Jie papildys pedagogikos studentų gretas, kurios šiemet beveik ketvirtadaliu gausesnės nei pernai: šįmet bakalauro studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradėjo 1 434 pirmakursiai (2022 m. – 1 084). Be to, tai negalutinis pedagogikos studentų skaičius – rudenį studentai gali rinktis dar ir pedagogikos gretutines studijas šalia savo pirmojo studijuojamo dalyko.
Iš priimtųjų į profesines pedagogikos studijas apie 80 absolventų galės dirbti užsienio kalbų dalykų mokytojais, apie 50 – biologijos, apie 50 – informacinių technologijų, beveik 40 – chemijos, po 36 – matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros. Visi įstojusieji studijuos Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Mykolo Romerio universitete, Kauno technologijos universitete ir Klaipėdos universitete.
„Mokytojo profesiją gali rinktis ir kitą aukštąjį išsilavinimą turintys profesionalai. Matome, kad įvairios stipendijos, studijų programų ir infrastruktūros atnaujinimas į šią sritį padeda pritraukti daugiau studentų. Svarbu, kad specialistai ne tik siekia įgyti mokytojo kvalifikaciją, bet ir renkasi tų dalykų pedagogines studijas, kurių mokytojų šiuo metu labiausiai trūksta“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.
Pedagogiką rinkosi daugiau studentų
Jau antri metai yra neribojamas stojančiųjų į didžiausio poreikio pedagogines specializacijas priėmimas. Tai yra matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, informacinių technologijų, pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos specialybės. Pasirinkusiems šias specialybes pirmosios pakopos
studentams ir gretutinių studijų studentams valstybė skiria ir prioritetinę paramą, kuri siekia beveik 319 eurų per mėnesį.
Bendras stojančiųjų į pirmosios pakopos prioritetines pedagogikos studijas skaičius auga. Specialiąją pedagogiką – vieną didžiausio poreikio pedagogikos specialybių – šiemet pasirinko beveik dvigubai daugiau stojančiųjų į valstybės finansuojamas studijų vietas nei ankstesniais metais: šįmet – 140, pernai – 84. Daugiau nei pusšimčiu padaugėjo priimtųjų į ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ugdymą – nuo 399 pernai iki 452 šįmet.
Kitos skatinimo priemonės
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra numačiusi daugiau priemonių, kaip pritraukti naujus pedagogus ar suteikti daugiau kvalifikacijų jau dirbantiesiems.
Viena jų – paskutinio kurso pirmosios pakopos, gretutinių pedagogikos studijų ir pedagogikos profesinių studijų studentai kviečiami iš anksto sudaryti įsidarbinimo sutartį su savivaldybe ar mokykla ir kas mėnesį gauti 539 eurų tikslinę išmoką.
Taip pat atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją – valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti.
Šiais mokslo metais startuoja nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos. Jos siūlomos matematikos ir gyvenimo įgūdžių mokantiems mokytojams, taip pat visiems pedagogams, norintiems pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Tokios ilgalaikės nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos rengiamos pirmą kartą.
Pedagogai gali nemokamai studijuoti informatikos magistrantūrą ir tapti informatikos mokytojais.
Preliminariais duomenimis, šiais mokslo metais naujai mokyklose dirbti pradėjo beveik 1.3 tūkst. pedagogų
