Tuo metu vienas iš pilotų kabinoje papunkčiui skaito instrukcijas ir griežtai pagal jas veikia. Pagaliau paliečiame žemę ir... viskas sėkmingai! Momento pagauti imame ploti kaip tikri pigių skrydžių avialinijų „Ryanair“ keleiviai – su panašaus tipo lėktuvais šios oro linijos taip pat skraido. Laimei, ši situacija – tik avarinio skrydžio imitacija.
Lyg tikrame orlaivyje
Pakilti į dangų ir savo kailiu pakliūti į ekstremalią situaciją, kuri gali ištikti beskrendant, galima nebaigus jokių kursų. Šios situacijos sumodeliuojamos specialiuose simuliatoriuose. Viename jų pabuvojau ir aš. Po imituoto ekstremalaus nusileidimo pilotas pakvietė ir mane užimti pilotės poziciją.
Atsisėdus prie lėktuvo vairalazdės iš pradžių apima keistas nerimas – pro langą matai, kaip greitai riedi pakilimo taku, o truktelėjusi vairalazdę jau kyli į dangų, žemai palikdamas kalnus, lygumas, ežerus ir upes. Atrodo lyg iš tiesų sėdėtum realiam lėktuve ir jį pilotuotum. Šį kartą, ką daryti, man sufleravo apie 20 metų skraidymo patirtį sukaupęs pilotas, tačiau įprastai reikia sekti valdymo skydelio nurodymais. Apsukusi ratą ir nusileidusi Londone jaučiuosi išties puikiai. Sako, aviacija užkrečia, ar ne?
O užsikrėtusių šiuo virusu „Baltic Aviation Academy“ (BAA) aviacinių mokymų teikimo centre, esančiame Vilniuje, ne taip jau ir mažai.
„Šiai dienai akademijoje turime apie 120 skraidančių studentų įvairiose programose. Turime studentų iš Kazachstano, Tadžikistano, Ukrainos, Rusijos, Irano, Azerbaidžano, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Mongolijos, Estijos, Kuveito, Egipto, Tanzanijos. Apie penktadalį visų studentų sudaro mūsų šalies piliečiai“, – akademijos duris praveria Eglė Vaitkevičiūtė, generalinė BAA direktorė.
Tarp akademijos studentų yra ir merginų. Šįmet studijuoja viena lietuvė.
Stipri moterų motyvacija
„Dar viena yra įgijusi privataus piloto licenciją (PPL). Procentas yra mažutis. Iš 200 pretendentų į studentus yra gal trys merginos“, – sako E.Vaitkevičiūtė. Vis dėlto, nors merginų mažai, jos ateina su itin stipria motyvacija ir nė vienos iš jų atrankos metu neteko atsijoti. Dažniausiai troškimą skraidyti jos atsineša iš šeimos – galbūt pilotu buvo senelis ar tėvas. Tačiau būna ir kitokių atvejų.
„Lietuvę, kuri mokėsi anksčiau, tiesiog traukė aviacija. Ji buvo tokio tikslinio, inžinerinio, mechaninio profilio. Merginų, kurios linkusios į inžineriją, tikslinius mokslus, mechaninius dalykus, pas mus ateina nemažai. Tik atėjusių mes visuomet klausiame, ar esate pasiruošusios dirbti du kartus daugiau, kad turėtumėte du kartus mažiau?“ – apie tai, kad moterims šioje profesijoje iki šiol reikia pakovoti dėl lygių teisių, kalba E.Vaitkevičiūtė.
Pašnekovės teigimu, moteris, panorusi būti pilote, turi būti pasirengusi dirbti vyrų pasaulyje.
„Labai gerbiu tas moteris, tikrai lenkiu galvą prieš jas, kurios kovoja dėl savo svajonės ir užsitarnauja šalia vyrų tą vietą būti pilote. Fantastika, kai matai pilotes. Jos žymiai švelniau nuleidžia lėktuvus, bent taip kalbama. Vis dėlto moteriai yra sunku atstovauti šiai profesijai. Čia ne visai taip, kaip statybose – fiziškai lengviau, tačiau psichologinė įtampa, spaudimas... Kas žino, kur karjerą darysi? Turi tam būti pasiruošus“, – apie vis dar šioje profesijoje moterų laukiančius iššūkius kalba BAA generalinė direktorė.
