Ar tai nepažeidžia teisių?
15min redakcija gavo susirūpinusios „Sietuvos“ progimnazijos mokinės mamos Dalios (tikrasis vardas redakcijai žinomas) laišką, jame moteris piktinosi – kaip apskritai tokios būklės įstaigoje vaikams galima leisti mokytis?
Mokyklos vidaus būklė apverktina: didžiuliai plyšiai sienose, jos nutekėjusios ir apipelijusios, niūrus ir tamsūs koridoriai su vos besilaikančiomis klasių durimis, senos kriauklės.
„Mokyklos vidaus būklė apverktina: didžiuliai plyšiai sienose, jos nutekėjusios ir apipelijusios, niūrus ir tamsūs koridoriai su vos besilaikančiomis klasių durimis, senos kriauklės“, – taip moteris apibūdino vaikų ugdymo įstaigą. Dalia pabrėžė, kad tokios apgailėtinos būklės mokykloje vykdoma ir popamokinė veikla bei veikia trečiame aukšte įsikūrusi Vilniaus muzikos mokykla „Lyra“.
Moteris pabrėžė, kad mokykla, savo lėšomis ir iš tėvų surinktų 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio, kiek galėjo bandė gerinti šią padėtį. „Suremontavo pradinukų tualetus, aplopė stogą, nes „bliūdai“ mokyklos aktų salėje jau buvo tapę kasdienybe“, – rašė moteris.
Vis dėlto, tai situaciją pakeitė nesmarkiai, mokyklai, pasak Dalios, tiesiog verkiant būtina renovacija – kuri buvo žadėta jau seniai. Pastoliai prie mokyklos iškelti jau rudenį, tačiau darbai iš vietos nė kiek nepajudėję.
„Ir dabar, kai šalta, mokykloje vėsu, tamsu, visiškai kiauri ir seni langai, plyšiai sienose“, – toliau vardijo moteris. Dalios teigimu, ji yra kreipusis ir į mokyklos administraciją, tačiau pastaroji apie bėdas puikiai žinanti ir nekantriai laukianti renovacijos, tiksliau – gerų žinių dėl jos iš savivaldybės.
„Sietuvos“ progimnazijos mokinės mama tikino esanti susirūpinusi ne tik dėl nerenovuotos mokyklos, bet ir dėl lauke rudenį iškeltų ir paliktų pastolių. Ar kas nors rūpinasi jų saugumu? Moteris retoriškai klausė – ar mes laukiame kokios nors nelaimės dėl tokios mokyklos būklės?
Renovacija užstrigusi
Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos l.e. p. direktorė Irena Usavičienė patvirtino, kad renovacijos procesas, nors ir labai laukiamas, bet užstrigęs.
„Savivaldybė rengia dokumentus. Jeigu neklystu, tarybos posėdis, kuriame bus nuspręsta, numatomas sausio 29 dieną. Šiaip viskas renovacijai yra paruošta, tik trūksta šiokių tokių dokumentų iš savivaldybės pusės“, – padėtį komentavo laikina įstaigos vadovė.
I.Usavičienė pasakojo, kad pagal preliminarius planus, renovacija turėjo prasidėti rugsėjo 21 dieną, taip buvo sutarta su statybininkais, tačiau kadangi trūko tai vienų, tai kitų dokumentų – viskas užsitęsė.
„Kiek žinau, Lietuvos aplinkos apsaugos investicinis fondas (LAAIF) savo finansavimą jau skyrė, o savivaldybė dabar turi suteikti patvirtinimą. Dėl šių dalykų reikia kreiptis į savivaldybę“, – tikino laikinoji progimnazijos direktorė.
Anot jos, renovacijos plane numatyta atnaujinti švietimo įstaigos išorę ir vamzdynus, tačiau viduje remonto pagal minėtą planą nenumatoma.
Direktorės teigimu, mokyklos vidų nuolat kiek įmanoma stengiamasi remontuoti savomis lėšomis. „Mokykla viduje nėra tokios apverktinos būklės. Išorė taip – kiauri langai, sienos, bet viduje mes remontuojamės, tvarkomės ir tėveliai padeda, ir mokykla prisideda, kiek galim, tiek tvarkomės“, – apie dabartinę mokyklos būklę kalbėjo I.Usavičienė.
