Lietuvos Švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Jurgelevičius ministrės J.Petrauskienės atstatydinimą vertina teigiamai.
„Ministrės asmenybė, nevertinant jos padarytų darbų, buvo vienas iš kliuvinių ieškoti kompromisų. Tačiau mes tikrai suprantame, kad ne personalijos čia viską lems. Visiškai nesvarbu, ar ministrė toliau būtų dirbusi, ar ateis naujas žmogus, svarbu, kad būtų darbų tęstinumas, kad būtų laikomasi susitarimų dėl pokyčių rugsėjo pirmai“, – kalbėjo A.Jurgelevičius.
Jis užtikrino: „Jei ministro postą užims kitaip mąstantis žmogus, esame pasiryžę kalbėtis ir diskutuoti. Svarbiausia, kad nebūtų pasukta 180 laipsnių kampu ir grįžta atgal. Manome, kad naujas žmogus kartu su premjeru ir Seimo valdančiąją dauguma galų gale įvykdys tai, kas įrašyta kolektyvinėje sutartyje apie ilgalaikį švietimo finansavimą ir pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimą.“
A.Jurgelevičius kelia prielaidą, kad streikuojanti profesinė sąjunga susitarti iš tikrųjų nenori: „Iš įvykių pastarosiomis dienomis tapo neaišku, ko siekia streikuojantys mokytojai ir jiems vadovaujantis žmogus.“
A.Navickas: „Išeisime, kai susitarsime“
Streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas užtikrina, kad tikrai žino, dėl ko streikuoja.
„Visi puikiai matome, kad valstybė niekada taip gerai negyveno kaip dabar. Visi mato ir žino, kad pinigų yra, tik reikia susidėlioti prioritetus ir švietimo sistemai skirti tiek, kiek priklauso. 4,2 proc. nuo BVP atrodo apgailėtinai, turėtume siekti 6 proc.“, – kalbėjo A.Navickas.
Politikų kalbas, kad būtų galima sutikti su visais profsąjungų reikalavimais, išskyrus tuos, kurie reikalauja papildomų lėšų, jis vadina blefavimu: „Tai yra noras vilkinti derybas, o tai kenkia vaikams ir mokytojams.“
A.Navickas sakė, kad mokytojai nakvoti Švietimo ir mokslo ministerijoje ketina tol, kol baigsis derybos.
„Kai sutarsime, išeisime. Diskutavome, koks galėtų būti galutinis terminas. Iki kalėdinių atostogų ketiname derėtis ir streikuoti. Valgyti Kūčių grįšime namo, o, ar tęsime streiką po naujų metų, spręsime atskirai“, – aiškino A.Navickas.
Ministrės atstatydinimą jis vertina kaip teisinga žingsnį: „Nekompetentingas žmogus, kuris nevaldo situacijos ir negeba organizuoti derybų, turi būti atleistas iš darbo. Ministras visų pirma turi būti atsakingas žmogus. J.Petrauskienė labai neatsakingai elgėsi dvejus metus, sukėlė chaosą švietimo sistemoje ir dabar kažkam reikės daug pastangų tai atkurti.“
A.Navicko įsitikinimu, etatinis apmokėjimo modelis – nevykęs eksperimentas, kurį reikėtų nedelsiant nutraukti: „Jį buvo galima tobulinti, bet ministerijos komanda buvo nepajėgi organizuoti derybų ir rasti tokio finansavimo modelio, kuris tenkintų švietimo bendruomenę.“
Premjeras S.Skvernelis užtikrino: etatinis apmokėjimo modelis išliks, nes jis davė gerų rezultatų: „Etatą turinčių mokytojų procentas išaugo nuo 6 iki 25 proc. Be to, mokytojai gauna atlyginimą už konkrečius darbus, žino, kiek ir už ką.“
Premjero teigimu, pedagogų atlyginimai 6 proc. BVP galėtų siekti nebent 2022 metais: „Mes vykdome kolektyvinės sutarties tikslus, nes mokytojų atlyginimas auga.“
Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino, kad profesinių organizacijų reikalavimams įgyvendinti reikalingų 300 mln. eurų biudžete rasti neįmanoma.