Čia ne visai taip, kaip statybose – fiziškai lengviau, tačiau psichologinė įtampa, spaudimas... Kas žino, kur karjerą darysi? Turi tam būti pasiruošus, – apie vis dar šioje profesijoje moterų laukiančius iššūkius kalba BAA generalinė direktorė.
Svajonė sėsti prie vairalazdės gimsta dar vaikystėje
Noras sėsti prie lėktuvo vairalazdės dažnam gimsta dar vaikystėje. Vienus užkabina pirmasis skrydis lėktuvu, kiti galbūt patenka į aplinką, kurioje tenka „prisiliesti“ prie aviacijos.
„Tarkime, aš turiu dukrą ir sūnų. Pastarajam šimtas metų tie lėktuvai, o dukra tiesiog nuo jų svaigsta. Kiekvieną kartą atėjusi pas mane į darbą, eina prie simuliatorių, ir jai tos didžiulės judančios dėžes yra kažkas tokio neįtikėtino.
Jos akys dega, pastebi kiekvieną lėktuvą danguje ir žino orlaivių tipus, nors jai dar tik šešeri metai. Tokių vaikų yra pakankamai daug. Jeigu tėvai skatina jų domėjimąsi, duoda laisvę rinktis, jie užauga su mintimis, kad tai kažkas tokio nepaprasto, įkvepiančio“, – mano E.Vaitkevičiūtė.
Moters teigimu, tie, kurie ateina, kažkuriuo gyvenimo etapu tiesiog užsikabino: „Ateina etapas, kai imi žaisti kompiuterinius žaidimus, pvz., .„Microsoft“ simuliatorių tikrai yra labai daug, įvairiausiems tipams, ir būna smagu stebėti, kai jaunuoliai ateina į atvirų durų dienas, jie atsisėda į piloto kėdę, gyvenime nebuvę joje, o instruktorius, su jais skraidęs, sako „oho“, nes šie jaunuoliai tiek gerai įvaldę „Microsoft“ simuliatoriaus programas, kad atsisėdę prie realaus simuliatoriaus, kuris simuliuoja iki 98 proc. tikslumo viso skrydžio, puikiai suvaldo lėktuvą, imituoja skrydžius“, – apie gyvenančius aviacija žmones pasakoja BAA generalinė direktorė.
Ne kiekvienam įkandamos studijos
Jos teigimu, daugybė tėvų, matydami užsidegusius savo vaikus, labai juos palaiko ir ieško lėšų, kad galėtų padėti jiems siekti savo svajonės. Tiesa, svajonei išpildyti tenka kaip reikiant pakratyti kišenes.
Pinigai nemaži ir per trumpą laikotarpį, – pripažįsta pati E.Vaitkevičiūtė.
„Šiuo metu, priklausomai nuo studijų pasirinkimo, pas mus studijų kaina svyruoja nuo 50 tūkst. iki 65 tūkst. eurų. Didžiausių investicijų reikalaujanti programa yra, kai studentas gauna licenciją kartu su aviacijos vadybos bakalauru, ir tai yra pakankamai populiarėjanti programa. Mažiausių investicijų reikalaujanti programa – privataus piloto licencija – apie 10 tūkst. Pinigai nemaži ir per trumpą laikotarpį“, – pripažįsta pati E.Vaitkevičiūtė.
Vis dėlto, jos manymu, dažniausiai šios studijos atsiperka.
„Patyrę pilotai gauna didelius atlyginimus. Minimalus, kokio gali tikėtis tik pradėjęs dirbti pilotas, yra nuo 1000 ar 1500 eurų. Padirbus pirmus metus, atlyginimai ima kilti iki 1800 ir 2000 eurų. Piloto atlyginimas su patirtimi auga. Atlygio paketas labai priklauso ir nuo to, kokioje kompanijoje dirbi. Po kokių ketverių-penkerių metų jis gali uždirbti 3000 ir daugiau eurų, čia kalbu apie vidutinio dydžio kompaniją“, – apie pilotų algas pasakoja E.Vaitkevičiūtė.
Tiesa, mokslų baigimas dar negarantuoja darbo, kuris neš tas dideles pajamas – BAA pilotų įdarbinamumas nėra 100 proc.