Nors dėl išorės langų ir sienų mokinės mamos ir direktorės nuomonės sutapo, dėl švietimo įstaigos vidaus – kiek išsiskyrė. Paklausta apie kriaukles ir vos besilaikančias duris, I.Usavičienė neigė esant tokią prastą būklę. Kalbėdama apie stogą, laikinai pareigas einanti vadovė atviravo, kad pastarasis buvo tik kiek palopytas.
Paklausta, ar atlikus planuojamą renovaciją – sutvarkius pastato išorę ir vamzdynus, mokykla būtų tinkama mokytis vaikams, I.Usavičienė tvirtai atsakė – be abejo. Deja, kol kas net ir tos renovacijos, pasak mokyklos vadovės, reikės palaukti. Tėvai ir mokyklos administracija yra susirūpinusi, skambina į savivaldybę, teiraujasi atsakymų, stengiasi paspartinti procesą, tačiau kol kas – viskas ne jų rankose.
Pasiteiravus, kaip direktorė vertina mokymosi sąlygas – pavyzdžiui, patalpų temperatūrą, ši tikino, kad šiuo metu padėtis nėra kritinė, bet, pavyzdžiui, per atostogas buvo blogai – šalta. Direktorė neabejojo, kas visos šios problemos išsispręs, kai pagaliau bus sulaukta renovacijos.
Apačioj liūdniau
Trečiame Vilniaus „Sietuvos“ mokyklos aukšte įsikūrusios muzikos mokyklos „Lyra“ vadovas gyvena kiek kitomis nuotaikomis. Pasak Gintauto Smolsko, visos patalpos, kurias užima jo muzikos mokykla, yra jų pačių suremontuotos, taigi dėl to problemų nekyla.
„Pas mus patalpos yra geros, galite ateiti į svečius. Na, tuoj pažiūrėsiu, kiek pas mane čia rodo laipsnių – 20 laipsnių šilumos. Vienintelė bėda, kad iki šiol nepakeisti langai, bet šį klausimą išspręs renovacija. Na, ir stogas neapšiltintas, o kai kur šiek tiek laša vanduo, bet radiatoriai dabar karšti, niekas nesiskundžia. Aš negaliu niekuo skųstis, esame patenkinti, tačiau antrame ir pirmame aukšte, matyt, yra žymiai liūdniau“, – kalbėjo muzikos mokyklos vadovas.
Problemas paveldėjo
Sostinės mokyklos problemos Vilniaus vicemerui Valdui Benkunskui – gerai žinomos. „Situacija yra kiek sudėtinga. Dabar įstaiga yra be nuolatinio vadovo, konkursas jam išrinkti bus skelbiamas šiomis dienomis. Antra, būtent dabar su Aplinkos apsaugos agentūra yra pasirašomi dokumentai dėl finansavimo, taigi – pastoliai jau stovi, tuoj ant jų atsiras žmonės ir įstaiga bus renovuojama“, – trumpai padėtį apibūdino vicemeras.
Paklaustas, kodėl nepavyko pradėti renovacijos darbų tada, kai buvo planuota – rugsėjį, V.Benkunskas svarstė, kad tai veikiausiai kofinansavimo klausimas. „Bus renovuojamas mokyklos fasadas, keičiami langai, tvarkomas stogas bei šildymo sistema. LAAIF programos lėšos sudaro 50 proc. šio projekto lėšų, kita dalis – arba savivaldybės, arba pačios įstaigos“, – dėstė vicemeras.
V.Benkunskas tikino, kad savivaldybė iš senos valdžios yra paveldėjusi krūvą tokių sutarčių, kai kurios – net 2013 metų. „Kai kurios sutartys pasirašytos nuo 2013 metų, bet savivaldybė nebuvo savo biudžete nusimačiusi reikiamo kofinansavimo lėšų kiekio. O projektai, kol savivaldybė nepatvirtina reikiamo lėšų kiekio, nepradedami vykdyti“, – susiklosčiusią padėtį aiškino vicemeras.
