Iš analizės matyti, jog bemaž trečdalio mokymo programų mokiniai nesirinko pastaruosius trejus ir daugiau metų, nereta iš šių programų buvo registruotos prieš daugiau nei 15 metų, bent kelios dešimtys programų buvo skirtos jau išnykusių profesijų specialistams ruošti, pavyzdžiui, jau nebeaktuali pienininko mokymo programa. Daugiau nei trejus metus nesirenkamos dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo, mezgėjo ar buitinių prietaisų elektromechaniko programos buvo vykdomos nuo 1996 m., o kvalifikacijos aprašo nebeatitinkanti laivų dažytojo-smėliuotojo padėjėjo programa įregistruota 2006 m.
„Profesinis mokymas atnaujinamas iš esmės, stiprinant jo kokybę. Švietimas turi suteikti reikiamas kompetencijas žmogui ir reikiamus specialistus darbo rinkai. Ką ir kaip rengti, apibrėžia mokymo programos ir jų pasiūla. Mokyklos, rengdamos specialistus, turi rengti tai, ko reikia darbo rinkai. Profesinių mokyklų mokiniams turi būti suteiktos tos kompetencijos, kvalifikacijos, kurios atitinka darbo rinkos poreikį ir kurios suteikia galimybes gauti norimą darbą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre buvo įregistruota 1118 profesinio mokymo programų, iš kurių 905 buvo skirtos įgyti 558 kvalifikacijoms, o 213 – skirtos papildomoms kompetencijoms įgyti. Išregistravus 316 programų, registre jų lieka 802.
Senosios profesinio mokymo programos yra palaipsniui keičiamos į naujo turinio, lanksčiai įgyvendinamas modulines profesinio mokymo programas. Šiuo metu yra registruotos 76 modulinės profesinio mokymo programos.
Pranešime taip pat teigiama, kad atnaujinant profesinį mokymą, dar šiais metais bus pertvarkytas profesinio mokymo įstaigų valdymas įtraukiant savivaldos, verslo ir mokyklų atstovus, bus patvirtinti reikalavimai mokykloms dėl specialistų rengimo, profesinį mokymą organizuojant taip, kad jis geriausiai atitiktų šalies poreikius ir mokinių lūkesčius.