„2011-aisiais ir 2012-aisiais daugiausiai baigusių buvo studentai, kurie gavo PPL licencijas. Pirmieji pilotai, gavę komercines licencijas, buvo 2013-aisiais. Tais metais baigė septyni studentai, iš jų 43 proc. įsidarbino. Mes gan atidžiai sekame, kaip toliau klostosi mūsų akademiją baigusių studentų karjeros. 2014 m. baigė dešimt, septyni iš jų įsidarbino, šįmet turėtų baigti apie dvidešimt studentų, kurie įgis komercinę piloto licenciją“, – sako BAA generalinė direktorė.
Ilgas atrankos kelias
Jei vis dėlto nusprendi rizikuoti, teks nueiti netrumpą atrankos kelią. Ir ne kiekvienas norintis jį įveikia. Pradžiai sugalvojusiems, kad nori būti pilotais, pakanka to, kad yra sulaukę pilnametystės ir praeina medicininę atranką. Toliau pati mokykla ar akademija turi nuspręsti, kokius kriterijus taikys būsimiems savo studentams.
„Kalbant apie pirminį paruošimą, kai „aš sugalvojau, man 18 metų, ir aš noriu būti pilotu“, mes tai darome penktus metus. Mes įsivedėme stiprius ir pakankamai griežtus kriterijus. Pirmiausia, tikriname pilotą iš kompetencijų pusės – kaip jis, kaip asmenybė, atitinka pagrindinius pilotui keliamus reikalavimus. Tai yra testas, užtrunkantis nuo pusantros iki dviejų valandų“, – apie testą pasakoja E.Vaitkevičiūtė.
„Baltic Aviation Academy“ bendradarbiauja su amerikiečių kompanija „Global Assesment Company“, kuri turi savo atstovybes ir Baltijos šalyse. Testas apima matematikos, logikos, žodinius uždavinius, mąstymo gebėjimus, asmenybės bruožus ir profesinius interesus.
„Realiai vertina verbalinius ir skaitinius mąstymo gebėjimus. Ši metodika atsako į klausimus, ar žmogus sugeba atlikti konkretų darbą, kaip jis tai darys ir ar atliks, kokia veikla jį motyvuos. „ProfileXT“ nėra paprastas klausimynas – tai metodika, paremta žmogaus gebėjimų ir darbo keliamų reikalavimų suderinimu“, – tęsia BAA generalinė direktorė. Testas nėra vienintelis įrankis, kuriuo naudojantis atrenkami būsimi pilotai. Jis lemia iki 30 proc. atrankos sėkmės.
„Antrasis testas apima žmogaus koordinaciją, orientaciją, trumpalaikę atmintį ir užduočių vykdymą. Jis jau daugiau susijęs su konkrečiai piloto profesija. Tai specialiai piloto profesijai parengtas testavimo įrankis, kurio metu net jeigu žmogus ir neturi patirties ar praktikos atlikti atitinkamas užduotis, remiantis pateiktomis instrukcijomis galima įvertinti, kaip jis sugeba orientuotis erdvėje, atkartoti bei koncentruoti dėmesį, esant laiko spaudimui.
Atidumas, atsparumas stresui, gebėjimas orientuotis erdvėje, išlaikyti dėmesį, sugebėjimas priimti greitus ir tikslius sprendimus – tai piloto profesijai yra kritiniai ir labai svarbūs gebėjimai“, – apie antrąjį etapą pasakoja E.Vaitkevičiūtė.
Kai jiems 18-19 metų, jie nepasako prie savo valdingų ir tvirtų tėvų ar senelių, kad „aš galbūt nelabai noriu, galbūt aš dar nežinau ar aš galbūt nesu tikras“, – apie paskutinį atrankos etapą kalba E.Vaitkevičiūtė.
Trečiasis kriterijus, kurį svarbu atitikti – tai anglų kalba, mat visi mokymai vyksta būtent angliškai. Teks atlikti testą tiek žodžiu, tiek raštu.
Na, o įveikus visus tris etapus, dar laukia ir pokalbis, kurio metu tikrinama motyvacija būti pilotu.
„Turime ne vieną pavyzdį, kai tėvai ar seneliai norėtų, kad jų vaikai taptų pilotais, labai dažnai kai yra spaudimas iš šeimos, į tuos interviu atvyksta ne vienas vaikas, ji atlydi bent vienas, o dažnai ir keli šeimos nariai. Tai paprastai būna tada, kai šeimai yra labai svarbu, kad jų vaikas įgytų piloto profesiją.
Tokiais atvejais, iš pradžių būna vienas bendras interviu, paskui mes atskirai su jais kalbamės. Jaunuoliai, ypač kai jiems 18-19 metų, nepasako prie savo valdingų ir tvirtų tėvų ar senelių, kad „aš galbūt nelabai noriu, galbūt aš dar nežinau ar aš galbūt nesu tikras“. Yra tokių situacijų, kai jaunuolis atrankoje atrodo toks, kuris atitinka kriterijus idealiai, turi potencialo, o ateina į pokalbį ir tu jauti, kad kažkas ne taip“, – apie paskutinį atrankos etapą kalba E.Vaitkevičiūtė.
Šeimos spaudimas atsirūgsta
Kai žmogus yra itin spaudžiamas šeimos tapti pilotu, dažnai nelabai noriai kimba į studijas. Atėjus laikui laikyti teorijos egzaminus, kad būtų galima pradėti skraidyti, kai kuriems tenka su akademija atsisveikinti.
„Būtina išsilaikyti egzaminus. Yra buvę atvejų, kai esame priversti išmesti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Dažniausiai tai būna jaunuoliai, kuriuos labai spaudžia šeima, o nerodo didelio noro tapti pilotais. Tėvai sako, kad jis pasitaisys, duokit dar vieną šansą, nors tų šansų duotas jau ne vienas. Galiausiai, kai tėvai išeina, tokie jaunuoliai mūsų klausia, ką dabar daryti, nes patys savęs nemato šioje profesijoje ir nebenori tęsti mokslų“, – ragina leisti jaunuoliams rinktis patiems BAA generalinė direktorė.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės mano, kad už pinigus galima nusipirkti absoliučiai viską – net ir avialinijų piloto licenciją. Tokiems su akademija taip pat tenka atsisveikinti.
Pirmas solo skrydis yra tai, kas jiems atneša neįkainojamą patirtį, tai yra pirmas laiptelis iki jų svajonės įgyvendinimo, – sako E.Vaitkevičiūtė.
Mokymų eiga
Visi tie, kurie „sukramtę“ teoriją išlaiko mokyklinius egzaminus (pereinamasis balas yra 75 proc.), toliau turi laikyti egzaminus Civilinės aviacijos administracijoje.
„Studentai laiko du egzaminus, vienas yra mūsų akademijos – tai yra kaip mokykliniai egzaminai, kitas – tarsi valstybiniai egzaminai – Civilinės aviacijos administracijoje. Po teorijos studentai laiko egzaminus ir gauna piloto mokinio licencijas tam, kad galėtų pradėti skraidyti“, – aiškina E.Vaitkevičiūtė.
Žinodami teoriją ir turėdami piloto mokinio licenciją, BAA mokiniai kartu su instruktoriais ima skraidyti vienmotoriais lėktuvais. Taip praskraidžius mažiausiai dešimt valandų, jie pagaliau sulaukia to, ko ir ateina į mokyklą – savo solo skrydžio, kuris kiekvienam atneša begalinį džiaugsmą.
„Pirmas solo skrydis yra tai, kas jiems atneša neįkainojamą patirtį, tai yra pirmas laiptelis iki jų svajonės įgyvendinimo“, – sako E.Vaitkevičiūtė.
Priskraidžius apie šimtą valandų vizualinių skrydžių pereinama į kitą mokymosi etapą. „Antras etapas yra skrydžiai pagal prietaisus, jau kito tipo lėktuvais, arba vienmotoriu arba dvimotoriu orlaiviu. Paskutinis etapas yra dvimotorio orlaivio programa. Bendrai studentai per mokymosi laikotarpį priskraido apie 200-215 valandų“, – skaičiuoja BAA generalinė direktorė.
Bėda ta, kad kol kas rinkoje labai trūksta patyrusių pilotų. Avialinijos dairosi tų, kurie būtų priskraidę daugybę valandų, o tokių žmonių trūksta. Tuo metu nemažai jaunų pilotų laukia savo galimybės, neturėdami sukaupę savo „skraidymo bagaže“ reikiamo skaičiaus valandų, todėl už vietą po žydra padange tenka pakovoti.
