nagrinėjome naujas temas ir aiškinomės probleminius aspektus.“
Paslaugos.lt specialistai primena, kad nesvarbu, ar nuotoliniu būdu, ar pravėrę klasės didmiesčio senamiestyje duris žengiate pirmus žingsnius, o galbūt artėjate link eksperto lygmens, užsienio kalbų mokymasis asmenybę lavina visapusiškai. Nevartojamos užsienio kalbos įgūdžiai pamažu slobsta, todėl patariama kuo dažniau vartoti jas, žiūrėti užsienietišką vaizdo ir klausyti audio turinį.
Ir, galiausiai, gyvenant Lietuvoje – rytų ir vakarų sandūroje – neapsistoti ties pirmąja ir vienintele užsienio kalba.
Edukacinės bendrovės „Kalba“, ugdymo akademijos „Alfa klasė“ bei kitus 79 Paslaugos.lt anglų kalbos mokytojų puslapius galite rasti čia – https://paslaugos.lt/anglu-kalbos-kursai-pamokos.