Vicemeras tikino, kad formuojant šių metų savivaldybės biudžetą, siekta išspręsti šiuos klausimus. „Dabar baigėme rengti ir visas tas sutartis, kurioms buvusi valdžia nenumatydavo lėšų, paleidžiame. Taigi pajudės 17-os įstaigų renovacijos procesai, tarp jų – ir „Sietuvos“, – tikino V.Benkunskas. Anot jo, pastarosios įstaigos renovacijos projekto kofinansavimui reikėjo skirti tikrai nemažai lėšų – apie 2 mln. eurų.
„Baigti svarstyti biudžetą žadame sausio 27 dieną ir minėti dalykai tikrai yra numatyti 2015 metų biudžete. Dabar lėšos bus nuosavos, o ne skolintos“, – pridūrė vicemeras.
Tiksliai atsakyti, kada galima tikėtis mokyklos renovacijos, V.Benkunskas negalėjo.
„Turėčiau pasitikslinti su vystymo kompanija. Jeigu pastoliai jau pastatyti, matyt, rangovas jau konkursą laimėjęs. Taigi, kai LAAIF gaus iš mūsų patvirtinimą, uždegs žalią šviesą ir viskas gali pajudėti jau artimiausiu metu“, – svarstė vicemeras.
Prasta ilgalaikė strategija
Paklaustas, ką daryti mokyklai, vaikams ir jų tėvams, kol bus sutvarkyti minėti dalykai – apskritai, ar galima leisti vaikams tokiomis sąlygomis mokytis, vicemeras tikino, kad yra ne viena įstaiga, kurioje padėtis ne pati geriausia.
„Matot, yra daug įstaigų, kur taip yra. Pavyzdžiui, darželiai neturi higienos paso ar mokyklos su kiauromis lubomis, kaip, sakykime, buvusi Fabijoniškių vidurinė mokykla, kur rudenį vanduo bėga. Taigi probleminių įstaigų yra daug“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Tai nulėmė keli dalykai – buvusi valdžia ir tų įstaigų vadovai.
O tai, pasak jo, nulėmė keli dalykai – buvusi valdžia ir tų įstaigų vadovai.
„Tai ilgalaikis ir buvusių valdžių aplaidumas. Matyti, kad reikiami resursai palaikyti bent normalią tų įstaigų būklę nebuvo nukeipti. Tai reiškia, kad įstaigos buvo apleistos. Kita vertus, matome, kad labai daug priklauso ir nuo įstaigos vadovo. Nemažai mokyklų yra panašios statybos, panašių statybos metų, tačiau jų lygis visai kitoks.
Kai vadovas yra veiklus, nelaukia sudėjęs rankų, kol jam savivaldybė pinigus duos, o pats aktyviai veikia. Susirenka lėšų per gyventojų pajamų mokestį, kuria kokius fondus ar pan. ir turi lėšų bent avariniams darbams ar apsitvarkymui. Tai – mokyklos vadovo aktyvumo klausimas ir pavyzdžių yra daug“, – tikino vicemeras.
Vis dėlto, labiausiai V.Benkunskas linksniavo prastą ilgametę švietimo įstaigų priežiūros strategiją.
„Vilniuje turime daugiau nei 250 švietimo įstaigų ir kiekvienoje rastume, ką dar reikia patvarkyti. Tai, ką dabar turime, yra buvusio ilgalaikio planavimo rezultatas. Nuo 2012 metų švietimo sektoriui, įstaigų remontui arba priežiūrai skirtos lėšos kasmet mažėdavo. Manau, jei ne Europos Sąjungos pinigai, nebūtų sutvarkyta ar suremontuota nė viena švietimo įstaiga“, – nuogąstavo vicemeras.
Jo teigimu, šią situaciją jau dabar bandoma taisyti. V.Benkunskas tikino, kad naujosios valdžios prioritetas – didžiąją daugumą laisvųjų 2016 m. savivaldybės lėšų skirti švietimo įstaigoms. Tarp to – ir ES projektų kofinansavimui, kad nepradingtų nė vienas švietimo įstaigų atnaujinimui skirtas euras.