„Tie 300 mln. eurų yra plikas skaičius, tačiau jis galėtų virsti ir 400 mln. eurų, jei skaičiuotume investicijas į infrastruktūrą, naujų klasių kūrimą, atsižvelgus į reikalavimą mažinti mokinių skaičių. Tai reikštų, kad negalėtume pensijų didinti 26 eurais ir vaiko pinigų – 20 eurų“, – skaičiavo V.Šapoka.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad perskirsčius biudžetą numatyta, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogams atlyginimai turėtų augti apie 10 proc.
„Koeficientas priešmokyklinio ugdymo pedagogams nepakankamas, nes ten didinama turėtų būti daug sparčiau, ten finansavimas mažesnis nei bendrojo ugdymo“, – šį sprendimą kaip nepakankamą įvertino A.Navickas.
Ministrė J.Petrauskienė pažymėjo, kad pedagogų atlyginimas šiemet skyrus papildomus 17,4 mln. eurų jau vidutiniškai paaugo 14 proc. Kitąmet numatomas dar 9 proc. augimas.
„Vadinasi, 23 proc. augimas per dvejus metus“, – akcentavo J.Petrauskienė.
Nutraukti streiką nėra pagrindo
S.Skvernelis pedagogų profesinių sąjungų lyderius pakvietė dalyvauti darbo grupės, kuri sieks sukurti tvarų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo augimo modelį, veikloje.
Premjeras įsitikinęs, kad profsąjungų reikalavimus būtų galima įgyvendinti, išdėsčius juos laike.
A.Navickas pažymi, kad jo vadovaujamos profesinės sąjungos reikalavimai ir pasiūlymai buvo pateikti prieš metus – 2017-ųjų lapkričio 20 dieną.
„Jie piktybiškai tai ignoravo visus metus. Todėl tikėti ir pasitikėti negalima – tokio kredito jie neužsitarnavo“, – kalbėjo A.Navickas.
Jis teigia, kad pagrindiniai streikuojančių mokytojų reikalavimai nesikeičia: tai – atlyginimų didinimas 20 proc. nuo 2019 metų sausio. Šis reikalavimas esą nejudinamas.
Jei krašto apsaugai pasiektas 2 proc. BVP, tai ženkime spartesniais žingsniais, kad pasiektume 6 proc. BVP švietimui.
„Šis reikalavimas labai pagrįstas. Matome biudžete neatsakingų lėšų, nepagrįstų neaiškių miestelių statybai. Galbūt kada nors Vyriausybė ryžtųsi investuoti į švietimą ir mokyklas pradėti statyti, o ne tik karinius miestelius. Juk neturime tapti policine-karine valstybe. Turime susidėlioti prioritetus. Jei krašto apsaugai pasiektas 2 proc. BVP, tai ženkime spartesniais žingsniais, kad pasiektume 6 proc. BVP švietimui“, – svarstė A.Navickas.
Jis pažymėjo, kad streiko nėra pagrindo nutraukti, nes dėl nei vieno reikalavimo nėra susitarta.
„Nelaikykime mūsų mokinių ir mokytojų eksperimentiniais triušiais, atšaukime, su nauja komanda parenkime naują etatinio apmokėjimo tvarką, pinigus paskirstykime skaidriai algų didinimui ir nuraminkime švietimo bendruomenę“, – ragino A.Navickas.
Iššūkį turėtų spręsti ir savivaldybės
S.Skvernelis nemato pedagogams prasmės streikuoti: „Grįžkime prie darbų, ugdymo proceso, matykime vaikus.“
Pasiduoti streikuojančių reikalavimams jis nenusiteikęs. Premjeras svarsto, kad streikuojant kai kuriems pedagogams būtų galima laikinai jungti mokyklas.
Girdi, savivaldybės turėtų samdyti papildomus mokytojus, kad ugdymo procesas būtų tęsiamas nepaisant streikų.
„Finansinių išteklių tam yra, kaip organizuoti darbą, galbūt netgi jungiant mokyklas, kurios yra tuštesnės arba pustuštės, perkeliant laikinai vaikus ir tokiu būdu užtikrinant ugdymo proceso vykdymą“, – pridūrė S.Skvernelis.
