2018 08 27 /16:46

Valstybei nepavyko pritraukti studijuoti tiek inžinierių ir technologų, kiek norėjo

Per bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas liko tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų – neatsirado pakankamai jaunuolių, norinčių tapti inžinieriais ir technologais. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas BNS sakė, kad daugiausiai neužimtų valstybės finansuojamų vietų liko inžineriniuose ir technologiniuose moksluose.
Paskaita
Paskaita / „Scanpix“ nuotr.

„Kolegijose liko daugiau kaip 4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, universitetuose – apie 800. Pusė jų ir yra inžineriniuose ir technologiniuose moksluose, o kitos – daugelyje grupių po truputį“, – BNS pirmadienį sakė P.Žiliukas.

Jis sakė, kad menką inžinerinių ir technologinių mokslų populiarumą tarp stojančiųjų buvo galima prognozuoti, įvertintus egzaminų pasirinkimus.

„Tai labai smarkiai koreliuoja su valstybinių brandos egzaminų pasirinkimu, nes matėsi, kad, tarkime, chemijos egzaminą laikė tik 5 proc. abiturientų. (...) Pagal egzaminų pasirinkimą matosi, kad asmenų, kurie gali studijuoti minėtas studijas, nepakanka. Norėdami studijuoti tai, ką nori, stojantieji geriau rinkosi mokamas studijas“, – aiškino P.Žiliukas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Pranas Žiliukas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Pranas Žiliukas

Pirmakursių skaičius mažėja

Per bendrąjį priėmimą šiemet į universitetus ir kolegijas įstojo mažiau pirmakursių nei pernai, rodo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pirmadienį paskelbti duomenys.

Šiemet Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas pradės 20 805 pirmakursiai (2017 metais – 21 448), iš jų 12 787 – šių metų abiturientai.

Anot ministerijos, 10 803 pirmakursių priimta į universitetus (2017 metais – 11 413), 10 002 – į kolegijas (2017 metais – 10 035).

Į valstybės finansuojamas vietas ir vietas su studijų stipendijomis įstojo 12 112 pirmakursių, į valstybės nefinansuojamas vietas – 8 693.

Daugiausia studijų sutarčių pasirašyta Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. Norintieji studijuoti kolegijose daugiausia rinkosi Vilniaus, Kauno ir Socialinių mokslų kolegijas.

Pagal darbo rinką didino finansavimą

ŠMM atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į rinkos poreikius, šiemet 30 proc. padidintas priėmimas į gyvybės mokslus universitetuose ir stojantieji užpildė visas vietas.

„Šiemet, atsižvelgiant į darbo rinkos tendencijas, apie 50 proc. padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose, taip pat 8 proc. – matematikos ir fizinių mokslų studijų vietų skaičius universitetuose, tačiau stojantieji į jas neužpildė visų papildomai skirtų valstybės finansuojamų vietų“, – konstatuoja ŠMM.

„Nepakankamą stojančiųjų skaičių į šias studijų kryptis daugiausia lėmė mažas matematikos, informatikos baigiamojo brandos egzamino populiarumas tarp bendrojo lavinimo mokyklų absolventų“, – aiškina ministerija.

Anot ŠMM, siekdama ateityje didinti visuomenei svarbių studijų krypčių populiarumą, Vyriausybė numato skirti finansavimą STEAM centrams, ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldos lėšomis bus pradėtas kurti Mokslo sklaidos centras Kaune, Nemuno saloje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis