„Pradėsime pasiruošimo kolektyvinam ginčui ir galimam streikui procedūras, nes tai yra kolektyvinės sutarties vilkinimas ir susitarimų nevykdymas. Ar tai prives iki streiko, ar ne, negaliu pasakyti, bet pradėsime procedūrą, kaip savotišką spaudimo priemonę, kad būtume pasiruošę“, – BNS sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Andrius Jurgelevičius.
Anot jo, dėl pasirengtimo ginčui su Vyriausybe antradienį sutarė daugumos profesinių sąjungų vadovai.
„Mes tokia logika vadovaujamės – jeigu Vyriausybė įgaliojo Švietimo ir mokslo ministeriją derėtis, tai po dvejų metų derybų pasakyti, kad ne taip susiderėta – mums taip netinka“, – sakė jis.
„Taip pat ruošiame skundą Tarptautinei darbo organizacijai dėl pažeistų socialinio dialogo principų“, – teigė A.Jurgelevičius.
Vyriausybė pirmadienį pasitarime aptarusi švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą nurodė ŠMM jį tobulinti.
„Klausimas grąžintas ministerijai, buvo tokia nuomonė, kad kolektyvinėje sutartyje negali būti įrašomas biudžetas. Sutartis gal ir tiktų, tik be finansinės išraiškos“, – BNS sakė viceministrė Svetlana Kauzonienė.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos su profesinėmis sąjungomis suderintą projektą, sutarties įgyvendinimui iki 2022 metų reikėtų beveik 0,5 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų.
„Mums buvo pasakyta, kad finansinę dalį reikia išimti iš sutarties ir finansų ieškoti savo asignavimuose. Liks viskas, kas yra, tiktai be pinigų, taip išeina“, – aiškino viceministrė.
Pagal dabartinį projektą, be kita ko, ne mažiau kaip 5 proc. kasmet turėtų didėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai, didesni atlyginimai turėtų būti mokami ir turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą, taip pat turėtų būti rengiama ilgalaikė pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, o susitarimui dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principų pasiekti nustatomas trijų mėnesių terminas.
Rugpjūčio pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius su profesinėmis sąjungomis aptarė parengtą kolektyvinį susitarimą, po šio susitikimo Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus žurnalistams sakė, kad kolektyvinę sutartį tikimasi pasirašyti rugsėjį. Tačiau jis konstatavo, kad visų pedagogų reikalavimų įgyvendinti nepavyks ir pozicijas dar reikės derinti.
Projektą vertinusi Finansų ministerija laikosi nuomonės, kad kolektyvinė sutartis neturėtų būti siejama su papildomu finansavimu ir į ją iš viso neturėtų būti įtrauktos darbo apmokėjimo ir kitos nuostatos, kurioms įgyvendinti reikia papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu mano, kad tokią sutartį su profsąjungomis turėtų pasirašyti Švietimo ir mokslo ministerija, o ne Vyriausybė.
Anot S.Kauzonienės, pirmadienį nebuvo nuspręsta, kas pasirašytų sutartį.
Daliai pedagogų atlyginimai pastarąjį kartą šiek tiek didėjo nuo šio rugsėjo minimalius tarnybinių atlyginimų koeficientus kilstelėjus iki vidutinio dydžio.
