Parengti pataisas paskatino šiandieninė situacija, kai į aukštąsias mokyklas įstoja prastai studijoms pasirengę abiturientai. 2015 metais mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88 iš galimų 10, valstybės nefinansuojamose vietose – tik 0,34.
Pastarieji skaičiai, pasak prezidentės patarėjos Rūtos Kačkutės, rodo, kad į aukštąsias mokyklas priimami ir nė vieno valstybinio egzamino neišlaikę asmenys. Jos teigimu, pataisos turėtų lemti, kad šiek tiek mažėtų studentų skaičius, tačiau jie būtų geriau pasirengę studijoms.
„Mes dabar matome, kad studentas gali stoti į aukštąją mokyklą nelaikęs nė vieno valstybinio brandos egzamino, o įvedus minimalų reikalavimą, kad bent vieną valstybinį brandos egzaminą studentas turės išlaikyti, galima prognozuoti, kad šiek tiek įstojusių skaičius mažės, bet jie bus tikrai pasirengę studijoms“, – žurnalistas pirmadienį sakė prezidentės patarėja.
„Lietuvoje mes dabar turime maždaug 4,5 karto daugiau aukštųjų mokyklų negu yra Europos Sąjungos vidurkis, tai, žinoma, kad mokyklų skaičius turėtų mažėti, bet tai turėtų vykti po truputį ir šitos pataisos kaip tik yra pirmas žingsnis į tą galbūt jungimą aukštųjų mokyklų, kas tik padidintų aukštojo mokslo kokybę“, – teigė ji.
Pataisomis nesiūlomas konkretus patekimo į aukštąsias mokyklas balas, tačiau vienu iš atrankos kriterijų taptų privalomas bent vieno valstybinio egzamino išlaikymas.
Šias pataisas ir kitus aukštojo mokslo kokybės didinimo būdus prezidentė pirmadienį aptarė su akademinės bendruomenės ir darbdavių atstovais.
Po susitikimo su šalies vadove Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas teigė palaikantis prezidentės pataisas, nors jos aukštojo mokslo kokybės siekia aukštųjų mokyklų autonomijos sąskaita.
„Gal šiek tiek ribos (autonomiją), bet, vis dėlto, kai yra visuomenėje bendras supratimas ir nutarimas, nieko baisaus, aš čia tragedijos nedarau, jeigu šiek tiek ir apribos“, – sakė P.Baršauskas.
Jo teigimu, prezidentės pataisos radikalių pokyčių neduos, bet jas dar realu priimti priešrinkiminiu laikotarpiu.
„Jeigu kalbame apie tikrąją kokybę, šiandien reikėtų ryžtis universitetų finansavimo sistemos radikaliam pokyčiui. Tai nerealu, eikime nuosekliai“, – sakė jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis irgi sakė, kad radikalių pokyčių studijų kokybės srityje dėl šių pataisų nesitiki. Anot jo, reformuojant aukštąjį mokslą ypač svarbus tęstinumas. Tam esą pasitarnautų partijų nacionalinis susitarimas.
„BVP dalis švietimui, jeigu lyginsime su Europos Sąjungos valstybėmis, netgi yra didesnė negu kitose valstybėse. Kas buvo šiandien aiškiai pasakyta – kad švietimui pinigų yra pakankamai, klausimas yra, kaip jie yra šiandien išleidžiami ir kokia kokybė už tai yra gaunama“, – po vizito pas prezidentę kalbėjo R.Dargis.
2015 metais Švietimo ir mokslo ministerija paragino aukštąsias mokyklas nusistatyti minimalų konkursinį balą stojantiesiems. Tai padarė ne visi universitetai ir kolegijos, o dauguma jį įsivedusių nusistatė minimalų rekomenduotą slenkstį – 1 balą universitetuose ir 0,8 balo kolegijos. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras spalį pareiškė, kad šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys parodė, jog tokia kartelė yra per žema ir studijų kokybės problemų nesprendžia.
