Pradėjo domėtis rinkimais
Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkės Žanetos Vaškevičienės teigimu, pilietiškumu jaunuoliai šiandien lenkia didžiąją dalį vyresnio amžiaus žmonių.
„Šiuolaikinis jaunimas neretai siejamas su technologijomis, kuriomis jie fiksuoja kelių ar viešosios tvarkos pažeidimus ir vėliau dalijasi socialiniuose tinkluose. Taip pat moko savo tėvus ar senelius, kaip teisingai rūšiuoti, nepalikti šiukšlių gamtoje. Seniau turėdavome daugiau raginti ir įvairiais būdais sužadinti pareigos jausmą, o šiandien mokiniai patys domisi, klausia, diskutuoja su mokytojais apie vykstančius rinkimus, kandidatus ir jų programas“, – komplimentų naujai kartai negaili pedagogė.
Pilietiškumo sampratą paveikė nemažai visuomenės pokyčių – nuo emigracijos bangos iki teisių ir pareigų gynimo.
Randa balansą tarp teisių ir pareigų
Anot jos, per pastaruosius dešimtmečius pilietiškumo sampratą paveikė nemažai visuomenės pokyčių – nuo emigracijos bangos iki teisių ir pareigų gynimo.
„Moksleiviai ypač imlūs istoriniams, socialiniams bei politiniams visuomenės kontekstams. Vienas ryškiausių ir liūdniausių pavyzdžių – didžioji emigracijos banga. Matydami, kad jų giminaičiai ar net patys tėvai masiškai išvyksta, daugelis moksleivių „užsiprogramavo“ išvykimui ir patys. Būdavo labai sunku paaiškinti, kodėl verta likti Lietuvoje, nes daugelis tiesiog atkirsdavo, kad „manęs čia tuoj nebus“ taip nusimesdami bet kokią atsakomybę dėl to, kas vyksta aplinkui. Laimei, šiandien emigracijos banga jau atslūgo“, – pateikia pavyzdį ji.
Pirmieji abiturientai, Ž. Vaškevičienės teigimu, po nepriklausomybės atgavimo savo pareigas suvokė taip stipriai dažnai netgi pamiršdami teises.
„Vėliau atsitiko atvirkščiai: ėmė augti savo teisių suvokimas, visiškai nustumdamas į šoną pareigų suvokimą. Vienu metu vyravo netgi savotiškas anarchistinis požiūris, kai mintyse tik „pats aš“, o aplinka, bendros gėrovės taisyklės svarbios mažiausiai. Džiugu, kad šis požiūris jau keičiasi“, – svarsto pedagogė.
Domisi šalies istorija
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas Vytautas Stundžia pabrėžia, kad moksleiviai jau „subrendo“ ir Lietuvos istorijos temoms.
„Eilę metų mokinius sudominti Lietuvos istorijos liūdnosiomis datomis būdavo labai sunku: trėmimai, partizaninis judėjimas – šios temos dažnai likdavo neišjaustos. Paskutiniu metu, dėka įdomių viešų projektų, viskas apsivertė aukštyn kojom: ne vienas moksleivis ir savarankiškai dalyvauja tremties minėjimuose, domisi savo giminės istorija. Būtent supratimas, kad viską išgyveno ir tavo seneliai ar giminaičiai ir sukuria papildomą norą domėtis“, – pasakoja V. Stundžia.
Pedagogas dalijasi, kad šiandien iniciatyvų, skatinančių žmonių pilietinę sąmonę netrūksta. Vienas iš jų – Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“, sulaukę įvairiausių pilietiškumo apraiškų. Visose Lietuvos mokyklose mokiniai organizuoja paramos muges, aplanko senelių namus, Lietuvos šimtmečio proga kuria komiksų knygą, tvarko aplinką atnaujindami apleistas miesto erdves, organizuoja partizanų pagerbimo šventes, konstruoja inkilus.
