Trūksta mokytojų indėlio
Patyčios – viena dažniausių priežasčių, dėl kurios į psichologinės pagalbos „Jaunimo liniją“ skambina Lietuvos paaugliai. „Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas Paulius Skruibis didelį vaidmenį sprendžiant patyčių klausimą priskiria mokykloms. Tačiau, anot jo, ne visi pedagogai įvertina, kokia rimta ir sudėtinga yra patyčių problema, o kartais neturi įgūdžių, kaip į ją reaguoti.
„Sulaukiame skambučių, kai jaunimas skundžiasi, jog bandė kalbėtis su mokytojais, bet jie nereaguoja. Tačiau tam nereikia plataus išsilavinimo, o paprasčiausios reakcijos – sau pasakyti, jog patyčios mokykloje yra netoleruotinos bei iš karto imtis veiksmų“, – teigė P.Skruibis.
P.Skruibis norėtų glaudesnio bendradarbiavimo tarp mokyklos psichologų, socialinių darbuotojų ir mokytojų. „Dažnai aukos ar smurtautojo nukreipimas pas mokyklos psichologą problemos neišsprendžia, nes problemos židinys būna klasėje. Taigi galbūt daugiau naudos būtų, jei psichologai konsultuotų mokytojus, kaip tinkamai reaguoti į patyčias“, – siūlė jis.
„Kartais iš kolegų girdžiu, kad mokytojai kratosi atsakomybės ir prašo, jog veiksmų imtųsi psichologai. Nesu tikras, ar tai dominuojanti tendencija, bet jeigu taip yra, tai nemanau, jog toks požiūris atneš teigiamų rezultatų“, – pabrėžė psichologas.
Nesiima tęsti prevencijos
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, patyčias Lietuvoje patiria 27 proc. vaikų. Tai reiškia, jog du iš trijų vaikų yra bent kartą patyrę patyčias. Prevencinių patyčių programų Lietuvos mokyklose – apstu, tačiau apčiuopiamų rezultatų jos atneša tik ten, kur yra efektyviai įgyvendinamos.
Remiantis Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokyklose yra vykdomos prevencinės programos prieš smurtą: „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“, „Second Step“, „Olweus“, „Lions Quest“ ir kt. Viena žinomiausių programų – nuo 2008 m. Specialios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC) įgyvendinama norvegų patyčių prevencinė programa „Olweus“.
SPPC duomenimis, prieš pradedant įgyvendinti „Olweus“ programą, 2008 m. I etapo mokyklose pradinis patyčių procentas siekė 30,3 proc. Praėjus 7 metams nuo „Olweus“ programos įgyvendinimo pradžios, 2014 m. apklausos duomenimis, programos veiklas tęsiančiose mokyklose patyčių lygio vidurkis siekia 17,3 proc.
Jeigu vaikui atsakoma – „Nesiskųsk“, „Susitvarkyk pats“, „Duok atgal“, tai tik skatina jo uždarumą.
Programos administratorės Anos Buzarevič teigimu, mokyklos šia programa domisi nuolat, tačiau išskirtinio susidomėjimo nepastebima. „Olweus“ programos narių skaičius palaipsniui augo, bet pastaraisiais metais vėl pradėjo kristi. 2008-2009 m. programą vykdė 29 mokyklos. 2009-2010 m. – 64. 2011-2012 m. ji buvo įgyvendinama net 122 mokyklose, tačiau 2013-2014 m. šis skaičius smuko beveik dvigubai – iki 67.
Pasibaigus programos įgyvendinimo terminui, mokyklos turi teisę vykdyti „Olweus“ kokybės užtikrinimo sistemą (OPKUS). Iš 282 programą įdiegusių mokyklų, tokią galimybę pasirinko vos 49. Nuo kovo mėn. „Olweus“ turėtų pratęsti dar 21 mokykla.
Kiekvieno suaugusiojo pareiga
Tam, jog Kaune vykdytos siaubingos nepilnamečių patyčios pasiektų viešumą, prireikė trejų metų. Pasak „Vaikų linijos“ psichologės Ivonos Suchodolskos, šis smurtinis atvejis – tik ledkalnio viršūnė. Psichologė reiškia apmaudą, jog daugelis kitų istorijų apskritai nesulaukia atgarsio. „Internete pilna įvairiausių vaizdo įrašų, nuotraukų ir komentarų, kuriuose vaikai yra žeminami. Ir net ne viskas pasiekia internetą. Gaila, jog į tokius dalykus kaip pravardžiavimai, žeminimai žmonės reaguoja mažiau“, – kalbėjo ji.
I.Suchodolskos manymu, stabdyti smurtinį elgesį yra ne vaiko jėgoms, todėl be galo svarbi suaugusiojo skleidžiama žinia, jog jis visuomet yra pasiruošęs padėti. „Jeigu vaikui atsakoma – „Nesiskųsk“, „Susitvarkyk pats“, „Duok atgal“, tai tik skatina jo uždarumą“, – teigė psichologė.
„Iš vaizdo įrašo matome, jog smurtavo ne vienas vaikas. Jėgos tikrai nebuvo lygios. Tai tik parodo, kad paprastai patyčios nesiliauja be suaugusiųjų įsikišimo“, – pažymėjo ji.
E.Žiobienė: vyksta persilaužimo laikotarpis
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai neteko spręsti minėtos patyčių užsifiksuotame vaizdo įraše iš Kauno problemos – teisėsaugos institucijos į šią situaciją sureagavo žaibiškai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pastebi, jog visuomenės požiūris į patyčias pamažu keičiasi, tačiau žmonėms tebetrūksta operatyvumo ir empatijos.
„Atsiranda vis didesnis visuomenės noras pasidalinti turima informacija – apie žinią, kad kaimynystėje galimai neprižiūrimas ar skriaudžiamas vaikas ir kitus atvejus. Tačiau pilietinės pareigos reaguoti ir informuoti vis dar trūksta“, – teigė E.Žiobienė. „Apmaudu, jog dažnai pranešame apie jau gerokai įsisenėjusią problemą. Iš pradžių tėvai siūlo problemą vaikams spręsti patiems, skatina kreiptis į auklėtojus. Galbūt kažko nepastebi. O pastebi tik tada, kai jau būna per vėlu“, – pasakojo kontrolierė.
E.Žiobienė taip pat išreiškė nusivylimą dėl mokyklų indėlio sprendžiant patyčių klausimą. Jos manymu, Lietuvos švietimo sistema išgyvena sudėtingą persilaužimo laikotarpį. „Mokytojams tenka suvokti, kad jie yra ne tik tam tikrų dalykų mokytojai, bet ir tie, kurie turi užtikrinti gerus tarpusavio santykius, palankų mikroklimatą“, – pažymėjo ji. „Lūžis turi įvykti. Jeigu vaikai tik labai gerai išmoks matematiką, lietuvių kalbą, bet ne tarpusavio santykių, tai liksime ten, kur esame dabar“, – kalbėjo E.Žiobienė.
