„Stebėti situaciją darbo rinkoje tiksliau leis šiuo metu kuriama absolventų karjeros stebėsenos sistema – ji leis matyti, ar baigusieji studijas įsidarbina pagal specialybę, ar lieka dirbti toje srityje, kiek uždirba. Šie duomenys bus ne tik naudingi darant sprendimus dėl valstybės finansavimo studijoms, bet ir abiturientams renkantis tolesnį gyvenimo kelią“, – 15min sakė švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza.
Vyresniųjų klasių moksleiviams pašnekovas patarė daryti pamatuotus sprendimus – atsižvelgti tiek į savo pomėgius ir stipriąsias puses, tiek į darbo rinkos tendencijas. „Darbo rinka gali keistis, bet gyvenime visuomet savo vietą ras motyvuoti, lankstūs, atsakingi darbuotojai, geri savo srities specialistai“, – teigė R.Zuoza.
Darbo rinka gali keistis, bet gyvenime visuomet savo vietą ras motyvuoti, lankstūs, atsakingi darbuotojai, geri savo srities specialistai, – teigė R.Zuoza.
Didino IT specialybių valstybės finansuojamų vietų skaičių
Jo teigimu, kol kas Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) spręsdama dėl valstybės finansavimo studijoms stebi bendras tendencijas: „Kadangi darbo rinka nuolat kinta, sprendimus keisti finansavimo proporcijas studijų sritims reikia kruopščiai pasverti. Pirmiausia turime tenkinti valstybės interesą, kad finansavimą gautų visos sritys“.
Sprendžiant, ar keisti finansavimo proporcijas, anot jo, būtina atsižvelgti į didesnes tendencijas, ne į vienerių metų duomenis. Taip pat esą reikia atsiminti, kad šiemet priimti studentai į darbo rinką išeis tik po ketverių metų, o per tiek laiko dinamiškame pasaulyje daug kas gali būti pasikeitę.
„Pavyzdžiui, sprendimas mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių vadybos ir teisės specialybėse prieš kelerius metus buvo padarytas dėl to, kad stojantieji noriai rinkosi mokamas šių specialybių studijas, o darbo rinka ne vieneri metai fiksavo šių specialistų perteklių“, – aiškino R.Zuoza.
Šiemet tikslingai darbdavių pageidavimu didintas IT specialybių valstybės finansuojamų vietų skaičius: „Tai darėme matydami akivaizdžias IT specialistų poreikio didėjimo ne tik šiandien, bet ir ateityje tendencijas“.
Anot pašnekovo, darbdaviai visuomet turi galimybę dėl jiems reikalingų specialistų rengimo ne tik tartis su valstybe, bet ir kalbėtis tiesiai su aukštosiomis mokyklomis, taip pat pritraukti pas save gabiausius absolventus finansuojant jų studijas, skiriant specialias stipendijas, naudojant kitus skatinimo būdus.
Dauguma dirbančių – baigę socialinius mokslus
„Danske bank“ Globalių paslaugų centre (GSL) jau sukurta arti 1000 darbo vietų – daugiau negu pusė čia dirbančiųjų yra baigę socialinius mokslus. GSL dirba daugiau kaip 100-ą įvairių specialybių turintys profesionalai.
60 proc. jų yra baigę socialinius mokslus: vadybos, ekonomikos, teisės, finansų, taip pat matematikos, statistikos ir kitas studijas. Savo žinias jie sėkmingai pritaiko daugybėje skirtingų finansinių paslaugų sričių – nuo banko privačių ar verslo klientų aptarnavimo iki pinigų plovimo prevencijos, sudėtingų finansų rinkų operacijų priežiūros, „Danske bank“ Grupės teisės ir rizikos valdymo ir t.t.
60 proc. jų yra baigę socialinius mokslus: vadybos, ekonomikos, teisės, finansų, taip pat matematikos, statistikos ir kitas studijas.
GSL darbuotojams Lietuvoje dažnai patikimos aukštos pareigos visos grupės mastu. Pavyzdžiui, net 8 iš 10 GSL vadovų Lietuvoje per pastaruosius metus tapo globalių banko funkcijų lyderiais.