Be to, jis priminė, kad ministerijoje besibūriuojantys mokytojai grubiai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, o ŠMM administracija turi teisę spręsti, kaip elgtis toliau: „Ministerijos administracija turi spręsti: jeigu tai yra problema valstybės įstaigos funkcionavimui, tai yra numatyti atitinkami teisiniai mechanizmai, kaip tuos klausimus reikėtų spręsti.“
Ragina nebekankinti vaikų
„Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi tikrai labai svarbių pertvarkų, kurias buvo būtina padaryti. Pavyko daug, bet ne viskas, yra dalykų, kuriuos reikia taisyti. Ir tai yra ne tik Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) klausimas“, – per spaudos konferenciją, kurioje pranešė ne tik apie ministrės J.Petrauskienės, bet ir dar dviejų ministrų atstatydinimą, kalbėjo S.Skvernelis.
Kalbėdamas apie situaciją ŠMM jis paragino mokytojus grįžti į mokyklas ir nebekankinti vaikų.
„Reikalavimai dėl papildomo finansavimo nėra pagrįst. Reikalavimai sudaro 300 mln. eurų, kurių nėra“, – sakė premjeras.
Jis leido suprasti, kad nepritaria pedagogų pasirinktai protesto formai: „Valstybės pastatai nėra viešbučiai, susirinkimų įstatymas draudžia tokius dalykus valstybės pastatuose.“
Taip premjeras komentavo mokytojų sprendimą apsigyventi ŠMM patalpose. Apie 30 mokytojų ministerijoje praleido jau penkias naktis. Savaitgalį kalbėtis su mokytojais buvo atvykusi J.Petrauskienė, tačiau išsiskirstyta be rezultatų.
Penktadienį J.Petrauskienės galimybėmis toliau užimti švietimo ir mokslo ministrės pareigas suabejojo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kaina, kurią tenka sumokėti
Atleidžiama ministrė J.Petrauskienė pirmadienį žurnalistams išvardino, ką, jos nuomone, pavyko pasiekti vadovaujant ministerijai.
Pačiu ambicingiausiu uždaviniu ji vadino bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą.
„Padarėme, ką galėjome, tie, kurie geba, lai padaro daugiau“, – sakė ji ir padėkojo politinei komandai, premjerui S.Skverneliui.
„Dėkoju ir savo kritikams, išmokau pamoką apie pokyčių kainą, kurią turime sumokėti. Pamoką, kurią viena iš šalių mokėti atsisako“, – kalbėjo ji.
Interpeliacijos nebeprireiks
Praėjusį Ketvirtadienį ŠMM, Vyriausybės ir švietimo profsąjungų atstovai derybas dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio koregavimo atidėjo – diskusijos truko apie 12 valandų, tačiau nebuvo rastas konsensusas.
Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, visiems profsąjungų pasiūlymams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų. Tokios sumos rasti biudžete esą neįmanoma. Ieškant papildomo finansavimo mokytojams nukentėtų kitos visuomenės grupės.
Penktadienį keli šimtai streikuojančių pedagogų ir juos palaikančių žmonių rinkosi į mitingą prie Seimo rūmų. Vėliau minia patraukė prie Švietimo ir mokslo ministerijos išreikšti palaikymą ministerijoje apsigyvenusiems kolegoms.
Pedagogų sprendimą užimti ministerijos patalpas J.Petrauskienė buvo pavadinusi nekonstruktyviu.
Įvedant etatinį apmokėjimo modelį, kurį ir kritikuoja streikuojantys pedagogai, siekta atlyginti už visus mokytojo darbus, išlaikyti stabilų darbo krūvį, į mokyklas pritraukti jaunų specialistų. Pritaikius modelį, ministerijos duomenimis, užmokestis kilo 70 proc. mokytojų.
Opozicija dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kitų metų švietimo biudžeto, aukštųjų mokyklų jungimo, ugdymo programų keitimo, ministrės vyro Evaldo Petrausko verslo ir kitų klausimų švietimo ir mokslo ministrei J.Petrauskienei inicijavo interpeliaciją, kuri Seime turėjo būti svarstoma antradienį.