Tai reiškia, kad šiandien jie vadovauja skirtingose šalyse dirbančioms specialistų komandoms ir yra atsakingi už tai, kad banko klientai bet kurioje šalyje gautų aukščiausios kokybės paslaugas. Išaugo ne tik darbuotojų atsakomybės, bet ir į Lietuvą perkeliamų procesų kompleksiškumas. Pavyzdžiui, pačias didžiausias „Danske bank“ Grupės klientų paskolas, taip pat ir sindikuotas paskolas, administruoja komanda Lietuvoje.
„Mūsų darbuotojai supranta, kad jie turi ne tik reikiamas priemones kurti vertę bendrovei, bet ir sparčiai auga patys. Mūsų tikslas – auginti tam tikrų finansų ir tarptautinio verslo valdymo sričių ekspertus, kurių rinkoje labai trūksta. Nuolat auganti organizacija sukuria gerą terpę darbuotojams tobulėti ir žinių, ir karjeros prasme. Ką tik studijas baigusiems jauniesiems specialistams siūlome stažuočių programas, kurių metu jie gali įgyti patirties pasirinktoje srityje Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse“, – teigia Rosita Vasilkevičiūtė, „Danske bank“ Globalių paslaugų centro vadovė.
„Danske bank“ Globalių paslaugų centro komandos nariai kvalifikacijas yra įgiję 100 Lietuvos ir pasaulio universitetų. 63 proc. specialistų turi bakalauro laipsnį, 27 proc. – magistro ir aukštesnį. Bendras amžiaus vidurkis kompetencijų centre siekia 28 metus. Visi darbuotojai sklandžiai kalba anglų kalba, o Šiaurės kalbos – antros pagal populiarumą.
Populiarumo vaikytis neverta
Personalo atrankos įmonės „People Link“ įkūrėja Jurgita Lemešiūtė-Frejienė 15min teigė, kad renkantis specialybę, visų pirma, labai svarbu suprasti ir suvokti savo interesus ir polinkius.
„Ne visada svarbu, kokią sritį pasirinks žmogus, bet jei jam patiks jo veikla, jis sieks joje tobulėti, jis bus sėkmingas. Tuo tarpu, pasirinkus nemėgstamą sritį tik todėl, kad ji yra perspektyvi, žmogui gali sektis sunkiai ir jis nepasieks ten gerų rezultatų“, – sakė specialistė.
Pasirinkus nemėgstamą sritį tik todėl, kad ji yra perspektyvi, žmogui gali sektis sunkiai ir jis nepasieks ten gerų rezultatų, – sakė specialistė.
Tiesa, ji sutiko, kad tiksliųjų mokslų specialistai šiandien turi daugiau pasirinkimų darbo rinkoje nei humanitarinius ar socialinius mokslus baigę studentai: „Bet tai jokiu būdų nereiškia, kad tokių profesijų rinkai visai nereikia. Šiandien tikrai perspektyviausios yra IT, matematikos, statistikos, gamtos mokslų specialybės, bet prie to svarbu ir būti organizuotu, gebėti komunikuoti, analizuoti“.
Socialiniai mokslai paklausūs visada
Anot J.Lemešiūtės-Frejienės, socialinių mokslų (vadybos, ekonomikos) profesijos visada turės paklausą darbo rinkoje, ypač pardavimų ir skaitmeninės rinkodaros profesijos.
Be pagrindinio išsilavinimo kiekvienam pradedančiam savo karjerą, pasak pašnekovės, labai svarbu ir kitos kompetencijos: analitiniai gebėjimai, komunikacijos ir bendradarbiavimo įgūdžiai, tikslingumas, gebėjimas save pristatyti (atstovavimas).
„Šių kompetencijų buvimas dažnai ir nulemia darbdavių sprendimą priimant darbuotoją, išsilavinimas (ypač vadybos pozicijose) turi mažiau reikšmės. Vis daugiau kompanijų vykdydamos darbuotojų atrankas daug dėmesio skiria ir darbuotojų vertybėms, jų požiūriui į darbą“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Taigi, pasak jos, svarbu ne tik tinkamai pasirinkti specialybę, bet ir mokslų metu ieškoti galimybių ugdyti kitas savo kompetencijas, dalyvauti visuomeninėse veiklose, visapusiškai lavintis.
